Mokinių rašinių konkursas „Kalba – kelias į Tėvynę“

Mieli mokiniai ir mokytojai,

Šiemet minime 122-ąsias Spaudos atgavimo lietuviškais rašmenimis metines. Argi ne gimtoji kalba, lietuviška spauda, gabenta knygnešių ir mūsų rajono keliais ir takeliais, atvedė Lietuvą į valstybingumą? Tam, kad pati kalba taptų valstybine, jos vartojimas įteisintas konstitucijose ir įstatymuose. Kad kalba būtų taisyklinga, tinkama vartoti visos valstybės piliečiams viešajame gyvenime, ji turėjo būti sunorminta. Čia daug pasidarbavo lietuvių kalbos tyrėjai, mokslininkai, su visuomenės pagalba pirmiausia surinkę žodžius į didįjį „Lietuvių kalbos žodyną“, įkūrę Lietuvių kalbos draugiją, kurios jubiliejinė 90 metų sukaktis paminėta pernai, susitelkę leisti žurnalą „Gimtoji kalba“, o vėliau ir kitus kalbos mokslo ir jo populiarinimo leidinius. Žinoma, kalba yra gyvas organizmas, ji kinta, tačiau ir toliau svarbu ją išlaikyti taisyklingą, taikantis prie šiandienos vartojimo įpročių.
Nemažas būrelis kalbininkų, kilusių iš Klaipėdos rajono: Lietuvių raštijos veikėjas, žodynininkas, kraštotyrininkas Aleksandras Teodoras Kuršaitis, vienas iš pirmųjų žodyno bendradarbių Aleksandras Lengvinas, žodynininkai draugai Zenonas Uselis ir Juozapas Labokas, kalbininkas ir pedagogas Andrius Ašmantas, kalbininkas, pedagogas ir vertėjas Jurgis Talmantas, kalbininkas ir pedagogas Algirdas Ruškys…
Ar kalbininkas tik akiniuotas krapštukas, nuolat kiūtantis prie knygų (dabar – prie kompiuterio ekrano), ar jis gali būti ir visuomenės veikėjas, mąstytojas, o gal net kovotojas? Pernai paminėjome Veiviržėnų krašto kalbininko ir rezistento Juozo Laboko 120-ąsias gimimo metines, o šiemet jis tarsi estafetės lazdelę perdavė kitam žinomam mūsų rajono žemaitiškojo krašto kalbininkui ir pedagogui Andriui Ašmantui (g. 1906 m. Tickinuose – m. 1941 m. Vilniuje). Įsimintinos jo mintys apie kalbą ir tautą mokykloje, skambančios tarsi aforizmai aktualiai ir šių dienų kontekste:

• Tauta ir valstybė tarsi sutampa ir iš gerai suprasto tautiškumo kyla ir valstybingumo supratimas. Kas bus išmokytas Lietuvą mylėti, branginti ir jai aukotis, tas lygiai sugebės mylėti, branginti jos valstybę ir jai aukotis.
• Švietimo plane turėtų būti suprasti mūsų tautos savumai, jos praeitis ir ateitis ir svarbiausi mūsų tautos uždaviniai.
• Plačiai suprastas tautiškumas – gerbti kitus ir save, mylėti, branginti savo tautą ir jai aukotis – tai nauja mūsų mokyklų dvasia, įstatymo skelbiama ir globojama.
• Mūsų tautos likimas absoliučiai neįmanomas be kaimo kūrybinių jėgų. Iš kaimo išaugo ir mūsų nepriklausomybė. Ir ilgai dar turėsime žiūrėti į kaimą kaip į savo tautinės valstybės pamatą.
• Tas kraštas, kuriame aukštesnė kultūra, geresnės ekonomikos sąlygos, duoda visuomenei didesnį inteligentų skaičių negu tas, kur nesutvarkyti švietimo reikalai…
• Šių dienų mokykla turi būti moderniška, lanksti, sugebanti eiti kartu su mokslu, kūrybiška ir spalvinga tautinėmis savybėmis, kurias sudaro mūsų tautos rasė, jos kultūrinė ir visuomeninė praeitis ir tautos artimieji siekimai ir uždaviniai, glūdį ir tolimoj ateity.
• Šiandien kultūros tuštumoje atsidurti tautai yra lygiai pavojinga, kaip savo gyventojų retėjimą pajusti.
• Mokykla taip pat turi ugdyti visų tautų solidarumą ir žmoniškumą…

O kiek dar šviesių žmonių galėtume pavadinti kalbos puoselėtojais, vienaip ar kitaip prisidėjusiais, kad mūsų kalba, laikoma archajiškiausia iš gyvųjų indoeuropiečių kalbų, išliktų ir taptų lygiaverte tarp kitų Europos ir pasaulio kalbų! Gal ir savo šeimoje, giminėje ar tarp kaimynų žinote tokių žmonių, kurie įkvėpė meilę gimtajai kalbai būtent jums?
Kviečiame atrasti kalbos kelius ir takelius per savo krašto kalbininkų ir kitų kalbos puoselėtojų gyvenimo ir veiklos istorijas ir jas atskleisti bei papasakoti pasitelkus įvairius žanrus ir formas – tai gali būti publicistinė apybraiža, straipsnis, esė, literatūrinis laiškas, interviu, dienoraštis, novelė, poema ar net kalbinis turistinis maršrutas su aprašymu.
Konkurso nuostatai Klaipėdos rajono internetinės svetainės www.klaipedos-r.lt skiltyje „Valstybinė kalba“. Apie Klaipėdos rajono kalbininkus daugiau galite sužinoti ten pat, skiltyje „Klaipėdos rajono kalbininkai“.
Kviečiame susipažinti su Klaipėdos rajono „Kalbos kelio“ maršrutais Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešosios bibliotekos portale „Krašto paveldo gidas“ https://krastogidas.lt/.
Konkurse gali dalyvauti Klaipėdos rajono bendrojo lavinimo mokyklų 8–12 klasių mokiniai.
Darbų laukiame iki š. m. balandžio 10 d. el. paštu daiva.beliokaite@klaipedos-r.lt.
Daiva BELIOKAITĖ
Klaipėdos rajono
savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus vyr. specialistė (kalbos tvarkytoja)

Autorius: Daiva Kazragienė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama