Azartiniai lošimai: kur baigiasi nekalta pramoga ir prasideda gyvenimą griaunanti liga?
Naujosios medijos grupė
Turinį įkėlė
Skaitykite daugiau MadeinVilnius.lt
Šiuolaikiniame skaitmenizuotame pasaulyje azartiniai lošimai dar niekada nebuvo tokie lengvai pasiekiami. Praėjo tie laikai, kai norint išbandyti sėkmę reikėdavo fiziškai vykti į kazino ar lošimų automatų saloną. Šiandien visas kazino, su tūkstančiais įvairiausių žaidimų, sporto lažybų platformų ir momentinių loterijų, telpa kiekvieno mūsų kišenėje esančiame išmaniajame telefone. Agresyvios reklamos kampanijos, nuolat mirgančios interneto portaluose bei socialiniuose tinkluose, bando įteigti, kad lošimai yra visiškai nekalta, moderni ir smagi laisvalaikio praleidimo forma, leidžianti greitai ir be vargo praturtėti. Tačiau už šio ryškaus ir viliojančio fasado slypi klastingas mechanizmas, galintis vos per kelis mėnesius negrįžtamai sugriauti žmogaus gyvenimą, karjerą ir šeimą.
Skirtingai nei priklausomybė nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, patologinis potraukis azartiniams lošimams dažnai vadinamas „nematoma liga“. Ši priklausomybė neturi jokio specifinio kvapo, žmogaus kalba netampa nerišli, o judesiai nesulėtėja. Išoriškai lošėjas gali atrodyti visiškai sveikas, toliau kasdien eiti į darbą, bendrauti su draugais ir rūpintis šeima, kol viduje vyksta tikra psichologinė ir finansinė katastrofa. Visuomenėje vis dar trūksta gilaus suvokimo, kad azartiniai lošimai tiesiogiai veikia tas pačias smegenų struktūras, kurias stimuliuoja ir sunkiausi narkotikai, todėl išsivaduoti iš šių spąstų savarankiškai yra nepaprastai sudėtinga.
Daugelis žmonių klaidingai mano, kad lošėjus motyvuoja išimtinai tik didelių pinigų troškimas. Nors pradinė motyvacija gali būti noras greitai užsidirbti, ilgainiui formuojantis priklausomybei pagrindiniu varikliu tampa pats lošimo procesas, laukimo jaudulys ir nuolatinė rizikos būsena. Kai žmogus atlieka statymą, jo smegenyse išsiskiria didžiulis kiekis dopamino – laimės hormono, kuris sukuria stiprų euforijos jausmą. Šis jausmas būna toks pat stiprus ne tik laimint, bet ir tuomet, kai laimėjimas būna „beveik pasiektas“ – pavyzdžiui, kai ruletėje kamuoliukas sustoja visai šalia pasirinkto skaičiaus. Tai sukuria pavojingą iliuziją, kad didžioji sėkmė yra visai čia pat ir reikia tik dar vieno statymo.
„Lošimų organizatoriai naudoja sudėtingus psichologinius triukus ir algoritmus, sukuriančius apgaulingą kontrolės jausmą, todėl žmogui pradeda atrodyti, kad jis gali nuspėti sėkmę ir pergudrauti sistemą, nors matematiškai tai yra visiškai neįmanoma”, – teigia priklausomybių ligų specialistas, psichiatras Kęstutis Dvareckas.
Specialistai išskiria kelias aiškias azartinių lošimų priklausomybės vystymosi fazes. Viskas dažniausiai prasideda nuo „laimėjimų fazės“. Žmogus atsitiktinai laimi didesnę sumą pinigų, kas sukelia didžiulį pasitikėjimą savimi ir neadekvatų savo sugebėjimų vertinimą. Jis pradeda tikėti, kad lošimas gali tapti nuolatiniu pajamų šaltiniu. Statymų sumos ir lošimams skiriamas laikas nenumaldomai auga. Netrukus po to seka „pralaimėjimų fazė“, kurioje prasideda pats pavojingiausias procesas – atsilošinėjimas. Žmogus, praradęs dideles sumas, nebegali susitaikyti su nuostoliu ir desperatiškai bando atgauti prarastus pinigus darydamas dar didesnius, impulsyvesnius statymus.
Šiame etape prasideda intensyvus melas, manipuliacijos ir finansiniai nusikaltimai prieš savo šeimą. Lošėjas pradeda imti greituosius kreditus, skolintis iš draugų, vogti vertingus daiktus iš namų ar net išeikvoti įmonės lėšas. Visos mintys sukasi tik apie tai, kur gauti pinigų sekančiam statymui. Žmogus gyvena nuolatinėje streso, panikos ir baimės būsenoje, desperatiškai tikėdamasis to vieno „stebuklingo“ laimėjimo, kuris išspręs visas susikaupusias problemas.
„Dažniausiai artimieji apie lošimų problemą sužino paskutiniai, kai šeimą jau slegia milžiniškos skolos, paimti greitieji kreditai ir prasideda antstolių vizitai, nes slėpti šią priklausomybę padeda fizinių apsvaigimo simptomų nebuvimas”, – sako klinikinė psichologė, šeimų konsultantė Aušra Kurienė.
Galutinė stadija yra „nevilties fazė“. Atsilošti nepavyksta, skolos pasiekia kritinę ribą, prarandamas šeimos ir draugų pasitikėjimas, gresia darbo praradimas ar net baudžiamoji atsakomybė. Lošėją apima gili depresija, nevilties ir beprasmybės jausmas. Būtent šioje fazėje stipriai išauga savižudybės rizika, nes žmogus nebemato jokios išeities iš paties susikurto kalėjimo. Azartinių lošimų priklausomybė pasižymi vienu aukščiausių savižudybių rodiklių tarp visų priklausomybės formų, todėl delsti ir ignoruoti problemos negalima.
Ką daryti, jeigu pastebėjote, kad artimas žmogus galimai turi problemų su azartiniais lošimais? Pirmasis ir svarbiausias žingsnis – visiškai nutraukti bet kokį finansinį „gelbėjimą“. Šeimos nariai dažnai daro katastrofišką klaidą, bandydami padengti lošėjo skolas, naiviai tikėdami jo pažadais, kad tai buvo „paskutinis kartas“. Apmokant skolas už lošėją, atimama galimybė jam pačiam susidurti su savo veiksmų pasekmėmis, o tai tik dar labiau prailgina ligos eigą. Svarbu atvirai kalbėti apie matomą situaciją, nemoralizuoti, bet tvirtai brėžti ribas ir reikalauti, kad asmuo kreiptųsi profesionalios pagalbos.
Pats lošėjas turi suvokti, kad valios pastangų šioje kovoje nepakaks. Vienas efektyviausių pirminių žingsnių Lietuvoje yra savanoriškas prašymas apriboti galimybę lošti, kurį galima pateikti Lošimų priežiūros tarnybai. Tai įtraukia asmenį į registrą ir teisiškai užkerta kelią patekti į lošimų vietas bei naudotis internetinėmis lošimų platformomis. Tačiau tai tik techninė pagalbos priemonė. Tikrasis sveikimas prasideda psichoterapeuto kabinete arba specializuotose palaikymo grupėse, tokiose kaip Anoniminiai lošėjai, kur keičiamas žmogaus mąstymas, mokomasi tvarkytis su stresu be azarto ir iš naujo atrandamas džiaugsmas paprastuose, kasdieniuose dalykuose. Gyvenimas be lošimų grandinių yra visiškai įmanomas, tačiau tam reikia nepaprastos drąsos pripažinti savo bejėgiškumą prieš ligą ir noro iš esmės keisti visą savo gyvenimo būdą.
Skaitykite mus pirmiau „Google”Pridėkite madeinvilnius.lt kaip pageidaujamą šaltinį→
Autorius: Aidas Pelenis
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama