Miestas jaunų kybartiečių akimis

Rubrikoje „Ką norėčiau pakeisti savo mieste?“ jauni žmonės atvirai kalba apie tai, kas Vilkaviškyje, Kybartuose juos džiugina, kelia klausimų, ką jie norėtų keisti. Jaunuoliai svarsto, siūlo alternatyvas, ieško sprendimų – kartais drąsių, kartais netikėtų, bet visada nuoširdžių. Šįkart pakalbinome Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos mokinę Amandą Senkutę.

– Kaip gyvenimas Kybartuose atrodo jauno žmogaus akimis – kas čia augina ir įkvepia, o kas riboja?

– Gyvenimą Kybartuose apibūdinčiau kaip jaukų ir asmeniškai man labai artimą. Tai mažas miestelis, kuriame dauguma žmonių vieni kitus pažįsta, todėl čia jaučiuosi saugiai ir apsupta savų. Kybartuose gera augti, nes tarp vietinių jaučiamas išskirtinis bendruomeniškumas. Visgi tenka pripažinti, kad jaunam žmogui pasirinkimų laukas čia gana siauras, todėl kartais pritrūksta naujų impulsų ar platesnių galimybių saviraiškai.

– Jei galėtum išsamiai įvardyti pagrindines problemas, su kuriomis susiduria jaunimas Kybartuose, kokios jos būtų?

– Didžiausi iššūkiai, mano nuomone, yra ribotas laisvalaikio erdvių ir darbo vietų pasirinkimas. Labiausiai trūksta vietų, kuriose galėtų susiburti ir tiesiog pabūti vyresni nei 14 metų paaugliai. Taip pat norėtųsi daugiau į jaunimą orientuotų renginių bei platesnių galimybių padirbėti vasaros atostogų metu.

– Kaip vertini galimybes prasmingai leisti laisvalaikį mieste – ar jos pakankamos, įvairios, prieinamos visiems?

– Galimybių yra, bet jos ribotos. Jaunimas eina į Atvirą jaunimo centrą, leidžia laiką miesto parke, sportuoja ar tiesiog susitinka su draugais. Tačiau pasirinkimas nėra didelis, todėl dažnai reikia patiems susigalvoti, ką veikti. Neretai jauni žmonės tiesiog vyksta pramogauti į kitus miestus.

– Kas yra tas vienas „slaptas“ Kybartų privalumas, kurio nemato pravažiuojantieji pro šalį, bet žinote tik jūs, vietinis jaunimas?

– Vienas iš privalumų – jaukumas ir bendruomeniškumas. Būtina pasakyti ir tai, kad miestas po truputį gražėja: atsiranda daugiau vaikų žaidimų aikštelių, tvarkomos viešosios erdvės. Visa tai gal ir nėra gerai matoma pravažiuojantiesiems, bet vietiniai gyventojai tikrai jaučia, kad Kybartai juda į priekį.

– Kokių pokyčių labiausiai norėtum matyti miesto viešosiose erdvėse?

– Norėtųsi daugiau jaunimui pritaikytų erdvių: vietų, kuriose būtų galima ne tik sportuoti, bet ir tiesiog pabūti. Taip pat trūksta uždaresnių lauko erdvių, apsaugotų nuo lietaus ar vėjo, kad jose būtų galima leisti laiką net ir prastesniu oru. Žiemą veiklos dar labiau sumažėja, todėl reikėtų daugiau patalpų, pritaikytų būtent šaltajam sezonui.

– Įsivaizduok, kad rajono meras tau duoda 10 tūkstančių eurų jaunimo veikloms Kybartuose. Kur juos investuotum?

– Jei turėčiau tokią pinigų sumą, investuočiau ją į naujų laisvalaikio erdvių kūrimą: įrengčiau jaunimo zoną su suoliukais, pavėsine, gal net lauko žaidimais ar nedidele scena. Taip pat dalį lėšų skirčiau Atviro jaunimo centro atnaujinimui – interjerui, veikloms ar įrangai.

– Kaip manai, ar Kybartuose jaunam žmogui lengva realizuoti save – mokytis, dirbti, kurti, imtis iniciatyvų?

– Iš dalies. Yra tam tikrų galimybių, pavyzdžiui, muzikos mokykla ar Atviras jaunimo centras, kur galima kurti ir užsiimti tuo, kuo nori. Visgi, kaip jau minėjau anksčiau, jaunimui itin trūksta darbo galimybių, todėl mums sunku čia save visiškai realizuoti, tenka ieškoti galimybių kituose miestuose.

– Kaip vertini mieste vykstančias šventes ir veiklą – ar jos atitinka jauno žmogaus poreikius?

– Iniciatyvų yra, tačiau jos ne visada „užkabina“. Kartais pritrūksta aiškesnės komunikacijos, o kartais ir pačios programos būna ne visai aktualios šiuolaikiniam jaunam žmogui. Labai norėtųsi modernesnių, dinamiškesnių ir įvairesnių formatų, kurie labiau atitiktų mūsų pomėgius.

– Ką, Tavo nuomone, rajono valdžia galėtų padaryti kitaip, kad jaunimas labiau įsitrauktų į miesto gyvenimą?

– Valdžia galėtų labiau įtraukti jaunimą į sprendimų priėmimo procesus – klausti nuomonės, organizuoti diskusijas, skatinti iniciatyvas.

Taip pat svarbu investuoti į jaunimo erdves ir veiklas, kurios būtų kuriamos atsižvelgiant į realius poreikius.

– Ar jauti takoskyrą tarp jaunimo ir vyresnės kartos mieste?

– Didelės takoskyros nėra. Dažnai jaunimas ir vyresni žmonės gražiai sutaria, padeda vieni kitiems. Kartais skirtumai jaučiasi, bet jie nėra labai ryškūs.

– Jei turėtum galimybę prisidėti prie miesto ateities kūrimo, nuo ko pradėtum?

– Pradėčiau nuo jaunimo poreikių išklausymo. Svarbiausia suprasti, ko jaunuoliams reikia, ir tik tada priiminėti atitinkamus sprendimus. Taip pat būtina skatinti pačių jaunų žmonių iniciatyvas, nes būtent jie geriausiai žino, kas jiems aktualu.

Autorius: Andrius Grygelaitis

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama