Buvęs VSD pareigūnas T. Gailius: sunku patikėti, kad G. Nausėda nežinojo apie duomenų vagystę

Buvęs aukšto rango Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnas Tomas Gailius įsitikinęs, kad prezidentas Gitanas Nausėda turėjo žinoti apie dar metų pradžioje pavogtus šimtus tūkstančių Registrų centro (RC) duomenų.

Pasak jo, būtent dėl to, kad aukščiausi šalies vadovai gautų šviežiausią su nacionaliniu saugumu susijusią informaciją, jų komandose dirba specialiai tam deleguoti atsakingų institucijų pareigūnai. Jeigu naujienos kažkurioje grandyje užstrigo, tai esą – be galo pavojinga.

„Tai kelia didelį susirūpinimą, kaip mūsų valstybė geba veikti kritinėse situacijose, ir kaip priimami sprendimai“, – Lrytas laidoje „Iššifruoti esmę su Dovydu Pancerovu“ teigė T. Gailius.

Kalbėdamas apie tai, kas ir kaip galėjo pavogti daugybės gyventojų asmeninius duomenis, buvęs VSD pareigūnas svarstė, kad abi versijos – tiek kibernetinė sukčių ataka, tiek Rusijos specialiųjų tarnybų darbas – yra realios. Tik kam Rusijai galėtų būti svarbūs, pavyzdžiui, Lietuvos piliečių gyvenamųjų vietų adresai?

„Jie turi savo kažkokius prioritetinius taikinius, kurie jiems Lietuvoje yra įdomūs, tik, pavyzdžiui, gal nežinojo gyvenamosios pareigūno vietos. Dabar ta vieta jiems žinoma, ir tai jiems palengvina darbą toliau vykdyti savo veiksmus“, – aiškino T. Gailius.

Jis pridūrė – net ir buvę mūsų žvalgybos pareigūnai ar karininkai gali būti Rusijos specialiųjų tarnybų taikiniu.

Sistema neveikia?

Primename, kad neseniai šalį supurtė didžiulis skandalas, susijęs su Registrų centru – įtariama, kad nuo sausio iš RC galėjo būti nutekinta daugiau nei 600 tūkst. nekilnojamojo turto registro išrašų. Dėl to patirta žala siekia ne mažiau nei 111 tūkst. eurų.

Duomenų apsaugos inspekcijos teigimu, per vagystę paveiktų gyventojų skaičius yra kiek mažesnis – siekia apie 0,5 mln. Dėl incidento ikiteisminį tyrimą pradėjo Generalinė prokuratūra. Ji skelbė, kad tyrimą pradėjo tą pačią dieną, kai buvo gautas pranešimas apie įvykį – balandžio 15 d.

Šis incidentas šurmulį sukėlė dar ir dėl to, kad apie jį buvo informuoti ne visi aukšti šalies politikai. Dėl informacijos paviešinimo terminų išsiskyrė politikų nuomonės – premjerė Inga Ruginienė ir ministras Edvinas Grikšas teigė, jog informacija negalėjo būti atskleista, nes tokią galimybę ribojo teisėsaugos atliekami veiksmai. Tačiau prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad jokio Generalinės prokuratūros draudimo skelbti informaciją nebuvo.

Šalies vadovas tikino, kad apie duomenų vagystę pats nebuvo informuotas – tai įskėlė žiežirbą tarp jo ir premjerės, kuri apie incidentą žinojo dar balandį. Tiesa, nusiurbti buvo ir paties prezidento duomenys.

Paklaustas, ar tikrai įmanoma, jog G. Nausėdai per pusantro mėnesio niekas nepasakė apie nutekintus RC įrašus, tarp kurių – ir labai jautri žmonių informacija – buvęs VSD pareigūnas T. Gailius tuo tikėjo labai sunkiai.

„Mano galva, neįmanoma. Tiek šalia prezidento, tiek šalia premjerės yra Valstybės saugumo departamento, kitų žvalgybos institucijų deleguoti pareigūnai patarėjais, kurie nuolat informuoja tiek prezidentą, tiek premjerę apie naujausias naujienas, kas liečia nacionalinį saugumą.

Jie bendrauja tarpusavyje, bendrauja su savo institucijomis. Jie pirmieji gauna informaciją. Aš netikiu, kad nustačius tokį duomenų nutekėjimą nebūtų buvęs informuotas Valstybės saugumo departamentas.

Manau, tikrai buvo informuotas, tikrai buvo įtrauktas ir į šito įvykio tyrimą, ir, manau, logiška, kad šalia prezidento esantys patarėjai tikrai turėjo informuoti prezidentą“, – dėstė T. Gailius.

Visgi, tęsė jis, jeigu tai nebuvo padaryta, tada situacija dar pavojingesnė – kyla klausimas, kaip tada iš viso veikia informacijos, kuri yra svarbi nacionaliniam saugumui, keitimasis mūsų valstybėje.

„Kaip vyksta bendravimas tarp pirmųjų šalies asmenų ir institucijų, kurios užtikrina nacionalinį saugumą?“ – svarstė buvęs VSD pareigūnas.

T. Gailius sutiko, kad tie pareigūnai, kurie yra deleguoti į G. Nausėdos ir I. Ruginienės komandas, būtent ir turi užtikrinti, kad ta informacija sklistų sklandžiai.

„Tiesiogiai, nenutrūkstamai, kad nebūtų jokio nepasitikėjimo tarp institucijos – pavyzdžiui, Prezidentūros ar Vyriausybės atskirų klerkų.

Tam deleguoti ir ten dirba VSD pareigūnai“, – kartojo jis.

Paklaustas, ar gali būti taip, kad buvo pagalvota, jog duomenų vagystė yra tik vieno RC problema, kuri neliečia valstybės nacionalinio saugumo, dėl to VSD apie tai ir nežinojo, T. Gailius tikino taip nemanantis.

„Tokio vertinimo negalėtų padaryti Valstybės saugumo departamentas. Jie turėtų suprasti tos informacijos, kuri buvo nutekinta, pavojingumą“, – tvirtino pašnekovas.

Ar tai gali reikšti, kad prezidentas apie jo neinformavimą tuomet sakė netiesą?

„Paties prezidento pasisakymo nepamenu ir net jo neklausiau, reikia paklausyti, ką jis pasakė – ar premjerė jo neinformavo, ar jis išvis nebuvo informuotas.

Jeigu tikrai nebuvo informuotas, ir nebuvo informuotas ne tik premjerės, bet ir atitinkamų institucijų – žvalgybos ar kitų – tai kelia didelį susirūpinimą, kaip mūsų valstybė geba veikti kritinėse situacijose, ir kaip priimami sprendimai“, – akcentavo T. Gailius.

„Neveikia. Totaliai neveikia“, – paklaustas, ką tokiu atveju šis incidentas pasakytų apie mūsų sistemą, svarstė buvęs aukšto rango VSD pareigūnas.

Paaiškino, kam galėtų panaudoti pavogtus duomenis

Viešojoje erdvėje dėl RC duomenų vagystės iki šiol sklandė dvi versijos, jog tai – kibernetinis sukčių nusikaltimas arba Rusijos specialiųjų tarnybų darbas. Abi versijos yra įtikinamos, sakė T. Gailius.

„Bet tai nereiškia, kad jeigu tuos duomenis pavogė sukčiai, jie kažkada nepateks į specialiųjų tarnybų akiratį.

Specialiosios tarnybos nuolat stebi tą tamsųjį, juodąjį internetą, žiūri, kokia informacija ten yra, kokią galima nusipirkti, ir jeigu tokie duomenys lengvai atsiras pardavime, jie bus nupirkti, ir ta informacija pateks specialiosioms tarnyboms“, – konstatavo pašnekovas.

Tik kam Rusijos specialiosioms taryboms reikalingi Lietuvos piliečių gyvenamosios vietos adresai?

„Nuo gyvenamosios vietos prasideda viskas, ir jeigu veikia specialiosios tarnybos, gali spręsti, kiek tas žmogus, kurio gyvenamąją vietą jie žino, jiems reikalingas, kokia jis informacija disponuoja, ką jie nori pasiekti jo atžvilgiu.

Tai prasideda nuo paprasto asmens sekimo, nuo techninių priemonių galimo panaudojimo, gyvenimo niuansų sužinojimo, o galimai gali būti atlikti ir kinetiniai, prievartiniai veiksmai – ir sumušimai, sužalojimai, ką gali Rusijos specialiosios tarnybos daryti ir ką jos daro. Ką rodo ir paskutiniai faktai“, – aiškino T. Gailius.

„Jie turi savo kažkokius prioritetinius taikinius, kurie jiems Lietuvoje yra įdomūs, tik, pavyzdžiui, gal nežinojo gyvenamosios pareigūno vietos. Dabar ta vieta jiems žinoma, ir tai jiems palengvina darbą toliau vykdyti savo veiksmus“, – pridūrė jis.

Dabar, anot T. Gailiaus, kiekviena valstybės institucija turi pagalvoti, kas yra tie kritiniai jų žmonės ir ką Rusija bei kitos mums priešiškos valstybės nori tų žmonių atžvilgiu padaryti.

„Kiekvienas žmogus šiaip jau turėtų įsivertinti, kiek jis gali būti pakenkęs Rusijai ar Baltarusijai, kiek jis dalyvavo kažkokiuose darbuose, jeigu aš kalbu apie žvalgybos pareigūnus“, – tvirtino buvęs VSD pareigūnas.

Galbūt, pasak jo, institucijos turėtų pagalvoti ir apie buvusius savo pareigūnus, įspėti juos, kad jie atidžiau apsižiūrėtų savo aplinką, stebėti, ar nemato nepažįstamų asmenų.

T. Gailius tikino, kad buvę žvalgybos pareigūnai ar karininkai taip pat gali būti Rusijos specialiųjų tarnybų taikiniu.

„Dirbantys žvalgybos pareigūnai vis tiek dirba toje pačioje aplinkoje, kurioje yra padidintas dėmesys, o žmonės, kurie išėję iš tarnybos, vis tiek jau įsilieja į civilinį gyvenimą, ne taip save saugo, lengviau kalbasi, su jais lengviau užmegzti kontaktą.

Ir tada atsiveria terpės užsienio specialiosioms tarnyboms – prie tų žmonių lengviau prieiti“, – kalbėjo buvęs aukšto rango VSD pareigūnas.

Pasak jo, apskritai Lietuvoje yra nemažai galvojama apie kibernetinį saugumą, bet ar yra kompetentingų žmonių, kurie įvertintų, ką šioje srityje reikėtų tobulinti – didelis klausimas.

„Ar valstybinės institucijos pritraukia normalius, kompetentingus žmones, kurie efektyviai tą darbą atliktų?“ – svarstė T. Gailius.

Autorius: Lrytas laida „Iššifruoti esmę su Dovydu Pancerovu“

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama