Psichologinės pagalbos reikšmė vaduojantis iš priklausomybių: kodėl prašyti specialistų pagalbos yra didžiausia jūsų stiprybė?
Naujosios medijos grupė
Turinį įkėlė
Skaitykite daugiau MadeinVilnius.lt
Priklausomybė – tai žodis, kuris mūsų visuomenėje vis dar nešiojasi sunkų, gėdą ir atstūmimą reiškiantį šleifą. Nepaisant to, kad gyvename moderniame ir sparčiai tobulėjančiame pasaulyje, požiūris į psichikos sveikatą ir priklausomybių gydymą neretai išlieka apipintas pasenusių, klaidingų stereotipų. Dažnas žmogus, susidūręs su nevaldomu potraukiu alkoholiui, azartiniams lošimams, socialiniams tinklams ar kitoms destruktyvioms veikloms, yra linkęs savo problemą slėpti po devyniais užraktais. Baimė būti pasmerktam, nesuprastam, prarasti darbą, draugų ar artimųjų pagarbą verčia sergantįjį ir jo šeimą kentėti visiškai izoliuotoje tyloje. Vis dar gajus mitas, kad priklausomybė yra tiesiog asmeninės valios trūkumas, charakterio silpnumas ar paprasčiausias apsileidimas. Tačiau mokslas ir medicina jau seniai įrodė priešingai – tai sudėtinga lėtinė smegenų liga, kuri pati savaime nepraeina ir kuriai įveikti vien tik tvirto pasiryžimo dažniausiai neužtenka. Būtent todėl profesionalios psichologinės pagalbos reikšmė šiame sveikimo kelyje yra ne tiesiog rekomenduojama, o gyvybiškai būtina norint išsaugoti gyvenimą.
Vienas didžiausių barjerų, trukdančių žmogui žengti patį pirmąjį žingsnį ir prašyti pagalbos, yra saviapgaulė ir vadinamasis iliuzinės kontrolės jausmas. Kiekvienas priklausomas asmuo giliai širdyje bent jau ligos pradžioje yra tvirtai įsitikinęs, kad jis pilnai valdo situaciją ir gali sustoti bet kurią akimirką, kai tik pats to panorės. Šios saviapgaulės formos gali būti pačios įvairiausios. Pradedama nuo raminimų, jog geriama tik savaitgaliais, lošiama tik iš atliekamų nedidelių sumų, o išmanusis telefonas rankose yra tik būdas pailsėti po sunkios darbo dienos. Tai tik keletas standartinių frazių, kuriomis sergantysis bando pateisinti savo elgesį tiek prieš save, tiek prieš nerimaujančius artimuosius. Deja, kai žmogus pagaliau suvokia, kad situacija slysta iš rankų ir nebeveikia jokios jo paties nusistatytos taisyklės, liga dažniausiai jau būna stipriai pažengusi ir pažeidusi pagrindines gyvenimo sferas – šeimos santykius, finansinį stabilumą, fizinę bei psichinę sveikatą. Šiame etape vien tik valios pastangomis nutraukti žalingą elgesį tampa beveik neįmanoma, nes priklausomybė būna tiesiogine to žodžio prasme perprogramavusi žmogaus smegenų atlygio ir motyvacijos sistemas, todėl natūralus žmogaus atsparumas stresui būna visiškai sunaikintas.
Tuo tarpu psichologinė pagalba suteikia tai, ko neįmanoma pasiekti jokiais griežtais draudimais, pykčiais ar užrakinimais namuose. Specialistai, dirbantys su priklausomybėmis, nežiūri į patį psichoaktyvių medžiagų vartojimo ar probleminio lošimo faktą kaip į pagrindinę problemą, kurią reikia paprasčiausiai išspręsti atimant dirgiklį. Psichoterapijos metu stengiamasi nerti kur kas giliau ir rasti tikrąsias, gilumines priežastis, kurios apskritai paskatino žmogų ieškoti nusiraminimo tokiuose destruktyviuose įpročiuose. Dažniausiai po šiuo priklausomybės šydu slepiasi skaudžios ir neišgyventos vaikystės traumos, chroniškas nevaldomas stresas darbe, itin žema savivertė, gilios asmeninės krizės, neišspręstos santykių problemos ar nediagnozuoti kiti psichikos sutrikimai, tokie kaip ilgalaikė depresija bei sunkus nerimo sutrikimas. Tokiems žmonėms žalingi įpročiai tiesiog tampa savotiškais raminamaisiais vaistais ir pačiu greičiausiu, efektyviausiu būdu bent trumpam pabėgti nuo slegiančios vidinės tuštumos ir nuolatinio emocinio skausmo.
„Terapijos metu mes nemokome žmogaus tiesiog nevartoti ar nelošti – mes kartu su juo mokomės iš naujo gyventi, atpažinti savo tikrąsias emocijas ir ieškome sveikų, konstruktyvių būdų tvarkytis su kasdieniais iššūkiais bei stresu, neieškant pagalbos dirbtiniuose pakaitaluose“, – teigia klinikinė psichologė ir priklausomybių specialistė Jurgita Krikštaponienė.
Žmogui labai svarbu suvokti ir priimti faktą, kad psichologo ar psichoterapeuto kabinetas yra visiškai saugi, anonimiška ir niekada nesmerkianti erdvė. Čia niekas nebars, neskaitys moralų ir nestatys į kampą dėl praeityje padarytų klaidų. Profesionalus specialistas veikia kaip gidas, kuris padeda pačiam klientui pamatyti savo mąstymo iškraipymus, atpažinti pavojingas situacijas ir emocinius dirgiklius, kurie sukelia nenumaldomą potraukį grįžti prie senų, pražūtingų įpročių. Ilgalaikės terapijos metu žmogus po truputį išmoksta visiškai naujų, efektyvių streso įveikos strategijų. Jis palaipsniui atstato prarastą pasitikėjimą savo jėgomis ir susigrąžina atsakomybę už savo paties gyvenimą bei kasdienius pasirinkimus. Tai labai ilgas, tikrai sudėtingas ir didžiulių vidinių pastangų reikalaujantis procesas, kupinas ir pakilimų, ir nuosmukių, tačiau jo galutinis rezultatas yra neįkainojamas – tai pilnavertis, laisvas ir absoliučiai sąmoningas gyvenimas be grandinių.
Taip pat jokiu būdu nereikėtų pamiršti, kad priklausomybė niekada neserga viena atskirai nuo aplinkos – tai yra visos šeimos liga, skausmingai įtraukianti visus po vienu stogu gyvenančius žmones. Artimieji, kasdien matydami brangaus žmogaus degradaciją, išgyvena didžiulį bejėgiškumą, pyktį, nesibaigiančią gėdą ir nuolatinę baimę dėl ateities. Dažnai šeimos nariai nejučiomis įsitraukia į ydingą, uždarą kopriklausomybės ratą. Jie tiesiog pradeda gyventi sergančiojo problemomis, nuolat jį akylai kontroliuoja, dangsto prieš darbdavius ar kaimynus, apmoka jo pridarytas skolas ir taip nesąmoningai, patys to nenorėdami, sudaro tobulas šiltnamio sąlygas ligai toliau netrukdomai progresuoti. Būtent dėl šios priežasties psichologinė pagalba yra gyvybiškai būtina ne tik pačiam priklausomam asmeniui, bet ir jo šeimos nariams. Artimieji privalo išmokti brėžti labai sveikas, nepajudinamas ribas, visiškai atsisakyti aukos arba gelbėtojo vaidmens ir leisti priklausomam žmogui pačiam visu svoriu prisiimti atsakomybę už savo žalingų veiksmų pasekmes. Tik kardinaliai pasikeitus visos šeimos dinamikai ir nusistovėjusiems bendravimo modeliams, atsiranda reali viltis, kad sveikimo procesas bus sėkmingas ir užtikrintai ilgalaikis.
„Kai į konsultaciją ateina priklausomo žmogaus artimieji, pirmoji mūsų užduotis būna padėti jiems suprasti, kad jie niekaip negali kontroliuoti kito žmogaus ligos, tačiau jie gali ir privalo pirmiausia pasirūpinti savo pačių emocine sveikata, kuri dažnai būna visiškai išsekusi dėl ilgalaikio gyvenimo nuolatinėje įtampoje“, – sako psichoterapeutas Darius Jasiukaitis.
Nuspręsti ieškoti pagalbos dažnai trukdo ir paprasčiausias, bet labai realus informacijos trūkumas. Daugelis asmenų tiesiog visiškai nežino, kur reikėtų kreiptis ištikus tokiai bėdai ir nuo kokio žingsnio apskritai viską pradėti. Laimei, šiandien Lietuvoje sėkmingai veikia platus, specializuotas ir tikrai lengvai prieinamas pagalbos tinklas. Galima tiesiogiai kreiptis į priklausomybės ligų centrus, kurie veikia didžiuosiuose šalies miestuose ir siūlo tiek ambulatorinį, tiek stacionarinį gydymą, visada pagrįstą tik naujausiais, moksliškai patvirtintais metodais. Taip pat labai svarbu žinoti, kad egzistuoja visuomenės sveikatos biurų teikiamos nemokamos psichologinės konsultacijos bei specialiai apmokytų priklausomybių konsultantų paslaugos. Ypatingai veiksmingos ir pripažintos visame pasaulyje yra savitarpio pagalbos grupės, tokios kaip Anoniminiai alkoholikai, Anoniminiai lošėjai ar Anoniminiai narkomanai. Šiose savipagalbos grupėse žmonės pagaliau atranda tai, ko jiems visą gyvenimą labiausiai trūko – absoliutų, nuoširdų supratimą iš tų, kurie patys praėjo ir vis dar eina per tą patį pragarą. Ten sukuriamas stiprus bendruomeniškumo jausmas ir nuolat matomi gyvi, sėkmingi pavyzdžiai, neginčijamai įrodantys, kad ilgalaikis pasveikimas yra tikrai įmanomas net ir pačiose beviltiškiausiose situacijose.
Svarbiausia yra nustoti save smerkti ir pagaliau suprasti vieną absoliučiai esminį dalyką: prašyti psichologinės ar medicininės pagalbos tikrai nėra asmeninio silpnumo, nevykėliškumo ar pasidavimo gyvenimui ženklas. Yra visiškai priešingai – išdrįsti viešai pripažinti opią problemą, stoti atviroj akistaton su visomis savo didžiausiomis baimėmis ir kreiptis patarimo į specialistus reikalauja nepaprastai daug vidinės drąsos, valios stiprybės ir asmeninės brandos. Tai yra pats pirmasis, pats sunkiausias, bet kartu ir pats svarbiausias žingsnis ilgoje, nepaprastai prasmingoje kelionėje atgal į tikrąjį save. Gyvenimas be sunkių grandinių – be alinančio alkoholio, be protą temdančių narkotikų, be nesibaigiančių skolų ir nuolatinio kasdienio melo – yra pasiekiamas visiškai kiekvienam, nežiūrint į amžių, lytį ar socialinį statusą. Viskas, ko iš tiesų reikia norint pradėti šį pokytį, tai tiesiog ištiesti ranką ir leisti kitiems žmonėms padėti jums susigrąžinti saugų gyvenimą.
Skaitykite mus pirmiau „Google”Pridėkite madeinvilnius.lt kaip pageidaujamą šaltinį→
Autorius: Aneta Kurowska
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama