„Miela išdykėlė su stangriu kūnu“: 26-erių prostitutė Mila papasakojo apie savo „karjerą“ Vilniuje

Sekso pirkėjai Lietuvoje, atrodo, išgyvena aukso amžių. Populiariausiuose šalies skelbimų portaluose seksualines paslaugas teikiančią moterį galima rasti vos keliais paspaudimais. Pasirinkimas gausus: lietuvaitės, ukrainietės, latinomis ar trans prisistatančios moterys su kūno privalumus parodančiomis nuotraukomis. Viena iš tokių – prostitutė vardu Mila, sutikusi papasakoti „Delfi“ apie savo kasdienybę.

Verta priminti, kad Lietuvoje prostitucija ir eskorto paslaugos, jų teikimas ar pirkimas, yra draudžiamos ir už jas baudžiama pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Tačiau pasiūlymų gausu, o šaltiniai iš teisėsaugos tikina, kad šiai sričiai neskiriama resursų.

Vyšnia ant torto – Lietuvoje individualios veiklos sąrašuose esantis kodas, skirtas būtent tiems, kurie užsiima tokia veikla kaip prostitucija ir eskortas.

„Delfi“ kviečia iš arčiau susipažinti su prostitucijos problema Lietuvoje. Kaip akcentuoja ekspertai, prostitucija itin glaudžiai susijusi su prekyba žmonėmis.

Miela išdykėlė Mila

Keletą metų Vilniuje gyvenanti baltarusė prisistato Milos vardu. Kontaktinius šios moters duomenis „Delfi“ surado vieno skelbimų portalo pažinčių skiltyje. „Miela išdykėlė su gražia šypsena ir stangriu kūnu, norėčiau susipažinti. Parašyk man per „WhatsApp“, – taip save apibūdina mergina.

„Delfi“ kreipėsi į daugiau nei 20 skelbimus įdėjusių moterų, tačiau Mila buvo vienintelė, sutikusi bent šiek tiek papasakoti apie savo gyvenimą.

Nors skelbimų portale Mila nurodo, kad jai 26-eri, vis dėlto galima įtarti, kad yra šiek tiek vyresnė.

Nedaugžodžiaudama moteris sako, kad į Lietuvą atvyko ne viena ir turi užtikrinti gerą gyvenimą savo šeimos nariams. Kas tie šeimos nariai – vaikai, vyresni tėvai ar vyras, Mila nenurodo.

Kaip pasakoja psichologė dr. Dalia Puidokienė, jau 20 metų dirbanti su prostitucijos srityje išnaudojamomis moterimis, tapusiomis ir jos mokslinių tyrimų dalyvėmis, Milos atvejis iliustruoja gana tipinį prostitucija Lietuvoje užsiimančių užsieniečių scenarijų.

Dar prieš plataus masto Rusijos invaziją į Ukrainą 2022 metais specialistė matydavo nemažai prostitucija Lietuvoje užsiimančių rusių.

Dabar tenka pastebėti ir prostitutėmis dirbančių ukrainiečių, kurios bėgdamos nuo karo atvyko į mūsų šalį. Dažnai joms tenka išlaikyti vaikus ar teikti finansinę paramą giminaičiams. Tokia padėtis sutampa su aplinkybėmis, apie kurias papasakojo Mila.

„Jos turi Ukrainoje likusius arba mažus vaikus, arba, dažniau, šeimos narius, kuriems tikrai reikia finansinės pagalbos. Ir jos sako: atvažiavau, noriu čia užsidirbti, kažkiek laiko padirbsiu ir paskui jau to nebedarysiu“, – paaiškina dr. D. Puidokienė.

Deja, prostitucija, kaip pabrėžia specialistė, yra tarsi verpetas – kai jau įtraukia, įtraukia giliai.

„Reikia pasakyti, kad prostitucija užsiimančios moterys dažniausiai vartoja įvairiausius narkotikus, nes be jų neįstengtų seksualiai patenkinti dešimčių vyrų per dieną. Jų būna ne vienas, o daug, iki dešimties – bent taip sako moterys.

Teko sutikti moterų, kurios sako, kad va, pamiršau pavartoti ir kai reikėjo turėti seksualinius santykius su vyru, maniau, išprotėsiu, nes pernelyg gerai viską suvokiau“, – sako dr. D. Puidokienė.

Taip ir įsisuka su augančia jėgą įtraukiantis siaubingas prostitucijos verpetas: žmogus dėl vienokių ar kitokių priežasčių patenka į prostitucijos sferą, o tada, kad ištvertų seksualinį smurtą, pradeda vartoti narkotines medžiagas ir ilgainiui tampa fiziškai nuo jų priklausomas – jo organizmas reikalauja kvaišalų. Norint jų gauti, reikalingi pinigai. O kaip jų užsidirbti? Daugelis renkasi likti prostitucijos pinklėse.

„Moterys dažnai sako: aš čia laikinai, tik kažkiek pabūsiu ir išeisiu, žinau, kad galiu. Vėliau matau, kad jos negali taip lengvai išeiti.

Būna ir tokių, kurios po kažkiek laiko ten sugrįžta, bet ir vėl sako, kad vis tik nori iš ten išeiti. Tada prireikia daug susitikimų, pokalbių, daug tokio „vidinio“ darbo, kad pavyktų atsisakyti to kelio. Nes nuolatos sukasi mintis, kad galima greitai užsidirbti pinigų. O jų reikia: gal reikia už butą sumokėti, gal yra mažas vaikas, o gal tiesiog nori kažką nusipirkti“, – pasakoja dr. D. Puidokienė.

Dažniausiai, tęsia pašnekovė, prostitucija užsiimančios moterys neturi jokio išsilavinimo, jokių kvalifikacijų, savo „karjerą“ yra kūrusios tik kaip prostitutės, todėl tegali rinktis vieną iš dviejų: dirbti legaliai ir gauti minimalią algą arba likti prostitucijos „rinkoje“.

Būtent tokia yra Milos situacija. Moteris „Delfi“ pasakojo, kad turi tik vidurinį išsilavinimą ir prostitucija – jos karjera.

Ji teigė, kad jaučiasi saugi, nes turi kas „prižiūri tvarką“, suteikia butą, kuriame gali užsiimti „savo veikla“, o pinigų, anot jos, netrūksta.

Paklausta, kaip pradėjo užsiimti prostitucija, Mila atšauna – kam reikia, tas ir žino, susiranda savo kelią. „Yra žmonių, kurie viską žino ir turi resursų. Kai dirbu, visad kažkas yra kitame kambaryje“, – teigia ji.

Ji patikina, kad jai lieka apie 70 proc. uždarbio. Koks gi tas uždarbis?.. Mila nusprendžia nebetęsti pokalbio.

Sutenerius vadina šeima

Dr. D. Puidokienė akcentuoja, kad žmonės, užsiimantys prostitucija, yra psichologiškai traumuoti asmenys. Net specialistams jie nepasakoja apie savo situaciją – sako tai, kas tą akimirką atrodo patogiausia ir tinkamiausia.

Štai ir Mila net kelis kartus patikino, kad jai toks darbas geras. Ji taip pat aiškino nevartojanti narkotikų, nors pripažino, kad kitos moterys tai daro. Pasiteiravus, ar nesijaučia išnaudojama asmenų, kuriuos pati vadina savo apsauga, Mila atkirto, kad jie – kaip šeima.

Ir nors Mila taip sako, svarbu pažymėti, kad ekspertai prostituciją glaudžiai sieja su prekyba žmonėmis, o dr. D. Puidokienė prideda, kad prostitucija – tai seksualinis smurtas.

„Tai yra didžiulė trauma, visiškai pakeičianti visą žmogaus mąstymą, suvokimą. Žmogus tampa objektu“, – teigia psichologė.

Ji pabrėžia, kad moksliniai tyrimai rodo, jog net 95 proc. žmonių, kurie užsiima prostitucija, kažkada gyvenime buvo patyrę seksualinį smurtą.

„Jei seksualinę prievartą patyręs žmogus negauna savalaikės, geros, stiprios pagalbos, jis įsitvirtina seksualinio išnaudojimo tinkle ir tampa labai parankus objektas, kurį galima pardavinėti. O prekyba žmonėmis yra labai didelis, pelningas verslas“, – sako mokslininkė.

Anot jos, asmenys, įtraukti į prostituciją, neturi jokių įrankių, suteikiančių galių atsispirti suteneriams. Būtent į tokius žmones pastarieji ir nusitaiko ieškodami aukų – žemos savivertės, turinčius specialiųjų poreikių, galbūt priklausomybių ar tiesiog kenčiančius skurdą.

Kaip Lietuvoje verbuojami žmonės

Gali kilti klausimas – kaip žmogus įtraukiamas į prostituciją? Pasirodo, dažniausiai kalti pažįstami. „Tai gali būti draugai, tai gali būti net šeimos nariai, giminaičiai“, – paaiškina dr. D. Puidokienė.

Štai ir Mila savo sutenerius vadina šeima.

Anot dr. D. Puidokienės, artima aplinka kartais yra pati nesaugiausia: juk norint įtraukti žmogų į nusikalstamą veiką, reikia labai gerai jį pažinoti – tik žinant silpnąsias jo vietas pavyks jį išnaudoti.

Kita vertus, specialistė pastebi ir augantį verbavimo socialiniuose tinkluose ar skelbimų portaluose mastą.

„Siūlomas greitas, didelis atlyginimas, karjera arba kažkoks nemokamas dalykas. Tai labai paveikia žmogų, neturintį išvystyto kritinio mąstymo. O jo tikrai trūksta“, – tikina dr. D. Puidokienė.

Norėjo užsidirbti Prancūzijoje – atsidūrė Ispanijos viešnamyje

Psichologė prisiminė vienos jaunos lietuvės istoriją. Ta mergina baigė mokyklą ir toliau mokytis nenorėjo – norėjo dirbti ir užsidirbti, tapti nepriklausoma nuo tėvų.

„Santykiai toje šeimoje nebuvo geri. Daug smurto buvo patiriama iš mamos. Mergaitė norėjo išvažiuoti, užsidirbti ir gyventi savarankiškai. Ir štai draugė jai pasiūlė: žinai, aš žinau, kaip per kažkokią draugę ar draugus užsidirbti – važiuojam į Prancūziją. Tačiau atsidūrė ji ne Prancūzijoje, o Ispanijos viešnamyje“, – pamena dr. D. Puidokienė.

Pasak jos, tai pavyzdys, parodantis, kaip per draugų draugus patenkama į prostitucijos ir prekybos žmonėmis spąstus. Galų gale, lietuvaitei, apie kurią papasakojo specialistė, pavyko pabėgti.

„Ją neva išpirko klientas, kuris pas ją lankydavosi. Tas klientas buvo kitos tautybės ir bandė prisivilioti moterį į savo šalį, taip pat įkalbėti priimti kitą tikėjimą. Vėliau gimė vaikas, taip pat buvo keli nėštumo nutraukimai“, – tragišką moters likimą prisimena dr. D. Puidokienė.

Prieš kurį laiką „Delfi“ publikavo lietuvio Mindaugo istoriją. Vyras atvirai pasakojo, kaip Vokietijoje buvo patekęs į sekso vergiją, ir prisipažino, kad iš nelegalaus viešnamio jį išgelbėjo tuometinis klientas – sumokėjo išpirką, o vėliau Mindaugas su juo susituokė.

Dr. D. Puidokienės pasiteiraujame, kaip reikėtų suprasti tokius atvejus, kuomet viešnamio klientas neva įsimyli prostitucija užsiimantį asmenį ir išperka jį iš sekso vergijos. Anot mokslininkės, tai irgi yra smurtas.

„Turėti nemokamą sekso paslaugų teikėją namuose yra labai patogu – už tai galima sumokėti ir daugiau, bet vieną kartą“, – sako pašnekovė, bet priduria, kad prekeiviai žmonėmis savo aukų lengvai neatiduoda.

Specialistė pamena ir kitą atvejį – kaip vienos Azijos šalies pilietis pilnametės lietuvaitės tėvams siūlė net 100 tūkst. eurų, kad šie jam atiduotų dukrą.

„Jai tai buvo kaip pirmoji meilė. Ji ir nekaltybę su juo prarado. O jam tai buvo aukso vertės žmogus – be galo naivus, visiškai pasikliaunantis, neturintis kritinio mąstymo. Nežinau, kaip jos tėvams pavyko ją parsivežti ir apsaugoti. Bet tas pilietis siūlė už ją 100 tūkst. eurų. Galite įsivaizduoti? Toks tiesiog sunkiai protu suvokiamas dalykas šokiruoja – atseit parduokite kaip daiktą. Suma nemaža, tai gal kas nors ir savo vaiką gali už tiek parduoti?“ – svarsto dr. D. Puidokienė.

Problema niekam neįdomi

Nors prostitucija susijusi su prekyba žmonėmis, susidaro įspūdis, kad Lietuvoje ši problema nelaikoma svarbia, o suvokti jos mastą – itin sudėtinga.

Tokį požiūrį patvirtina „Delfi“ šaltinis teisėsaugos sektoriuje. Jo teigimu, Lietuvoje nėra investuojama į tokių nusikaltimų tyrimą. Resursai nukreipiami į kitas sritis, pavyzdžiui, vagysčių išaiškinimą.

„Kelis kartus per metus būna tarptautinės programos. Pavyzdžiui, sugalvojama, kad kažkurią dieną visoje Europoje bus dirbama prieš vergovę. Tada policija važiuoja tikrinti darbdavių. Arba sugalvojama tikrinti tam tikrus objektus dėl vertimosi prostitucija. Taip būna kartą per metus“, – teigia pašnekovas ir priduria, kad kartais tikrinimai būna fiktyvūs, nes pareigūnai tam neturi laiko.

Anot šaltinio, į policijos pateikiamą nubaustų klientų ar žmonių, užsiimančių prostitucija, statistiką dažniausiai patenka tie, kurie pagaunami vykdant tarptautines programas arba kokiam nors klientui susipykus su prostitucija besiverčiančiu žmogumi.

„Žadėjo viską padaryti už 150 eurų, bet paėmė 200. Tai dėl tų 50 eurų ir įskundžia“, – pavyzdį iš realybės pateikia šaltinis.

Kalbėdamas apie prekybą žmonėmis ir prostituciją, pašnekovas pabrėžia, kad tai itin sudėtingos sritys, kurioms reikia daug resursų – išteklių, kurių teisėsauga neturi.

Pagalius į ratus teisėsaugai kiša ir tai, kad aukos dažnai nenori kalbėti ir neigia patyrusios prievartą.

„Prostitucija Lietuvoje yra menkavertis dalykas – administracinis nusižengimas. Nubausti už ant vejos pastatytą automobilį ar už prostitutę – didelio skirtumo nėra. Pagal įstatymus – tas pats. Tik už automobilį ant vejos nubausti daug lengviau, nes nereikia tiek resursų ir nereikia gaišti laiko“, – teisėsaugos požiūrį nupasakoja šaltinis.

Policijos reiduose dalyvavusi dr. D. Puidokienė sutinka, kad darbas su prostitucijos aukomis sudėtingas – jos dažniau renkasi mokėti baudas nei atskleisti sutenerių vardus ir pavardes.

Paminėjusi baudas, dr. D. Puidokienė pastebi ir tai, kad Lietuvoje daug dažniau nubaudžiami ne klientai, o prostitucija užsiimantys asmenys.

Dabartinė tvarka nėra veiksminga, įsitikinusi dr. D. Puidokienė.

„Darydami palyginamąją analizę pamatėme, kad santykis toks: vienas nubaudžiamas vyras ir 29 moterys. Kai paklausėme, kodėl taip yra, jei baudos taikomos abiem pusėms – tiek tiems, kurie seksualiai išnaudojami, tiek tiems, kurie tuo seksu naudojasi, tai policijos pareigūnai sakė – o kaip juos pagauti? Jas (prostitucija užsiimančias moteris – red.) pagauti lengviau, todėl ir nubausti lengviau. Bet kaip pagauti klientus, kurie jomis naudojasi? Vis dėlto nemanau, kad policija neturi įrankių. Ji turi daug įrankių, kai nori tą daryti“, – mano pašnekovė.

Dr. D. Puidokienė teigia, kad dar 2014 metais buvo kreiptasi į Seimą su siūlymais, kaip padėti prostitucijos verpetuose atsidūrusiems asmenims, tačiau iki šiol jokių veiksmų nesiimta.

Anot jos, vargu, ar 141 Seimo narys sutiktų ir patvirtintų, kad prostitucija – tai smurtas.

Specialistė pabrėžia, kad prostitucijos problema kyla ne tik dėl skurdžios ekonominės padėties, bet ir dėl pamintų lyčių lygybės bei moterų teisių principų.

„Net pačios moterys kartais sako: tai ar sunku patenkinti vyrą? Arba aiškina, kad vyrui esą reikia sekso, tai aš, nors ir nenoriu, kaip galiu su tuo nesutikti?

Ką mes tada turime? Kad pati moteris savęs nevertina, šitaip kalbėdama ir galvodama“, – sako ekspertė.

Čia vėl galima prisiminti Milą, kažkur viename Vilniaus bute laukiančią klientų. Kitame kambaryje, anot jos, visada būna kažkas, kas „prižiūri tvarką“.

Autorius: Vytautė Merkytė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama