Skaistos galia ir grožis

Mieli Bičiuliai, šiuo straipsniu pradėsime pokalbių ciklą apie skaistumo dorybę moraliniu, psichologiniu, antropologiniu ir pabaigoje – eschatologiniu požiūriu. Rašydamas remsiuosi savo daktarinės disertacijos Skaistumas kaip gimties galios įasmeninimas medžiaga. Vadovaujamas profesoriaus Michaelio M. Waldsteino, anglų kalba ją rašiau Tarptautiniame Teologijos Institute Trumau, Austrijoje, o 2022 m. apgyniau Vytauto Didžiojo Universitete Kaune. Keletas bičiulių mane skatino išdėstyti mintis skaistumo tema lietuviškai, tai daryti paragino ir Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas. Tokį kvietimą laikau didele garbe.

Tema mūsų dienomis yra gerokai primiršta, nors ir ypač svarbi. Kaip rašo žymus amerikiečių teologas Carlas R. Truemanas, gyvename „seksualinio žmogaus“ laikais. Truemanas plėtoja amerikiečių filosofo (beje, litvako) Philipo Riefo istorijos periodizavimą antropologiniu požiūriu:

Antikinio graikų miesto bendruomenės žmogus buvo „politinis“, Viduriniaisiais amžiais „religinis“, industrializacijos bei marksizmo iškilimo epochoje – „ekonominis“, o XX amžiuje – Sigmundo Freudo dėka – „psichologinis“. Nesiplečiant į gilesnes nei Freudo mokslas „psichologinio žmogaus“ šaknis¹, mūsų dienų tokio žmogaus siekis yra neatskiriamas nuo seksualinės „savirealizacijos“. Šios „išsiskleidimo“ formos jau senokai tapo keistos bei nesuderinamos nei su sveiku protu, nei, kaip matysime, su mokslu. Deja, „dievų“ (angl. DEI, diversity, equity, inclusion), „pabudusiųjų (angl. woke) bei gender ideologija įsiveržė ir į Lietuvos vaikų bei jaunimo pasaulį – ji net dėstoma mūsų mokyklose. Tuo pat metu „paprastoji“ seksualizacija, kaip plačiai diskutuojama Vakarų šalyse, yra pasiekusi „pornifikacijos“ lygmenį.² Štai 2014 m. skelbtais duomenimis du trečdaliai vyrų žiūrėjo pornografiją kartą per savaitę,³ 2022 m. skelbta, jog tai darė 73 proc. paauglių, o 52 proc. jų žiūrėjo pornografinius vaizdus, kuriuose moteris yra kankinama (hard porn).⁴ Jei, rašo kanadietis Johnatanas van Marenas, į garsų klausimą, „Kas yra moteris?“ atsakoma masiškai paplitusiais vaizdais, kuriuose moterys mušamos, kankinamos ir smaugiamos seksualinių santykių metu (viename JAV universitete studentės tokiose situacijose buvo smaugiamos 58 proc. atvejų), jaunos merginos renkasi nebūti moterimis.⁵ Šios tragiškos tendencijos yra tiesiogiai susijusios su gašlumo, skaistumo dorybei priešingos ydos, siautėjimu Vakarų šalyse.

Skaistumo vertė

Skaistumo dorybės analizę pradėsime nuo Bažnyčios doktrinos, išdėstytos Katalikų Bažnyčios katekizme. Kalbant iš esmės jame sakoma, kad skaistumas padeda gimtinę (lytinę) aistrą išreikšti per meilę. Kadangi meilės nesiilgintis žmogus neegzistuoja – tad gal galima sakyti, kad skaistumo vertė įrodyta? Deja... „Aš žiauriai myliu Šarūnę, – pasakys šešiolikmetis Šarūnas, – tai argi nėra gražu tai išreikšti?“ „Meilė yra meilė! – sakys kitas jaunuolis, – tad kodėl homoseksualius santykius Bažnyčia laiko nuodėme?“ „Meilė būtina?“ – paklaus trečias. „Tačiau medicina žino, kad susilaikymas kenkia vyro sveikatai. Ne tik vyrams, bet ir moterims būtina patenkinti jų fiziologinius poreikius!“ Ir taip toliau.

Turiu pripažinti, jog giliausią įspūdį man padarė argumentas už priešvedybinius intymius santykius, vienoje konferencijoje išsakytas ateitininkių (sic!). Atsiprašydamas skaitytojų, kurie katalikiškame leidinyje norėtų daugiau diskretiškumo, visgi šį argumentą pacituosiu: reikalinga ištirti, ar mergina nėra alergiška tai medžiagai mylimo vyro kūne, kuri yra atsakinga už kiaušinėlio apvaisinimą...  Atsikvėpkime ir atsakykime: tam tikra prasme tai tikrai labai krikščioniškas klausimas! Skirtingai nuo Rytų dvasinių mokymų sekėjų, kūnas krikščionybėje labai svarbus. Kaip žydų tauta, kuri, kaip rašė Vladimiras Solovjovas, materijos pašventinimą laikė viena iš savo svarbiausių užduočių, taip ir mes kūno aistrų sudvasinimą – taigi, jų išreiškimą per meilę – laikome būtina asmenybės augimo dalimi. Kūno struktūra, kad „seksualumas“ visų pirma yra vaisingumas, kūno kalba – neverbalinė sielos išraiška per kūno gestus ir judesius, kūno grožis – kaip jau Sokratas kalbėjo, atspindi sielos ir jos Kūrėjo grožį, – šie klausimai bus mūsų apmąstymų medžiaga. Žinoma, ir moterų alergija vyrams, apie kurią kalba ateitininkės, ir kaip ją nustatyti, be abejo, bus vienas svarbiausių mūsų aptariamų klausimų! Taip pat ir meilė, kurią aistringai jaučia aukščiau paminėtas Šarūnas. Diskutuosime su juo, kad jis labiau Šarūnę mylės, jei bus skaistus.

Skaista spindi

Kaip matysime, daugiausiai indoeuropiečių prokalbės bruožų išlaikiusi lietuvių kalba turi ypatingą galią parodyti šios dorybės žmogų palaiminantį grožį. Skaista teikia ir galią: labai populiariai kalbant, skaistumas reiškia seksualinės energijos transformaciją. Toks visų pirma vyrams svarbus klausimas žinomas Rytų medicinoje bei kovos menuose, panašiai apie kūniškos energijos pavertimą dvasine kalbėjo ir Sigmundas Freudas, naudodamas sublimacijos terminą. Šiam mūsų dienų „seksualinio žmogaus“ gimdytojui, kuris įkvepia žurnalistus kasdien Delfyje ir 15min publikuoti straipsnius apie penkis naujausius seksualinio malonumo patyrimo būdus, taip pat skirsime dėmesio. Tačiau labiausiai skaistumo dorybės analizė remsis Karolio Wojtyłos / Jono Pauliaus II darbais. Juk tai šis šventas popiežius meilės, santuokos ir šeimos klausimams skyrė daugiau dėmesio nei bet kuris jo pirmtakas.

Ciklą norisi skirti jauniems ir vyresniems, minčių „ištakas“ mėgstantiems tėvams (t. y. tėčiams ir mamoms). Galbūt dar ir mokytojams. Vaikai interneto epochoje yra labai išsilavinę – tiksliau sakant, prikaupę daug informacijos. Į ją, dažnai klaidingą, verta žinoti, ką atsakyti, o taip pat, kur ir kaip kreipti skaidrų ugdomų vaikų žvilgsnį. Skaistos galia svarbi berniukams, grožis – mergaitėms, o jos teikiama vidinė laisvė – visiems. Būčiau laimingas, jei šis ciklas padėtų ugdyti sūnus ir dukras Viešpaties palaiminimo tyraširdžiams dvasioje.

1  Žymus kanadiečių filosofas Charlesas Tayloras parodė, jog vidinio komforto kaip svarbiausio gyvenimo tikslo ieškojimas siekia Renesanso mąstytojo Montegn‘io laikus. Tokį siekį Tayloras apibendrintai vadina „autentiškumo etika“, pasak kurios, teisinga yra tai, kas giliai jaučiama. Vienas ryškiausių šios etikos atstovų ir kūrėjų buvo prancūzų filosofas Jeanas Jacquesas Rousseau, pateisinęs įvairius savo gyvenimo epizodus (pvz. ekshibicionizmą) vien tuo, kad tai, ką jis darė, buvo „nuoširdu“. Taip pat ir mūsų dienų psichologinio komforto kultą galima priskirti „autentiškumo etikos“ įsivyravimui. Plačiau apie tokios etikos ryšį su Lietuvoje diegiama „Gyvenimo įgūdžių programa“, nepaisančia objektyvių moralės dėsnių, šių žodžių autorius yra rašęs Soter žurnale („Autentiškumo etikos trivializavimas Gyvenimo įgūdžių programoje.“ 2023, 88, p. 37–60).

2  Žr. Laura Hood, „(Wo)men on top? The perils of pornification of popular culture.“ The Conversation, 2023.vii.20. https://theconversation.com/wo-men-on-top-the-perils-of-the-pornification-of-popular-culture-141617

3  https://www.provenmen.org/pornography-survey-statistics-2014/?utm_source=Newsletter&utm_medium=email&utm_content=Thanks%20for%20downloading&utm_campaign=Porn%20Survey

4  Michael Robb, Supreet Mann, Teens and Pornography, (Common Sense Media, 2022), https://www.commonsensemedia.org/sites/default/files/research/report/2022-teens-and-pornography-final-web.pdf

5Johnatan van Maren, „Readers Respond: Rape Culture, Transgenderism and Growing Up in Porn World.“ The European Conservative, 2023.ii.13. https://europeanconservative.com/articles/commentary/readers-respond-rape-culture-transgenderism-and-growing-up-in-porn-world/

2026 m. sausio Artuma

Autorius: Dr. Gintautas Vaitoška

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama