„Vaikų pasaulis mūsų pasaulyje“: „SportVoice“ kūrėjos – iš mokyklos suolo į nacionalinę EXPO

Kartais galvojame, kad dideli dalykai prasideda kažkur toli – verslo centruose, laboratorijose ar dideliuose miestuose. Tačiau vis dažniau matome, kad jie gimsta čia pat – mokyklos suole, jauno žmogaus galvoje, kuri nebijo svajoti, mėginti ir klausti: „O kas, jeigu?…“ Apie jaunimo verslumo ir kūrybiškumo galią FM99 studijoje Eglė Malinauskienė kalbėjo su Alytaus Šv. Benedikto gimnazijos moksleivėmis, „SportVoice“ kūrėjomis Urte Balynaite ir Kamile Paleckaite, ekonomikos ir verslumo mokytoju Modestu Raudoniu bei Alytaus jaunimo centro Jaunųjų žurnalistų kursų nariais Livita ir Justinu.

Alytaus gimnazisčių komanda Dzūkijos EXPO 2026 parodoje pristatė idėją, skirtą žmonėms su regos sutrikimais – balso asistentą „SportVoice“. Projektas pelnė pirmąją vietą, kelialapį į nacionalinę EXPO parodą, taip pat buvo pripažintas europietiškiausia mokomąja bendrove ir geriausiu socialinės problemos sprendimu.

„SportVoice“ – tai išmanusis asistentas, kuris balsu arba vibracijos nuorodomis padėtų akliesiems ir silpnaregiams žmonėms saugiau sportuoti bei orientuotis aplinkoje. Pasak kūrėjų, svarbiausias tikslas – ne tik technologinis sprendimas, bet ir didesnis žmogaus laisvės bei saugumo jausmas: „Mūsų tikslas yra padidinti aklų ir silpnaregių laisvės jausmą, saugumo jausmą sportuojant“, – pasakojo moksleivės.

Idėja gimė ekonomikos ir verslumo pamokoje. Komanda norėjo kurti ne tik įdomų produktą, bet ir spręsti realią socialinę problemą. Merginos sako, kad kurdamos „SportVoice“ galvojo apie žmones, kurie dažnai lieka nuošalyje: „Mes labai norėjome susieti mūsų idėją su socialinių problemų sprendimu“, – sakė Urtė.

Šiuo metu „SportVoice“ dar nėra galutinis produktas – komanda kuria programėlės prototipą ir ieško būdų, kaip idėją paversti realiai veikiančiu sprendimu. Moksleivės pripažįsta, kad tam reikia ir technologinių žinių, ir finansinių resursų, tačiau pasiekti įvertinimai suteikė dar daugiau tikėjimo: „Mes pačios iš tikrųjų netikėjom savo idėja, kol pirmą kartą neišvažiavom į Dzūkijos EXPO. Tik tuo metu supratom, kad mūsų idėja yra stipri ir gali ateityje vystytis“, – atviravo kūrėjos.

„Dirbtinį intelektą reikia pritaikyti kiekvienai sričiai skirtingai. Kadangi mūsų sritis susijusi su neįgaliaisiais, tai sudėtinga, nes jis turi būti pritaikytas tam tikrai grupei“, – kalbėjo M. Raudonis ir akcentavo, kad verslumas nėra vien verslas ar pinigai. Tai pirmiausia įgūdžiai – kūrybiškumas, gebėjimas prisitaikyti, spręsti problemas, ieškoti galimybių ir mokytis iš proceso.

Jo teigimu, vienas didžiausių iššūkių jauniems žmonėms – patikėti savo idėja. Dažnai mokiniai abejoja, ar jų sumanymas pakankamai geras, ar verta stengtis, ar įmanoma jį įgyvendinti. Tačiau būtent dalyvavimas parodose, hakatonuose ir kituose renginiuose padeda pamatyti platesnį pasaulį ir suprasti, kad idėjos turi vertę: „Mokyklos suole atrodo vienaip, bet kai iškeliauji už mokyklos ribų, gali pamatyti žymiai platesnį variantą ir daug bendraminčių, kurie daro tą patį“, – sakė mokytojas.

Laidoje kalbėta ir apie tai, kad jaunas amžius neturėtų būti kliūtis pradėti. Jaunųjų žurnalistų kursų narė Livita pasidalijo savo patirtimi – pirmąjį projektą ji kūrė dar šeštoje klasėje. Nors idėja nebuvo iki galo įgyvendinta, patirtis parodė, kaip svarbu turėti komandą, bandyti ir nebijoti pradėti anksti. „Nėra per anksti, yra tik per vėlai“, – sakė Livita.

Pokalbio pabaigoje „SportVoice“ kūrėjos drąsino ir kitus jaunus žmones nebijoti kalbėti apie savo idėjas. Pasak jų, net jei pradžioje atrodo, kad sumanymas dar nėra tobulas, svarbiausia – pradėti, pasidalinti, ieškoti bendraminčių ir leisti idėjai augti: „Nereikia bijoti kitos idėjos. Nebijoti tos savo idėjos ir ja pasidalinti su kitais“, – sakė moksleivės.

Mokytojas M. Raudonis priminė, kad kiekvienas bandymas yra vertingas, net jei jis iš karto neatveda į sėkmę: „Pabandymas tai yra įgūdžių gavimas. Jeigu bandot kažką, jau įgaunat įgūdį, o tas įgūdis vėliau gali praversti“, – teigė jis.

„SportVoice“ istorija rodo, kad jaunimo verslumas prasideda ne nuo didelių investicijų ar tobulo prototipo. Jis prasideda nuo jautrumo problemai, noro padėti ir drąsos pasakyti: mes galime pabandyti. O kartais būtent toks bandymas iš mokyklos suolo nuveda iki nacionalinės scenos. Dideli dalykai prasideda nuo mažų idėjų. O dideli pokyčiai – nuo jaunų žmonių, kurie nebijo jų kurti!