Margarita Čiuplytė: „Pergale laikau ne medalius, o pirmą suvokimą, kad ateityje galiu būti pirma ir laimėti“
Suvalkietis
Turinį įkėlė
Galite klausytis ir straipsnio garso įrašo
Iš Marijampolės kilusi daugkartinė Lietuvos, Europos ir pasaulio kiokušin karatė čempionė Margarita Čiuplytė savo, kaip kiokušin karatė sportininkės, kelią pradėjo Marijampolės klube „Tornadas“. Dabar Margarita jau karjerą baigusi sportininkė, tačiau daugiau nei dešimtmetį sėkmingai treniruoja kiokušin karatė entuziastus Vilniuje.
Į vaikystės miestą sugrįžti gera
Karatė profesionalė pasakoja, kad baigė Marijampolės 8-ąją vidurinę mokyklą (dabar „Šaltinio“ progimnazija). „Buvo smagu mokytis, turėjau draugų, todėl ir mokykloje buvo gera. Aštuonerius metus lankiau baseiną. Gyvenau Kosmonautų mikrorajone, o baseinas buvo Jaunimo gatvėje. Vieną valandą eidavau iki jo, dvi plaukiodavau, vieną sugaišdavau grįždama namo. Tokia ilga kelionė per miestą išeidavo. Vasaras praleisdavau Kalvarijoje“, – apie jaunystę gimtinėje atvirauja M. Čiuplytė.
Dabar Margarita į Marijampolę sugrįžta tik per šventes aplankyti artimųjų, bet neslepia, kad vaikystės ir jaunystės miestas vis dar išlikęs jaukia, ramia ir tvarkinga vieta, į kurią gera sugrįžti.
Karatė – meilė iš pirmo žvilgsnio
ašnekovė atskleidžia, kad jos pirmoji pažintis su karatė prasidėjo netikėtai. „Vasarą su drauge sėdėjome stadione ir pamačiau, kaip sportuoja karatistai. Mane labai sužavėjo“, – tikina pašnekovė.
Ji spėlioja, gal taip nutiko ir dėl to, kad jau paauglystėje mėgo kovinius filmus su Žanu Klodu van Damu, Briusu Ly ir kitais.
„Kovodavau su šešėliais, darydavau salto, eidavau per namus kaip tikra kovotoja. Karatė buvo vaikystės įkvėpimas, kuris tuo metu nebuvo realizuotas“, – sako M. Čiuplytė.
Apie treniruotes klube „Tornadas“, kurias mokyklos kaimynystėje vedė Valius Rudys, Margarita sužinojo būdama šešiolikos.
„Manyje vėl įsižiebė vaikystėje glūdėjusi idėja, todėl sugalvojau pabandyti. Pirmasis įspūdis buvo puikus, pasijaučiau kaip filme – įspūdingi vartai prie įėjimo į rūsyje įrengtą klubo treniruočių salę, visi su kimono, žemos lubos, išrikiuotos apdovanojimų taurės. Man ten buvo grynas rytietiškas dodžo (treniruočių kambarys, kuriame užsiiminėjama įvairiais japonų kovos menais: karatė, dziudo ar aikido, – aut. past.)“, – atvirauja Margarita.
Sportininkės teigimu, tuo metu vyravo stereotipai, kad karatė yra nemoteriškas sportas, tačiau ji į tai dėmesio nekreipė.
„Jeigu kažką ir pamilau, kaip kad karatė, tai labai aiškiai pajutau, nes tuomet atsiranda gyvenimo džiaugsmas. Buvo įdomu gyventi, todėl nepaisiau stereotipų. Aišku, buvo ir tokių, kurie sakė, kad vėlai pasinėriau į sportą, nieko nepasieksiu. Iš pradžių ir neturėjau tikslo kažką pasiekti. Vežė mintis, kad tai mane įkvepia. Vėliau supratau, kad gal visai gerai man sekasi, treneris užrašinėdavo į varžybas, daug laiko ir pamokų man skirdavo“, – atskleidžia pašnekovė.
Svarbiausia – ne medalis
Sportininkės kelias po mokyklos vedė į Kauną, Mykolo Romerio universiteto Policijos fakultetą Kaune. Ten Margarita baigė teisės ir policijos veiklos studijas.
M. Čiuplytė tikina, net ir naujame mieste neapleidusi karatė: „Valius Rudys mane nukreipė pas Kaune dirbantį trenerį Ričardą Pošką. Pradžioje buvo abejonių dėl to, nes gąsdino naujas gyvenimo etapas: kitas treneris, jo specifika, gyvenimas kitame mieste su daug naujų draugų, įvairios veiklos. Praėjus trims mėnesiams persilaužiau, pripratau prie trenerio, aplinkos, Kaune viskas atrodė dar smagiau“, – teigia M. Čiuplytė.
Nepaisant to, ji atskleidžia vis tiek pasiilgdavusi savo ištakų ir iš įpročio vis grįždavusi pas pirmąjį trenerį pasportuoti.
„Tačiau pagaliau supratau, kad tas etapas praėjo. Likimas eina sava vaga, ir ten, kur esame duotuoju metu, yra geriausios sąlygos mums tobulėti“, – atvirauja pašnekovė.
M. Čiuplytė – daugkartinė Lietuvos, Europos ir pasaulio karatė čempionė, tačiau kaip reikšmingą pergalę sako skaičiuojanti ne medalius, o suvokimą, kad gali būti pirma ir laimėti.
„Visada išskiriu pirmąsias savo varžybas – tai buvo momentas, kai pajutau adrenaliną, baimę ir jausmą, kuris leido suprasti, kad karatė yra skirta man. Kitos varžybos buvo Pasaulio čempionatas Japonijoje – tada pralaimėjau, bet vidinis balsas man tarsi pakuždėjo, kad nieko nėra neįmanomo. Aš niekuo nesiskiriu nuo to sporto elito ir galiu būti tokia kaip jie, čempionės titulas man pasirodė arčiau nei bet kada“, – pasakoja ji.
„Sportas plečia gyvenimo suvokimą“
M. Čiuplytės, kaip profesionalios karatė sportininkės kelias truko apie 15 metų. Oficialiai sportininkė karjerą baigė 2013-aisiais, bet jau paskutinius dvejus metus ji buvo pradėjusi treniruoti sportininkus.
„Niekada nenorėjau būti trenere, bet atrodo, kad šis darbas mane pasirinko. Dabar tuo labai džiaugiuosi. Dirbant trenere man sunkiausia vaikams sportą pateikti kaip žaidimą, nes niekada į jį, kaipo tokį, nežiūrėjau. Mano žvilgsniu sportas buvo sunkus darbas. Pas mane treniruojasi vaikai nuo 6 metų, duodu jiems estafečių, įvairių pratimų fiziniam pasiruošimui, bet pasilinksminimų mano treniruotėse nėra. Suaugusieji – mano mėgstamiausia trenerės darbo dalis“, – tikina ji.
M. Čiuplytė yra dirbusi Vadovybės apsaugoje – saugojo tuometinę prezidentę Dalią Grybauskaitę. Pasak jos, darbas buvo įdomus, tačiau skirtas ne jai, nes trūko fizinio aktyvumo. „Gyventi kito gyvenimą yra sunku. Lyginant treniravimą ir darbą Vadovybės apsaugoje, tai iš abiejų grįždavau pavargusi, bet po treniruočių matau rezultatą – augančius žmones. Aš jiems atiduodu savo patirtį ir gaunu neįkainojamą grąžą, kurios kitame darbe nebuvo“, – sako ji.
Lietuvos, Europos ir pasaulio kiokušin karatė čempionė sako, kad sportas padeda suprasti daug gyvenimiškų dalykų. „Karatė užaugino mano tokį ego, kad aš esu aš ir galiu užkariauti pasaulį. Tuo tarpu komandinis sportas moko santykio su kitu, kad yra ne tik tavo ego, bet ir kiti žmonės, todėl pabandyk nugalėti kartu su jais. Sportas yra veikla, kuri išties plečia suvokimą į daugelį dalykų“, – akcentuoja pašnekovė.
Sportininkės teigimu, pajutus aistrą kokiai nors veiklai, būtina judėti tik pirmyn. „Plauk ant tos bangos, kol tave veža“, – linki M. Čiuplytė.
Čempionė užaugo
Marijampolės kiokušin karatė klubas „Tornadas“ sportininkus ugdo nuo 1998-ųjų. Jo treneris ir prezidentas V. Rudys tvirtina, kad per šiuos metus pavyko išugdyti daugiau nei dešimt garsių karatė sportininkų.
Tarp žymiausių – daugiametis Europos čempionatų prizininkas, mokslininkas Vytautas Cėpla, Europos čempionatų prizininkė Otilija Lukenskaitė, daugkartinė Lietuvos ir Europos čempionė bei prizininkė Raminta Makackaitė ir pasaulio čempionato pagal svorio kategorijas nugalėtoja ir pasaulio absoliutaus svorio čempionato vicečempionė Margarita Čiuplytė.
Apie pastarąją ryškiai tarptautinėje padangėje spindėjusią žvaigždę pirmasis jos treneris V. Rudys maloniai atsiliepia ir šiandien. Treneris teigia 16-metę paauglę prisimenantis su šypsena: „Atėjo tokia nedrąsi, bet šilta, bendraujanti, subrendusi ir norinti daug pasiekti.
Kadangi ji prieš tai lankė baseiną, tai atėjus į karatė jautėsi jos supratimas, kiek reikia dirbti, sportuoti, siekti tikslų. Šiais klausimais vienas kitą labai greitai supratome. Su Margarita pradėjome treniruotis nuo nulio, tačiau per trumpą laiką pasiekėme aukštų rezultatų. Ji aktyviai įsitraukė į diržų sistemą, per pusantro mėnesio apsigynė iki mėlyno diržo, kuris suteikė teisė dalyvauti Lietuvos čempionatuose“, – prisimena V. Rudys.
Mėlynas karatė diržas – tai dangaus, vandenyno, horizontų tolių spalva. Jis simbolizuoja mokinius, kurių tikslas karatė pažinime siekia horizonto, dvasia artėja prie gilumos – visiško pasišventimo kovos menui.
V. Rudys prisimena, kad Margarita treniruodavosi net po dukart per dieną, kai kiti sportininkai per savaitę dalyvaudavo nuo trijų iki penkių treniruočių. Kol kiti kalbėdavosi, juokaudavo, ruošdavosi treniruotei, ji jau atlikinėdavo pratimus.
„Įsimintinas buvo pirmasis mūsų Europos čempionatas – jame dalyvavo stiprūs sportininkai. Margarita kovojo su stipria vengrų sportininke ir užėmė trečiąją vietą, tai buvo nuostabu. Federacija jai suteikė aukštesnį sportinį laipsnį, kad sportininkė galėtų toliau dalyvauti Europos čempionate“, – sako V. Rudys.
Jis atvirauja, kad buvo didelė garbė prisidėti prie sportininkės tobulėjimo. Malonu ir dabar būna susitikti, pasidalinti atsiminimais ir patirtimi.
Paklaustas, ar vis dar vyrauja stereotipas, kad karatė yra vyriškas sportas, treneris atsakė, kad ne. Anot jo, treniruotes lanko beveik vienodas skaičius mergaičių ir berniukų.
„Pastebiu, kad merginos yra daug aktyvesnės ir pačios nori pasiekti tikslą. Žinoma, kovų sportas, ypač karatė, sudėtingas. Tai kontaktinė kova, bet merginos renkasi ją, nes nori būti stiprios, joms patinka sportas – kitos lanko ir boksą, kikboksą, dziudo, bušido ir panašiai“, – pasakoja klubo „Tornadas“ prezidentas.
Karatė meistro teigimu, pabandyti kitas kovinio sporto šakas jis siūlė ir M. Čiuplytei, tačiau Margarita atsakė, kad jos galva skirta galvoti, o ne daužyti. „Karatė galioja apribojimai, į galvą nemušama ir ji saugoma“, – aiškina V. Rudys.
Autorius: Aistė Uckutė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
