Marijampolės regionas – tarp iššūkių ir potencialo

Galite klausytis ir straipsnio garso įrašo

Lietuvoje vis dažniau kalbama apie regioninę atskirtį ir netolygų šalies vystymąsi. Tačiau ar iš tiesų egzistuoja dvi Lietuvos ir šalis gyvena „dviem greičiais“? Marijampolės regiono plėtros tarybos administracijos direktorė Jurgita Mitrulevičienė sako, kad užuot lyginus regionus reikėtų vertinti pagal individualią pažangą. Ir nors Marijampolės regionas, kaip ir dauguma kitų, susiduria su įvairiais iššūkiais, situacija nėra kritinė. Mūsų regiono stiprybė – pramonė, logistika, žemės ūkio sektorius. Apie tai, kuo gyvena Marijampolės regionas šiandien ir kas lems jo ateitį, su Jurgita MITRULEVIČIENE kalbėjosi „Suvalkiečio“ žurnalistė Rita ŠLAPŠEVIČIENĖ

– Lietuvoje daug kalbama apie regioninę atskirtį. Dažnai galima girdėti, kad šalis gyvena „dviem greičiais“. Kaip šiame kontekste atrodo Marijampolės regionas?

– Nemėgstu šio pasakymo. Manau, kad regionai tiesiog vystosi skirtingu tempu, o ne gyvena „dviem greičiais“. Vertinant demografinius ir ekonominius rodiklius, Lietuvoje aiškiai išsiskiria sostinės regionas, po jo rikiuojasi Kauno ir Klaipėdos apskritys, o Marijampolės regioną priskirčiau prie vidutinio išsivystymo regionų.

Vienas iškalbingiausių rodiklių, parodančių, kaip sekasi teritorijai, yra demografija. Žmonių koncentracija atspindi jų pasirinkimus, kuriuos lemia ekonominės galimybės ir gyvenimo sąlygos. Per pastaruosius 25 metus gyventojų skaičius augo tik Vilniaus apskrityje, o Marijampolės regione sumažėjo apie 33 proc. (šalyje – apie 18 proc.).

Demografija tiesiogiai rodo regiono potencialą – mažėjant gyventojų, silpsta vidaus vartojimas, o viešųjų paslaugų ir infrastruktūros išlaikymas tampa brangesnis.

Vis dėlto Marijampolės apskrities neįvardinčiau kaip esančios blogiausioje situacijoje – demografiškai labiau „nukraujavę“ yra Šiaurės rytų Lietuvos regionai. Ten fiksuojami ir didžiausi senatvės koeficientai: Utenos apskrityje – 243, Alytaus – 214, Panevėžio – 205, kai šalies vidurkis siekia 148, o Marijampolės regione – 171.

– Kokios Marijampolės regiono stiprybės ir kuriose srityse, Jūsų vertinimu, situacija yra sudėtingesnė?

– Vertinant ūkio struktūrą, viena iš Marijampolės regiono (Marijampolės, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Vilkaviškio rajono, Šakių rajono savivaldybių, – aut.) stiprybių yra pramonė ir apdirbamoji gamyba. Per pastaruosius du dešimtmečius šių sektorių reikšmė augo – 2024 m. jie sudarė atitinkamai 22 proc. ir 20 proc. regiono sukuriamos pridėtinės vertės, ir jų dalis yra didesnė nei šalies vidurkis. Tai rodo stipresnį šių sektorių vaidmenį regione. Nors žemės ūkio sukuriamos pridėtinės vertės dalis mažėja (nuo 20 proc. 2000 m. iki 11 proc. 2024 m.), šis sektorius išlieka svarbus regiono stabilumui. Krizių metu jis tampa itin reikšmingas, nes užtikrina būtinuosius išteklius, o tai ypač išryškėjo pandemijos laikotarpiu.

Prie regiono stiprybių galima priskirti ir geografinę padėtį – geras susisiekimas bei svarbūs transporto koridoriai sudaro sąlygas pramonės ir logistikos sektoriaus plėtrai. Kiti regiono privalumai – kompaktiškumas, geresnis paslaugų pasiekiamumas. Kai kuriems žmonėms tai tampa svarbia priežastimi keltis gyventi į regionus iš didmiesčių.

Sudėtingesnė situacija socialinėje srityje. Pajamos regione yra mažesnės nei šalies vidurkis, didesnė dalis gyventojų susiduria su socialine atskirtimi, daugiau žmonių gauna socialines išmokas. Tai rodo, kad gyventojų ekonominės galimybės yra ribotesnės. Tačiau svarbu pabrėžti, kad regionai kai kuriais aspektais natūraliai negali konkuruoti su didmiesčiais. Žmonės ir kapitalas koncentruojasi didžiuosiuose centruose – tai globali tendencija.

 – Kokios priemonės galėtų padėti stiprinti verslą, skatinti ekonominį regiono aktyvumą ir pritraukti žmones į periferiją?

 – Vieno sprendimo, kuris išspręstų visas problemas, nėra – su tuo susiduria daugelis Europos regionų. Vis dėlto vienas svarbiausių veiksnių išlieka ekonominis: jei žmogus turi stabilų ir gerai apmokamą darbą, sprendimą keltis į regioną priimti gerokai lengviau. Todėl labai svarbu stiprinti vietos verslą ir kurti darbo vietas.

Šiuo metu sudėtinga tikėtis spartaus užsienio investicijų augimo, todėl ypatingą reikšmę įgyja vietos įmonės ir jų eksporto pajėgumai. Marijampolės regionas turi stiprų pramonės ir logistikos sektorių, taip pat palankią geografinę padėtį, kurią galima išnaudoti.

Kita svarbi kryptis – investicijos į viešąsias paslaugas ir gyvenimo kokybę. Regionuose galima pasiūlyti tai, ko dažnai trūksta didmiesčiuose: prieinamas švietimo ir ikimokyklinio ugdymo paslaugas, geresnę gyvenamąją aplinką, daugiau erdvės ir platesnes laisvalaikio galimybes. Tokie aspektai tampa vis svarbesni renkantis gyvenamąją vietą, ypač tai vertina jaunos šeimos.

Regionų patrauklumą gali didinti nuotolinis darbas – žmonės gali gyventi vienur, bet dirbti kitur. Šią galimybę vis dažniau išnaudoja ir viešasis sektorius: negalėdamas didmiesčiuose konkuruoti su verslo sektoriumi dėl atlyginimų, jis specialistų, siūlydamas nuotolinio darbo galimybę, vis dažniau ieško regionuose.

 – Kokį vaidmenį regionų vystymuisi, Jūsų vertinimu, atlieka ES parama?

– ES investicijos regionų plėtrai turi didelę reikšmę. Mažesniuose regionuose jos dažnai sukuria didesnį efektą nei didžiuosiuose miestuose, nes padeda spręsti bazinių paslaugų ir infrastruktūros trūkumą. Jos stiprina regioną per investicijas į švietimą, sveikatos ir socialines paslaugas, infrastruktūrą bei kitas svarbias sritis.

ES parama išliks svarbi ateityje – prioritetas ir toliau bus skiriamas silpniau išsivysčiusiems regionams, o naujuoju laikotarpiu vis daugiau dėmesio bus skiriama ir specifinių iššūkių turinčioms teritorijoms. Pavyzdžiui, Rytų Europos regionams planuojama daugiau investicijų, skirtų saugumui ir atsparumui stiprinti – tiek geopolitinio saugumo, tiek ekonominio atsparumo srityse.

Vertinimai rodo, kad be ES paramos tokių regionų augimas būtų gerokai lėtesnis – ji suteikia svarbų impulsą plėtrai. Vis dėlto net ir su šia parama regionams išlieka sudėtinga konkuruoti su didžiaisiais centrais, kuriuose koncentruojasi privatus kapitalas, investicijos ir žmogiškieji ištekliai.

– Kokį Marijampolės regioną matote ateityje? Kaip manote, kas lems jo gyvybingumą ateityje?

– Regiono ateitis labai priklausys nuo geopolitinės situacijos. Jei situacija išliks stabili, galimybių augti tikrai bus, tačiau demografinės tendencijos išliks vienu didžiausių iššūkių. Gyventojų skaičiaus mažėjimas jau dabar kelia rimtų klausimų, ypač švietimo srityje – per pastaruosius dešimt metų gimstančių vaikų skaičius regione sumažėjo daugiau nei perpus – nuo 1447 vaikų 2015 m. iki 703 praėjusiais metais. Tai reiškia, kad artimiausiais metais mažės mokinių skaičius pradiniame ugdyme – prognozuojama, kad po kelerių metų pirmokų gali būti beveik perpus mažiau nei dabar. Vėliau šis pokytis pasieks ir vyresnes klases, todėl neišvengiamai reikės priimti sudėtingus sprendimus dėl švietimo tinklo pertvarkos.

Vis dėlto regionas turi potencialo. Svarbiausia – aiškiai apsibrėžti kryptį ir išnaudoti turimus privalumus. Turime stiprius tradicinius sektorius – žemės ūkį, pramonę, gamybą, nemažai eksportuojančių įmonių. Tuo pačiu svarbu išnaudoti mažesnių teritorijų privalumus.

Didelę reikšmę regiono patrauklumui turi gyvenimo kokybė – prieinamas būstas, švietimas, saugi ir tvarkinga aplinka, laisvalaikio galimybės. Tai ypač svarbu jaunoms šeimoms ir gali tapti regiono konkurenciniu pranašumu. Net ir mažesnės iniciatyvos, pavyzdžiui, kultūros ar turizmo projektai, gali prisidėti prie regiono patrauklumo, siekiant pritraukti žmones kurtis čia. Per pastaruosius dešimtmečius Marijampolės regiono infrastruktūra ir viešosios erdvės gerokai pagerėjo, o 2024 m. tapimas universitetiniu regionu tapo svarbiu elementu stiprinant jo gyvybingumą. Apibendrinant – regiono ateitis priklausys nuo gebėjimo prisitaikyti prie demografinių pokyčių, stiprinti ekonomiką ir išlaikyti patrauklią gyvenimo kokybę. Svarbiausia – išlaikyti ambiciją ir užtikrinti saugumą.

Daugiau apie Marijampolės regiono situaciją Marijampolės regiono plėtros tarybos administracijos direktorė Jurgita Mitrulevičienė pasakoja vaizdo siužete.

J. Mitrulevičienė primena, kad ES investicijos regionų plėtrai turi didelę reikšmę. Vertinimai rodo, kad be ES paramos regionų augimas būtų gerokai lėtesnis.

Projektą „Atsparumo akademija“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas

Autorius: Rita Šlapševičienė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama