Valstybė tyliai pakeitė vieną mokestį – skaudės daug kam

Mokesčius galima didinti ne tik Seime. Vienas paprasčiausių būdų didinti ir plėsti vadinamas rinkliavas, o tam užtenka ministerijos sprendimo.

Toks pavyzdys, vadinamas „e-tolling“ – mokestis už naudojimąsi keliais, kuris palies daugybę verslų – nuo gamintojų ir transportininkų, dirbančių vietos rinkoje, iki ūkininkų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2025 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 298 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimo Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“ pakeitimo“ iki 2 851 km išplėtė kelių, kuriais kelių naudotojai, sumokėję kelių naudotojo mokestį, įgyja teisę važiuoti, sąrašą. Iki tol šiuo mokesčiu buvo apmokestinta 1 700 km kelių.

Nutarimu įgyvendinamas Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane numatytas veiksmas „8.1.10. Išplėsti mokamų valstybinės reikšmės kelių tinklą ne mažiau kaip iki 4 300 km“.

„Tikimasi, kad papildomos įplaukos į valstybės biudžetą iš kelių naudotojo mokesčio bus skirtos kompensuoti valstybinės reikšmės kelių transporto infrastruktūros nusidėvėjimą, kurį didžiąja dalimi lemia sunkiasvorio transporto priemonių eismas.

Smulkieji sunerimę

„Kilometrų pailginimas atims galimybę transportui apvažiuoti didelius miesus arba išvengti mokamų kelių. Vadinamąsias vinjetes dabar SVV pirkdavo tik esant būtinybei bei mokamo kelio neišvengiamumui. Dabar turės pirkti metams. O tai didžiuliai kaštai ,ypač smulkiai įmonei“, – pokyčius apibūdina Dalia Matukienė, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė.

Ji sako, Lietuvoje dabar yra numatyta galimybė pasiekti kitus miestus nevažiuojant magistraliniais keliais. Tik tada pailgėja nuvažiuojamas atstumas. Taip pat dabar yra numatyta galimybė apvažiuoti didžiuosius miestus, pvz Kauną, neapmokestinant apvažiavimo.. Mokestis pradedamas skaičiuoti tik išvažiavus į magistralinį kelią. Pagal naują tvarką mokant už vinjetę nepakanka nurodyti automobilio kategorijos, kuri priklauso nuo automobilio paskirties ir tonažo, pvz N1, N2, tačiau reikia nurodyti ir taršos klasę (Euro), kurios yra nuo nuo Euro 0 iki Euro VI.

Prognozuojama, kad per 2025 metus (per šešis mėnesius, įsigaliojus nutarimo projektui) M2, M3, N1, N2 ir N3 kategorijų motorinių transporto priemonių valdytojai papildomai į valstybės biudžetą sumokės apie 3,5 mln. eurų kelių naudotojo mokesčio (2023 metais jo surinkta 60,1 mln. eurų; 2024 metais – 67,8 mln. eurų).“, – rašoma Susisiekimo ministerijos komentare.

„Sunku tiksliai pasakyti, kiek papildomai išplėtus mokamų kelių tinklą bei vedus e-tolling apmokėjimo sistemą pabrangs grūdų transportavimas. Viskas priklauso nuo to, kurioje šalies vietoje ūkis yra, kur grūdai bus transportuojami ir kiek kilometrų sudarys transportavimas mokamais keliais.

Mūsų vertinimu, vienos tonos grūdų transportavimas pabrangs vidutiniškai apie 4 eur/t. Galutinėje parduotos tonos grūdų kainoje, priklausomai nuo jų vertės, sudarys 1-2 proc. didesnes papildomas patiriamas sąnaudas, kas, natūralu, mažins ir galutinį uždirbamą pelną. Tai dar vienas mokestis gulantis pirmine žemės ūkio produkcijos gamyba užsiimantiems žemės ūkio subjektams, kurie ir taip išgyvena ne pačius lengviausius laikus“, – sako Audrius Vanagas, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas.Ministerija mato kitaip

Tiesa, ministerija tikina, kad ūkininkų tai neliečia:

„Žemės ūkio veiklos subjektų, kurie verčiasi žemdirbyste, nuogąstavimai dėl kelių naudotojo mokesčiu apmokestinamų kelių sąrašo išplėtimo padidėsiančių žemės ūkio produktų kainų, yra nepagrįsti. Šiuo mokesčiu apmokestinamos M2, M3, N1, N2, N3 motorinės transporto priemonės, o už traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų važiavimą apmokestintais keliais šis mokestis nemokamas. Be to, vadovaujantis Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo įgyvendinimo“ patvirtinto Kelių naudotojo mokesčio dydžių ir šio mokesčio mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarkos aprašo 7 punktu, „<..> kelių naudotojo mokestis netaikomas ir žemės ūkio veiklos subjektams, kurie verčiasi žemdirbyste ir kurių metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų, kai jie važiuoja iki savo dirbamo žemės lauko ir grįžta iš jo <...>“.

Tačiau A. Vanagas kategoriškas: „Reaguojant į ministerijos poziciją, norėčiau ministerijai pasiūlyti traktoriumi nuvežti grūdus iš Šakių į Klaipėdos ar Rygos uostus. Visi suprantame, kad kur nėra geležinkelio atšakų, alternatyvos sunkvežimių transportui nėra. Dėl ekonomijos ir transportavimo greičio grūdai sunkvežimių pagalba vežami į ūkių sandėlius, o toliau paruošti tiekimui grūdai išvažiuoja į uostą, perdirbimo gamyklas ir kt.

O jei surenkamas pienas iš ūkių kiekvieną ar kas antrą dieną, tai tokie ūkiai, juokaujant, turės primokėti už jų parduodamą pieną.“

„Manau, jog šitą sistemą reikėtų audituoti, nes veikia kelios atsakingos institucijos-,kurios viena nežino, ką daro kita. Arba nenori žinoti,nes iš to uždirba“, – siūlo D. Matukienė.

Šį straipsnį dalinai finansavo Medijų rėmimo fondas.

Autorius: Arūnas Milašius

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama