M. Maldeikis: neramu, kad po kitų rinkimų „blinkevičiūtins“ konservatoriai

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas atmetė partijos kolegos Mato Maldeikio viešai išsakytus nuogąstavimus, esą politinė jėga gali nusisukti nuo liberalesnių rinkėjų ir gravituoti į kraštutinę dešinę.

Reaguodamas į kritiką, portalo Lrytas laidoje „Iššifruoti esmę su Dovydu Pancerovu“ L. Kasčiūnas pirmiausia atkreipė dėmesį į akivaizdžiai augantį visuomenės palaikymą partijai.

„Pradėsiu nuo to, kad per mano pirmininkavimo laikotarpį partijos populiarumas, pasitikėjimas užaugo pusantro karto. Tas yra labai nesunkiai patikrinama sociologinėm apklausom“, – teigė politikas.

Pasak jo, šį pasitikėjimo augimą lėmė nuoseklus darbas, taisant ankstesnes bendravimo su rinkėjais spragas.

„Aš visą laiką žadėjau paprastą dalyką, kad saugosiu tai, kas yra gera ir stipru ir darysiu geriau ten, kur mes buvom per silpni“, – tvirtino L. Kasčiūnas.

Jis pabrėžė, kad būtent atsivėrimas regionams padėjo partijai išlipti iš sostinės burbulo.

„Tai mano vizitai į regionus, atvira širdim, pokalbiai su žmonėm, manau, buvo tai, ko mums anksčiau trūko. [...] nes mes na truputėlį buvom užsidarę kai kur Vilniaus stikliniuose bokštuose. Tą reikia ir aiškiai pripažinti ir reikia kartais pripažinti ir savo tam tikrus trūkumus“, – atviravo pirmininkas.

Komentuodamas partijos ideologinę kryptį, politikas neslėpė, kad dėl bendruomenės vienybės jam teko daryti asmeninių kompromisų, tačiau tam tikrose srityse nusileisti negalima.

„Buvo klausimų, kur aš tikrai manau, kad reikėjo grįžti prie šaknų, grįžti prie Sąjūdžio idėjų, grįžti ir pasukti į dešinę, į tradicinę, konservatyvią, bet nuosaikią dešinę, kai kalbam apie tokius dalykus kaip imigraciją ir jos procesų valdymą“, – aiškino jis.

Jis pabrėžė, kad Europos pavyzdžiai rodo, jog tradicinėms partijoms ignoruojant problemas, atveriamos durys radikalams.

„Vakarų Europoje yra didžiulė problema, kai tradicinės dešinės partijos pramiegojo migracijos klausimą arba dėl politkorektiškumo tabų sistemos sukurtos iš kairės politinės, negalėjo kalbėt realiai apie migracijos keliamas problemas ir taip sudarė sąlygas radikalizuotis visuomenės daliai ir atsirasti radikalios kraštutinės dešinės partijoms“, – perspėjo politikas.

Pasak TS-LKD lyderio, būtent atsakinga politika yra geriausias priešnuodis prieš kraštutinumus Lietuvoje.

„Nenoriu, kad atsirastų kraštutinė dešinė Lietuvoje, ypač jeigu jinai būtų prorusiška“, – griežtai sakė L. Kasčiūnas.

Užbėgant radikalizacijai už akių, konservatoriaus teigimu, būtina taikyti aiškius prevencinius sprendimus, pavyzdžiui, reikalauti imigrantų kalbos žinių.

„Tai yra tam tikra preventyvi priemonė. Aš manau, tai yra išmintingas, protingas sprendinys, kuris rodo, kad partija žino kaip valdyti procesus ir tai yra kaip tik atsakas į tam, kad nebūtų nieko iš radikalios dešinės, neaugtų, nes tradicinė dešinė žino atsakymą“, – sakė jis.

Paklaustas apie partijos viduje išsiskiriančias nuomones dėl šeimos sampratos, politikas ragino vengti susipriešinimo.

„Tai aš tikrai stengiausi moderuoti tuos klausimus klausimų ir nevelt mūsų kultūrinius karus, nes čia labai svarbus dalykas. [...] ko mažiausiai reikia šiandien Lietuvai yra kultūrinių karų, kurie tikrai ardo mūsų visuomenę ir Rytų kaimynas tuo tikrai pasinaudos“, – kalbėjo pirmininkas.

Jo teigimu, pagrindinis demokratijos principas partijoje yra teisė balsuoti pagal savo sąžinę.

„Baisiausias dalykas, kas gali būti, tai yra, kai tu politiką priverti balsuot ne pagal savo įsitikinimus. Ir aš to niekados nedarysiu. Jeigu žmonės tuo tiki, jie turi teisę dėt parašą, jie turi teisę balsuot. Kaip M. Maldeikis turi teisę balsuot dėl partnerystės, taip ir A. Ažubulis turi teisę dėt parašą dėl referendumo“, – pavyzdžius vardijo lyderis.

Tuo pačiu politikas pažėrė kritikos tiems, kurie toleranciją supranta vienpusiškai.

„Dabar man atrodo, kad jeigu liberaliai elgiesi, tai čia viskas tvarkoj. O jeigu jau turi konservatyvų požiūrį, tai čia jau yra kažkas netvarkoj. Tai vat kur yra problema to vadinamojo leftizmo, kad tu bandai toleruot tik tai, kas tau patinka“, – pastebėjo jis.

Pirmininkas aiškiai nubrėžė partijos identiteto ribas, paneigdamas bet kokias kalbas apie sukimą kairėn.

„Mes nesam kairės organizacija ir jeigu kažkas galvoja, kad mus padarys politinės kairės organizaciją, nu, to nebus. Ir tikrai tą reikia labai aiškiai suprast“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.

Vertindamas patį M. Maldeikio parengtą deklaracijos dokumentą, politikas jam turėjo aiškų atsakymą.

„Žiūrėkit, aš perskaitęs dokumentą, atvirai pasakysiu, tas dokumentas tinkamas būtų Liberalų partijai ir net socialdemokratams tinkamas būtų. [...] ideologine, vertybine prasme, jis tiktų beveik bet kokiai politinej partijai Lietuvoj“, – teigė jis.

Ypatingos kritikos sulaukė M. Maldeikio pasirinktas būdas spręsti klausimus ne partijos viduje, o viešoje erdvėje.

„Kaip aš darydavau? Aš ateidavau pas Gabrielių arba turėdavom prezidiumą ir mes diskutuodavom. Diskutuodavom ten, kur partija dažniausiai ir turi diskutuot. [...] Bet aš neišeidavau į viešumą ir neatakuodavau partijos pirmininko dėl to, kad čia mes turim didžiulių skirtumų, todėl, kad aš esu komandos žmogus“, – savo ankstesnę patirtį prisiminė L. Kasčiūnas.

Anot jo, toks viešas ginčas tėra bandymas dirbtinai sukelti sumaištį artėjant rinkimams.

„Tai čia man truputėlį atrodo, kad galbūt tuščioj vietoj buvo pabandyta buvo sukurti intrigą. Intrigą sukurt nėra sudėtinga, kai tu nusitaikai partijos pirmininką“, – svarstė jis.

Kalbėdamas apie tikrąsias dešiniosios politikos vertybes, politikas išskyrė atsakomybės prieš tautos istoriją ir ateitį svarbą.

„Žmonės gina savo šalį ne dėl abstrakcijų, ne dėl kažkokių tai įsipareigojimų gyvenimo būdui. Jie gina dėl to, kad jie jaučia atsakomybę prieš praeities, dabarties ir ateities kartas. Mes esam bendruomenė, Lietuva, kuri jungia praeitį, dabartį ir ateitį. Tai ir yra konservatyvumo esmė“, – aiškino lyderis.

Visgi jis akcentavo, kad pagarba tradicijoms eina išvien su modernios valstybės vizija.

„Mes turim prisitaikyt prie lūžio ekonomikos. Mes turim atliepti dirbtinio intelekto epochą, robotizacijos iššūkius, automatizacija. [...] Tai čia va ta modernios Lietuvos kryptis“, – kalbėjo jis, paminėdamas inovacijų ir demografijos iššūkius.

Baigdamas pokalbį, politikas ragino Lietuvos visuomenę išlikti vieningą ir ieškoti bendro vardiklio net ir esant nuomonių skirtumams.

„O dabar kas darosi mūsų visuomenei, dalis iš oponentų tampa priešais, kai tu ištrauki dalį bendruomenės ir ji prieš valstybę nusiteikia. [...] Mes galim oponuot viens kitam, bet būt bendro bendro lauko, bendros visuomenės, bendros Lietuvos idėjos dalimi. Tai aš manau, kad čia tokia yra nuosaiki dešinės prieeiga, kuri be jokios abejonės dabar reikalinga Lietuvai“, – apibendrino partijos pirmininkas.

Autorius: Lrytas laida „Iššifruoti esmę su Dovydu Pancerovu“

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama