Pristatyta dailininko Jurgio Mikševičiaus tapybos darbų paroda

Pa­ro­dai su­kur­tas spe­cia­lus ka­ta­lo­gas

Apie su­dė­tin­gą dai­li­nin­ko li­ki­mą ir nuei­tą il­gą kū­ry­bi­nį ke­lią ren­gi­nio me­tu su­si­rin­ku­sie­siems pa­pa­sa­ko­jo pa­ro­dos ku­ra­to­rė, Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio dai­lės mu­zie­jaus (LNDM) Vaiz­duo­ja­mo­sios dai­lės sky­riaus ve­dė­ja ir dai­lė­ty­ri­nin­kė Re­gi­na Ur­bo­nie­nė.

Ji at­sklei­dė nu­vy­ku­si į Aust­ra­li­ją su­si­tik­ti su J. Mik­še­vi­čiaus duk­ro­mis Ka­ro­li­na ir Je­le­na. „Bu­vo­me la­bai su­ža­vė­tos J. Mik­še­vi­čiaus dar­bais, no­rė­jo­me su­reng­ti dai­li­nin­ko dar­bų pa­ro­dą, bet vi­si pui­kiai su­pran­ta­me, kad pa­veiks­lų lo­gis­ti­ka tarp dvie­jų že­my­nų yra la­bai bran­gi ir at­vež­ti ne­pa­vyks. Bet, vi­sų nuo­sta­bai, duk­ros su­ti­ko pa­do­va­no­ti tė­vo ta­py­tus kū­ri­nius. Iki 2023 me­tų vy­ko su­si­ra­ši­nė­ji­mas, ra­do­me rė­mė­jų ir mums pa­vy­ko šio dai­li­nin­ko dar­bus par­si­ga­ben­ti į Lie­tu­vą. Ži­no­ma, šei­ma ati­da­vė ne vi­sus ver­tin­giau­sius dar­bus, bet di­džią­ją da­lį, ko pra­šė­me, pa­vy­ko gau­ti“, – kal­bė­jo R. Ur­bo­nie­nė.

Ren­gian­tis pa­ro­dai di­zai­ne­ris Do­man­tas Pi­gu­le­vi­čius pa­ren­gė jos ka­ta­lo­gą. Jį ly­di dai­li­nin­ko vy­res­nio­sios duk­ros Ka­ro­li­nos su­rink­ti ir už­ra­šy­ti tė­vo pri­si­mi­ni­mai apie pir­muo­sius me­tus Aust­ra­li­jo­je ir ki­tas au­ten­tiš­kas biog­ra­fi­jos de­ta­les.

Apie pa­tį ka­ta­lo­go kū­ry­bi­nį pro­ce­są pla­čiau pa­pa­sa­ko­jo pa­ts D. Pi­gu­le­vi­čius. „Kai iš R. Ur­bo­nie­nės ga­vau kū­ri­nių, ku­rie tu­rė­jo at­si­dur­ti lei­di­ny­je, są­ra­šą, pra­si­dė­jo de­ta­lus ty­ri­mas, kaip api­pa­vi­da­lin­ti ir ko­kį įvaiz­dį su­kur­ti. Pas­te­bė­jau, kad be­veik vi­suo­se dai­li­nin­ko dar­buo­se ga­li­ma su­ras­ti di­des­nį ar ma­žes­nį mė­ly­nos spal­vos cin­ke­lį. Ši spal­va, ži­no­ma, at­si­spin­di ir kny­gos vir­še­ly­je“, – pa­sa­ko­jo di­zai­ne­ris.

Dar vie­na svar­bi de­ta­lė – at­vi­ras kny­gos įri­ši­mas. Tai toks mo­der­nus įri­ši­mo bū­das, kai kny­gos blo­kas kli­juo­ja­mas tik prie ga­li­nio vir­še­lio, pa­lie­kant nu­ga­rė­lę at­vi­rą. Tai už­tik­ri­na ge­res­nį kny­gos at­si­ver­ti­mą, il­gaam­žiš­ku­mą ir, ži­no­ma, iš­skir­ti­nu­mą.

Po emig­ra­ci­jos į Lie­tu­vą ne­beg­rį­žo

J. Mik­še­vi­čius gi­mė 1923 me­tais ko­vo 8 die­ną Šiau­liuo­se, in­ži­nie­riaus Me­dar­do ir gy­dy­to­jos Ele­nos šei­mo­je. 1940 me­tais bai­gė ber­niu­kų „Auš­ros“ gim­na­zi­ją Kau­ne. Tais pa­čiais me­tais, šei­mai pa­si­trau­kus iš Lie­tu­vos, mo­kė­si Ber­ly­ne, nuo 1946 me­tų stu­di­ja­vo ar­chi­tek­tū­rą Darmš­ta­to tech­ni­kos uni­ver­si­te­te. Lan­kė pro­f. Pau­liaus The­sin­go stu­di­ją Darmš­ta­to kū­ry­bi­nė­se me­no dirb­tu­vė­se, ku­rio­se bu­vo ug­do­ma pa­gal Bau­hau­zo mo­kyk­los prin­ci­pus.

Mo­kė­si spal­vų teo­ri­jos, abst­rak­ci­jos pa­grin­dų, di­zai­no. Stu­di­jų me­tai Vo­kie­ti­jo­je su­bran­di­no J. Mik­še­vi­čių kaip me­ni­nin­ką, su­for­ma­vo es­te­ti­nių ver­ty­bių sis­te­mą ir iš­la­vi­no me­ni­nį sko­nį.

1948 me­tais dai­li­nin­kas emig­ra­vo į Aust­ra­li­ją. Iš pra­džių pa­gal dve­jų me­tų vals­ty­bi­nių dar­bų kont­rak­tą jis gy­ve­no ir dir­bo mig­ran­tų sto­vyk­lo­je Ba­ters­te, Nau­ja­ja­me Pie­tų Vel­se, kur de­ko­ra­vo sa­les. Po me­tų per­si­kė­lė į Kan­be­rą, tu­rė­jo dirb­ti sta­ty­bo­se. Tais pa­čiais me­tais jis pir­ma­sis iš lie­tu­vių tar­po Kan­be­ros dai­li­nin­kų drau­gi­jos na­riu, ak­ty­viai da­ly­va­vo pa­ro­di­nė­je veik­lo­je. 1953 me­tais dai­li­nin­kas per­si­kė­lė į Sid­nė­jų, kur reiš­kė­si Šiuo­lai­ki­nio me­no drau­gi­jos veik­lo­je, ren­gė dai­lės pa­ro­das.

Bu­vo vie­nas iš pa­bal­ti­jie­čių me­ni­nin­kų gru­puo­tės „Še­šios kryp­tys“ stei­gė­jų. Ren­gė bend­ras pa­ro­das su lie­tu­vių me­ni­nin­kais Al­gir­du Šim­kū­nu, Hen­ri­ku Šal­kaus­ku ir ki­tais. Nuo 1961 me­tų dir­bo dai­lės pe­da­go­gu mer­gai­čių mo­kyk­lo­se. Dar ke­lia­vo po In­di­ją ir pra­kti­ka­vo bu­diz­mą. Apie 1978-uo­sius pa­si­trau­kė iš vie­šo me­ni­nio gy­ve­ni­mo, ta­čiau kū­ry­bos neap­lei­do, ta­pė iki pa­sku­ti­nių gy­ve­ni­mo die­nų.

Dai­li­nin­ko dar­bai – Lie­tu­vos mu­zie­jų sau­gyk­lo­se

Dai­li­nin­ko J. Mik­še­vi­čiaus kū­ry­bi­nis pa­li­ki­mas – pei­za­žai, po­rtre­tai, na­tiur­mor­tai, abst­rak­čios kom­po­zi­ci­jos, pie­ši­niai. Pa­veiks­luo­se iš­reikš­ta in­ten­sy­vi emo­ci­nė bū­se­na, gi­mi­niš­ka vo­kie­čių eksp­re­sio­nis­tų kū­ry­bai. Nau­jos spal­vi­nės har­mo­ni­jos paieš­kos, mo­der­ni raiš­ka suar­ti­na jį su Pau­liaus Klee abst­rak­tais ir avan­gar­dis­ti­niais eks­pe­ri­men­tais, me­di­ta­ci­nės nuo­tai­kos – su in­diš­ka mis­ti­ciz­mo pra­kti­ka.

Dau­gia­ly­pė­je me­ni­nin­ko kū­ry­bo­je su­si­pi­na skau­džios eu­ro­pi­nės ka­ro pa­tir­tys, mei­lė Aust­ra­li­jos kraš­to­vaiz­džiui, šil­tas ir jaut­rus san­ty­kis su žmo­gu­mi ir sak­ra­lu­mo mat­muo. Kas­die­nės ap­lin­kos es­te­ti­ka J. Mik­še­vi­čiui bu­vo la­bai svar­bi. Žais­min­gais ak­cen­tais jis už­pil­dė sa­vo gy­ve­na­mų­jų na­mų ir dirb­tu­vių Ki­la­ro­je ir Bens­vi­ly­je ap­lin­ką. Pats pro­jek­ta­vo ir ga­mi­no bal­dus, švies­tu­vus, pa­veiks­lų rė­mus, de­ko­ra­vo sie­nas, lu­bas ir bui­ties apy­vo­kos daik­tus.

Ta­py­da­mas ar pieš­da­mas po­rtre­tus J. Mik­še­vi­čius sie­kė at­skleis­ti po­rtre­tuo­ja­mo žmo­gaus as­me­ny­bę, cha­rak­te­rin­gus bruo­žus, ne vien fi­zi­nį pa­na­šu­mą. Kaip įdė­mus ste­bė­to­jas, me­ni­nin­kas sten­gė­si iš­lukš­ten­ti su­si­kur­tą po­rtre­tuo­ja­mo­jo įvaiz­dį, am­bi­ci­jas ir net so­cia­li­nę pa­dė­tį. Di­džio­ji po­rtre­tų da­lis skir­ta šei­mos na­riams ir ar­ti­miems bi­čiu­liams.

Li­ko ne­ma­žai ir au­to­port­re­tų, su­kur­tų įvai­riais gy­ve­ni­mo tarps­niais. Ats­ki­rą po­rtre­tų gru­pę su­da­ro imig­ra­ci­niai at­vaiz­dai. Dau­ge­ly­je J. Mik­še­vi­čiaus ta­py­tų po­rtre­tų ak­cen­tuo­ja­mos ran­kos, jų pa­dė­tis ir ges­tai.

Dai­li­nin­kas mi­rė sa­vo na­muo­se Bens­vi­ly­je 2014 me­tų lie­pos 23 die­ną. Jo kū­ri­nių sa­vo rin­ki­niuo­se tu­ri Aust­ra­li­jos na­cio­na­li­nė ga­le­ri­ja Kan­be­ro­je, Lie­tu­vos na­cio­na­li­nis dai­lės mu­zie­jus, Na­cio­na­li­nis M. K. Čiur­lio­nio dai­lės mu­zie­jus, Ba­ters­to re­gio­ni­nė ga­le­ri­ja, Man­lio me­no ga­le­ri­ja ir mu­zie­jus, dai­li­nin­ko šei­ma ir pri­va­tūs ko­lek­ci­nin­kai.

Že­mai­čių dai­lės mu­zie­ju­je J. Mik­še­vi­čiaus kū­ry­bos dar­bai bus eks­po­nuo­ja­mi iki ba­lan­džio 30 die­nos.

Autorius: Lina Ruibienė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama