A. Armonaitė perfrazavo Š. Jasikevičių: mūsų valstybė ima atsilikti, nes nejuda į priekį

Iš viešosios erdvės po 2024 metų Seimo rinkimų dingusi buvusi Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė šiandieninę Lietuvos politinę situaciją apibūdina profesoriaus Ramūno Vilpišausko žodžiais: tai – „skandalingos kasdienybės administravimas“.

Pasak jos, pastaruoju metu nebeliko diskusijų dėl politinių idėjų ir Lietuvos perspektyvos bent keleriems metams į priekį, nes matome tik murkdymąsi kriminalinėse istorijose. Tiesa, vylėsi A. Armonaitė, galbūt iš koalicijos pasitraukus „Nemuno aušrai“ galiausiai bus pradėta judėti kiek greičiau.

„Laiko nėra daug, nes beveik dveji metai jau tiesiog iššvaistyti“, – kalbėjo Ekonomikos ir inovacijų ministerijai praėjusioje kadencijoje vadovavusi A. Armonaitė.

Visgi, svarstė „laisvietė“, Lietuvos politinėje padangėje protesto balsus besirenkančių partijų vietos niekada nelieka tuščios.

„Šiaip jau nenustebčiau, jeigu mūsų tarnybos po poros metų ar gal net greičiau nustatytų, kad visi tie finansavimo klausimai, kurie buvo, turiu omenyje „Nemuno aušrą“, nebuvo tiesiog banditizmas – kad tai gal buvo ir kažkoks užsienio jėgos finansavimas. Tai tokių politinių tarakonų visada buvo Lietuvos politinėje sistemoje. Klausimas, kiek mes norime nuo to pasiskiepyti“, – portalo Lrytas laidoje „Iššifruoti esmę su Dovydu Pancerovu“ kalbėjo buvusi ministrė.

A. Armonaitė taip pat paatviravo, ar pati netolimoje ateityje svarstytų grįžti į politiką. „Man rūpi, kaip čia viskas vyksta. Visą gyvenimą rūpėjo, ir, manau, rūpės“, – sakė ji.

Stovime vietoje, o gal ir judame atgal

Tarp Europos bei Afrikos žemynų šiuo metu gyvenanti ir veikianti A. Armonaitė Lietuvos politikoje nebėra aktyvi jau maždaug pusantrų metų, tačiau politinius įvykius ji teigė iki šiol stebinti atidžiai.

Paklausta, kodėl, jos manymu, taip ilgai socialdemokratai buvo įsikibę į koaliciją su Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama „Nemuno aušra“, ji priminė, kad ši valdančioji dauguma, kuri baigė savo etapą su „aušriečiais“, pirmiausia buvo suformuota ekspremjero Gintauto Palucko. O šis turėjo savitą požiūrį.

„Jeigu žiūrėtume į bendrai G. Palucko, kaip politiko, stilių, jis atėjo iš Vilniaus miesto savivaldybės. Aš, beje, pati esu pradėjusi savo politinę veiklą Vilniaus miesto savivaldybėje, tai tenai yra mėgiamos didelės koalicijos.

Tokios ribinės koalicijos, kaip, pavyzdžiui, mes turėjome Vyriausybėje su konservatoriais, Vilniaus mieste nelabai mėgstamos. Jie vis tiek mėgsta formuoti didesnes, kad būtų daugiau manevro laisvės, kad galbūt nešantažuotų vienas kitas žmogus. Tai, man atrodo, kad G. Paluckas buvo atsinešęs tą matematinį požiūrį“, – spėjo A. Armonaitė.

Kitas dalykas, tęsė buvusi parlamentarė ir ministrė – greičiausiai buvo ir įvairių povandeninių srovių, kurios galbūt siejo G. Palucko ir R. Žemaitaičio aplinkas.

„Bet čia yra spekuliacijos, aš neturiu jokių faktų“, – patikslino A. Armonaitė.

Pasak Laisvės partijai anksčiau vadovavusios politikės, dabar ateina jau sąlyginai naujas lyderis Mindaugas Sinkevičius, norintis padaryti savo tvarką. Ir pačius „socdemus“, svarstė ji, turbūt jau giliai suerzinęs „Nemuno aušros“ veikimo stilius, kuris visada yra ribinis – niekada nežinai, kas vyks toliau.

„Man gal geriausiai dabar politinį gyvenimą Lietuvoje apibūdina profesoriaus R. Vilpišausko pasakymas „skandalingos kasdienybės administravimas“.

Tai gal išėmus tą vieną žaidėją truputį mažiau ta skandalinga kasdienybė bus“, – vylėsi A. Armonaitė.

Apskritai, jos teigimu, dabar nuolat „murkdomės ir kapanojamės kriminalinėse istorijose“.

„Mes nebeturime diskusijų dėl politinių idėjų, dėl to, kaip mes matome Lietuvą net ne per 10 metų, o, pavyzdžiui, per artimiausius dvejus metus.

Neliko net ir kažkokio ginčo dėl idėjų ir politinių pasiūlymų. Liko kažkokios politinės-kriminalinės naujienos. Ir tai mus atveda į tašką, kai mes iš esmės jeigu neiname atgal, tai stovime vietoje.

O gal net ir einame atgal, kaip Šarūnas Jasikevičius sakė – komanda reformuojasi, nes jeigu ji stovėtų vietoje, tai de facto ji eitų atgal. (...) Tai man atrodo, kad dabar mes arba stovime vietoje besimurkdydami, kas de facto reiškia, kad einame atgal, arba einame realiai stipriai atgal“, – kalbėjo „laisvietė“.

A. Armonaitės teigimu, nors Lietuva dar nėra nublokšta dešimtmečiais atgal, situacija ją tikrai neramina.

„Aš matau daug šalių, kuriose gyvenimas blogėja. Mes Lietuvoje pripratę, kad dėl integracijos į Europos Sąjungą mūsų trajektorija visada yra į viršų. Mūsų gyvenimas gerėja ir mes gyvename geriausiai kaip tik esame gyvenę per savo istorinį laikotarpį, ir mums atrodo, kad taip turi būti.

Ne, taip nebūna. Taip būna tik tada, kai tu labai sunkiai dirbi. Taip savaime nebūna, ir ta trajektorija gali eiti visai ir į kitą pusę.

Tai aš norėčiau palinkėti, kad ši nauja valdančioji dauguma truputį daugiau galvotų į priekį, mažiau stumdytųsi, bet ar taip bus – sunku pasakyti, nes rinkimai jau čia“, – aiškino eksministrė.

„Laiko nėra daug, nes beveik dveji metai jau tiesiog iššvaistyti“, – pridūrė A. Armonaitė.

Ji taip pat tikino sutinkanti su mintimi, kad labai įnirtingai kritikuojant tokius veikėjus kaip R. Žemaitaitis, jie iš esmės tik dar labiau auga ir stiprėja.

„Čia dabar yra klasikinė, man atrodo, demokratijos visame pasaulyje dilema. Mes poliarizuojamės, kadangi dabar kiekvienas esame medijos kanalas, kad augintumeisi savo auditoriją tu daug aštriau, daug radikaliau turi pasisakyti, užsiaugini kažkokius raumenis, ir tada tie du pasauliai – juoda ir balta – daužosi tarpusavyje.

Ir, tiesą sakant, gal net ir pelnosi vienas iš kito. Aš netgi dabar prognozavau – manęs irgi klausė, kaip aš manau, ar keisis koalicija – ir aš suprognozavau, kad nesikeis, nes man atrodė, kad gal čia netgi visiems palanku, kad yra toks scenarijus? Bet vis dėlto buvau neteisi, ir labai gerai, kad „Nemuno aušra“ bus padėta į opoziciją, ar ką jie ten turės, kokius vaidmenis prisiskirs sau Seime“, – svarstė buvusi Laisvės partijos pirmininkė.

„Politinių tarakonų“ bus visada?

Tačiau, pabrėžė A. Armonaitė, jeigu ne „Nemuno aušra“, tai visada vis tiek bus kažkas kitas. Nors „Nemuno aušra“, anot jos, ir įgavo labai skardų balsą, ši vieta niekada nebus tuščia.

„Žiūrėkite, tarsi dabar kris „Nemuno aušra“, gal reitingai kris – Ignas Vėgėlė kurs partiją. Ta vieta niekada nebus tuščia. Darbo partiją turėjome šiek tiek laiko atgal, tai tokią ribinę, protesto, bet su simpatija į Rytus, į Rusiją, tą politinę organizaciją vieną ar kitą, judėjimą Lietuva visada turėjo.

Ir aš taip galvoju, jeigu Rumunijoje, jeigu Bulgarijoje, jeigu Vengrijoje, šitame regione yra atvejų, kai netgi yra įrodyta, kad Rusijos Federacija kišasi į rinkimus, (...) jeigu ten taip yra, tai kodėl čia taip neturėtų būti?

Šiaip jau nenustebčiau, jeigu mūsų tarnybos po poros metų ar gal net greičiau nustatytų, kad visi tie finansavimo klausimai, kurie buvo, turiu omenyje „Nemuno aušrą“, nebuvo tiesiog banditizmas – kad tai gal buvo ir kažkoks užsienio jėgos finansavimas.

Tai tokių politinių tarakonų visada buvo Lietuvos politinėje sistemoje. Klausimas, kiek mes norime nuo to pasiskiepyti“, – akcentavo buvusi parlamentarė.

Anot jos, nepaisant kai kurių ankstesnės valdančiosios daugumos problemų, 2024 metų Seimo rinkimai parodė, kad Lietuva nutarė nuo viruso ne pasiskiepyti, o juo persirgti.

„Dabar temperatūra pakilusi, krečia karštis. Gal po truputį ir išsisveiksime“, – prognozavo A. Armonaitė.

Sureagavo į konservatorių dramą ir atsakė dėl savo ateities

Tiesa, tam tikrų vertybinių diskusijų pastaraisiais mėnesiais kilo ir pas buvusius A. Armonaitės koalicijos bendražygius – konservatorius. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narys Matas Maldeikis pasiūlė savo partijai išsigryninti vertybes ir tikslus, kad rinkėjai matytų, kur stovi TS-LKD, ir kad nenutiktų tokia situacija, kokia, pasak jo, nutiko socialdemokratams – kai laimi valdžią ir nežinai, ką su ja toliau daryti.

M. Maldeikis kritikos negailėjo ir dabartiniam TS-LKD vadovui Laurynui Kasčiūnui, viešai suabejojo jo lyderyste. Dalis pačių konservatorių netrukus pasidalijo į dvi stovyklas – vieni stojo savo pirmininko ginti, kiti subtiliai pritarė, kad partijai iš tiesų reikėtų daugiau aktyvumo ir aiškumo.

Pati Laisvės partijai ne taip seniai vadovavusi A. Armonaitė tokią situaciją vadina tikrai nemalonia.

„Aš nežinau tų vidinių jų pasikalbėjimų, bet man, kaip buvusiai Laisvės partijos vadovei, yra tiesiog įdomu. Yra naujas vadovas, partija bando kažkaip atgauti rinkėjus, gal tuos, kuriuos prarado per Seimo rinkimus, ir jis iš kitų savo partijos narių užuot kažkokį palaikymą gavęs, dorojasi viešojoje erdvėje su jo silpininimu. Aš taip žiūriu.

Jie silpnina L. Kasčiūną. Kai, atrodytų, dabar jau metas būtų kaip tik koncentruotis į tai, kaip mes galvojame apie Lietuvą, jos gynybą, ekonomiką, kokia yra alternatyva socialdemokratų toms visoms nekompetencijos koalicijoms, kurias turėjome. Bet jie fokusuojasi į tai, kas ko nemėgsta, ir panašiai“, – vertino A. Armonaitė.

Kita vertus, tęsė ji, gal tai yra ir identiteto paieškos, nes TS-LKD sudaryta iš kelių partijų, ir tada idėjinis debatas taip pat kunkuliuoja.

„Partija, matyt, dabar užsiėmusi savo identiteto paieškomis, bet, kaip sakau, iš savo buvusios lyderės perspektyvos, aš įsivaizduoju, kaip yra nefaina – šis žodis yra pats silpniausias, kokį galėčiau pasakyti – kai užuot ėję į priekį jie vieni su kitais kovoja“, – svarstė buvusi Seimo narė ir ministrė.

Laidoje „Iššifruoti esmę su Dovydu Pancerovu“ paklausta, ar pati ketina grįžti į aktyvią politiką, A. Armonaitė tiesaus atsakymo nepateikė, tačiau leido suprasti, kad durų visam laikui dar neužtrenkė.

„Nesakau nei taip, nei ne. Aš netgi nesijaučiu iš jos išėjusi. Aš gal mažiau komentuoju, pasisakau, vengiu tokio ad hoc komentavimo, kur tas pasakė tą, pasakė aną.

Bet žinoma, man rūpi, kaip čia viskas vyksta. Visą gyvenimą rūpėjo, ir, manau, rūpės“, – tikino ji.

Autorius: Laida „Iššifruoti esmę su Dovydu Pancerovu“

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama