Jau dvidešimt metų „Leliją“ jungia meilė šokiui

Du dešimtmečiai šokio, muzikos ir bendrystės – tokią sukaktį Vilkaviškio kultūros centre minės liaudiškų šokių kolektyvas „Lelija“, kviečiantis žiūrovus į šventinį vakarą.

Išaugo iš kito kolektyvo

Balandžio 25 d., šeštadienį, 16 valandą, Vilkaviškio kultūros centre bus ypatinga proga švęsti. Šokių kolektyvas „Lelija“ mini 20 metų sukaktį ir kviečia visus kartu praleisti šventinį vakarą. Renginyje pasirodys ne tik jubiliatai, bet ir moterų liaudiškų šokių kolektyvas „Vilkės“. Vakarą ves bei jame dainuos operos solistai Emilija Finagėjevaitė ir Jonas Sakalauskas.

„Lelijos“ ištakos siekia daugiau nei dvidešimt metų atgal. 2005-ųjų pabaigoje, pasikeitus aplinkybėms, buvusi „Juventa“, kuriai vadovavo Birutė Žadvydienė, liko be vadovės. Nuo tada iki dabar kolektyvui vadovauja šią veiklą perėmusi choreografė Irena Šunokienė-Sakalauskė.

Iš pradžių poros sukosi pramoginių šokių ritmu, vis dėlto mintys pamažu krypo į liaudies šokį. Kolektyvas palaipsniui pakeitė savo stilistiką ir pavadinimą – tapo „Lelija“.

Šiandien joje sukasi devynios poros. Iš pačių pirmųjų šokėjų likusi tik viena – Rūta Unguraitienė. Visi kiti dabartiniai nariai prisijungė šiek tiek vėliau, tačiau jų „stažas“ taip pat solidus. Kaip pasakojo vadovė, per du dešimtmečius kolektyvo sudėtis kito nedaug – žmonės pasitraukdavo tik dėl sveikatos problemų ar susiklosčius netikėtoms gyvenimiškoms situacijoms.

„Čia susibūrę mėgėjai, ne profesionalai. Kiekvienas atsineša savo patirtį ir gebėjimus, tačiau visus vienija aistra šokiui, o tai yra svarbiausia“, – sakė vadovė I. Šunokienė-Sakalauskė.

Išskirtiniai savo vadovės šokiais

Kolektyvas kasmet dalyvauja valstybinių ir kalendorinių švenčių koncertuose, taip pat Vilkaviškio kultūros centro bei jo padalinių organizuojamuose renginiuose. Vis dėlto neabejotinai didžiausią įspūdį palieka Dainų šventė. Galimybė šokti drauge su tūkstančiais šokėjų sukuria ypatingą jausmą – stiprina bendrystę, tapatybę ir pasididžiavimą būnant lietuviu.

Nors repertuare vyrauja liaudies šokiai, kolektyvui artimas ir retro stilius. Kai scenoje pasirodo „Lelija“, tikrai netrūksta įvairovės – galima išvysti žydiškų, graikiškų šokių, kai kada – ir kaubojišką įvaizdį temperamentingiems šios stilistikos šokiams.

Be to, „Lelija“ šoka nemažai pačios vadovės I. Šunokienės-Sakalauskės sukurtų šokių – tai suteikia kolektyvui savitumo ir išskirtinumo. Kaip pasakojo ilgametė choreografė, pastatyti šokį nėra sudėtinga – didžiausias iššūkis yra rasti tinkamą muziką ir gauti kompozitoriaus leidimą ją naudoti.

„Mano sukurti šokiai – tarsi „Lelijos“ narių pokalbis su pasauliu. Tą akimirką jie būna ne tik šokėjai, bet ir artistai. O svarbiausia – žiūrovams tai patinka, jie visada mus palaiko gausiais aplodismentais“, – kalbėjo I. Šunokienė-Sakalauskė.

Kartu leidžia laisvalaikį

„Lelija“ – vienintelis rajone porinių šokių kolektyvas. Moterų meilė šokiui tarsi įprasta, tačiau vyrai, liekantys šokti tiek metų, kelia nuostabą. Kur slypi paslaptis?

Rasa Širvienė ir Alma Finagėjevienė pasakojo, kad viskas susiklostė savaime. Jaunystėje laisvalaikį šios poros – o didžioji jų dalis yra šeimos – dažnai leisdavo bendruose pasibuvimuose: eidavo į kavines, kur skambėdavo gyva muzika, ir ten natūraliai kildavo noras šokti, o ne tik sėdėti prie staliuko. Taip šokis pamažu tapo bendru pomėgiu. Žinoma, yra ir tokių porų, kurioms šokis artimas jau ir nuo mokyklos laikų.

„Nors šokiai reikalauja fizinių jėgų, kartu jie leidžia atsipalaiduoti – įvairių profesijų žmonėms tai puikus būdas po darbo išvalyti mintis ir atitrūkti nuo kasdienybės“, – teigė vadovė.

Šokis – tik viena gija, jungianti kolektyvą. Jame susibūrusius žmones sieja draugystė ir pagarba vienas kitam. Būtent tolerancija padeda išlaikyti darną tiek metų. „Lelijos“ nariai ne tik kartu šoka – jie bendrauja ir po repeticijų, turi gražių tradicijų, keliauja po Lietuvą ir užsienį.

Kolektyvas nėra mažas, tačiau visi supranta, kad kaita neišvengiama, tad nauji nariai visuomet laukiami. Kiekvienas kviečiamas prisijungti – tereikia ateiti ir pabandyti.

Atsikvėpti nėra laiko

„Lelija“ siekia scenoje visuomet atrodyti harmoningai ir estetiškai. Tautinius kostiumus nariams siuva vietinė siuvėja Asta Grigalevičienė. Žiūrovų žvilgsnius visada traukia retro stiliaus suknelėmis pasipuošusios moterys. Kaip pasakojo šokėjos, anksčiau išlaikyti bendrą įvaizdį būdavo sudėtingiau, tačiau šiandien, pasinaudodamas Savivaldybės finansuojamų projektų lėšomis, kolektyvas gali pasirūpinti sceniniais kostiumais.

Per tiek metų koncertinės veiklos „Lelija“ yra patyrusi įvairių netikėtų situacijų, kurios reikalavo greitos reakcijos ir gebėjimo nesutrikti. Svarbiausia – iš keblios padėties išsisukti taip, kad žiūrovai nieko nepastebėtų. O nutikę visko: šokėjai nespėjo persirengti ir šoko su skirtingais kostiumais ar įsiliejo į šokį jam jau prasidėjus. Tačiau bet kurioje situacijoje būtina išlaikyti rimtį ir publikai neišduoti, kad kažkas vyksta ne taip.

Po jubiliejinio koncerto „Lelijai“ atsipūsti nebus kada – vilkaviškiečiai iškart ims ruoštis vasarą Riminyje, Italijoje, vyksiančiam šokių festivaliui. Tokios išvykos jau pažįstamos – mūsiškiai yra koncertavę Lenkijoje, Kroatijoje ir Makedonijoje.

Autorius: Toma Birštonė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama