Alvito bažnyčiai padovanojo vyskupo portreto kopiją
Santakos laikraštis
Turinį įkėlė
Alvito bažnyčioje gruodžio 15-ąją buvo daug kartų kartojamas vyskupo Dovydo Zigmanto Pilchovskio vardas, minimi jo tėvai ir giminaičiai. Šventoriuje, nunykusios bažnyčios vietoje, padėtos gėlės, mat istoriniai šaltiniai sako, kad joje buvo palaidoti vyskupo tėvai, giminaičiai ir tai liudijo prieš didįjį altorių buvę marmuriniai antkapiai su žymenimis.
Ieškojo archyvuose
Nežinia, ar taip dvasingai, šventai ir iškilmingai savo gimtadienį yra minėjęs XVIII amžiuje Rutkiškių dvare gimęs ir Abiejų Tautų Respublikoje gyvenęs bei veikęs vyskupas, kaip dabar, XXI amžiuje, 290-ųjų gimimo metinių proga jį pagerbė gimtojo krašto žmonės.
Išsilavinusio, daug pareigų ir titulų bei apdovanojimų pelniusio tų laikų žmogaus darbai ir vardas pasilikę archyvuose. Jo pavardė tarp kitų šmėkštelėja viename kitame Vilniaus universiteto istorijos apraše.
Tačiau Vilkaviškio vyskupijos kunigas Jordanas Kazlauskas, apdovanotas gebėjimu gilintis į Vilkaviškio krašto ir vyskupijos istoriją, Lietuvos ir Lenkijos archyvuose surado originalių tekstų, rankraščių lenkų ir lotynų kalbomis. Prieš kelerius metus dvasininkas ieškojo informacijos Vilkaviškio ir Alvito parapijų 400 metų jubiliejams skirtiems leidiniams. Rado informacijos apie parapijose nuo pat jų įsisteigimo dirbusius kunigus, tačiau Alvito parapijoje gimusio būsimo vyskupo, kultūros, literatūros, Abiejų Tautų Respublikos veikėjo vardas į paieškų akiratį tuomet nepateko.
Atrasti įdomūs istoriniai faktai išplėtė kunigo ieškojimų lauką. Tenka pripažinti, kad tokiam darbui reikia specifinių žinių, laiko, lėšų. Visgi maždaug prieš tris mėnesius J. Kazlauskas archyvuose užtiko vyskupo D. Z. Pilchovskio pavardę: originalių tekstų, rankraščių lenkų ir lotynų kalbomis, net motinos laiškus ir jo paties testamentą.
Pagarbios iškilmės
Pastaraisiais mėnesiais vykęs kruopštus tyrinėjimas kunigui Jordanui subrandino mintį žymaus, Bažnyčiai ir tėvynei Dievo duotus talentus aukojusio žmogaus atminimą atgaivinti jo gimtojo krašto žmonių širdyse, surengti Alvite minėjimą su iškilmingomis bažnytinėmis ceremonijomis, pakviesti garbingų svečių. Idėją palaikė ir drąsos ją įgyvendinti suteikė draugai kunigai, pravertė istorija besidominčios vilkaviškietės Elenos Čepaitės patarimai, muziejininkės Aušros Mickevičienės rūpestis.
D. Z. Pilchovskio 290-osios gimimo metinės prasidėjo egzekvijomis už jį ir tėvus, giminės mirusiuosius. Primindami ir pagerbdami tai, kad vyskupas puikiai mokėjo lotynų kalbą, turėjo šios srities profesoriaus laipsnį, kunigai giedojo lotyniškai. Kaip maldos sustiprinimo ir pagarbos ženklas buvo patiestas celūnas, pastatytos žvakidės su žvakėmis, simboliškai atverstas gedulinis mišiolas, mitra, stula – liturginiai vyskupo ženklai. Greta – D. Z. Pilchovskio portreto nuotrauka, pagerbta Abiejų Tautų Respublikos, Lenkijos bei Lietuvos istorinėmis vėliavomis.
Vyskupo portretą kunigas J. Kazlauskas rado Bažnytinio paveldo muziejuje ir gavo leidimą naudoti jo kopiją. Šiuolaikinėmis technologijomis portretas nukopijuotas raiškiai ir kokybiškai.
Iškilmėse dalyvavę kunigai vyskupo portretą padovanojo Alvito bažnyčiai, tad nuo šiol jis kiekvienam čia apsilankiusiam taps istoriniu liudijimu apie kilnų Sūduvos krašto vyskupą.
Praskleidė istoriją
Kun. J. Kazlauskas ir E. Čepaitė papasakojo kelis D. Z. Pilchovskio gyvenimo epizodus, Rutkiškių dvaro, kuriame gimė būsimas vyskupas, istoriją. Dalyvavusieji turėjo galimybę susipažinti su originalių dokumentų, senų žemėlapių kopijomis, muziejuje saugomais eksponatais, prabangiais indais, kuriuos naudojo paskutinieji Rutkiškių dvaro šeimininkai Galeros.
Buvo aukojamos šv. Mišios, kurioms vadovavo Kauno arkivyskupijos kun. teol. dr. Oskaras Petras Volskis, prie altoriaus meldėsi dar aštuoni Vilkaviškio vyskupijos kunigai.
Širdies malda, pagarbiu dalyvavimu, išsakytomis mintimis vyskupo atminimą pagerbė Lenkijos Respublikos ambasados Lietuvoje generalinis konsulas Dariušas Višnevskis. Vicekonsulė Jolanta Višnioch perskaitė Lenkijos instituto Vilniuje ir Lietuvoje įgaliotojo ministro dr. Piotro Drobniako sveikinimą.
Iškilmėse viešėjo Nepriklausomybės akto signataras Vidmantas Žiemelis, Valstybinio archyvo Marijampolės skyriaus direktorius Rimvydas Urbonavičius, Vilkaviškio vyskupijos muziejaus vadovė Elena Gvazdaitienė, akademinės bendruomenės nariai iš Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos, dalyvavo rajono Savivaldybės, Šeimenos seniūnijos atstovai, kiti istorija besidomintys ir istorinę atmintį kaupiantys žmonės.
Padėkojęs susirinkusiems ir padėjusiems iškilmes surengti žmonėms kunigas J. Kazlauskas prisipažino, jog širdį užpildė džiugesys, kad baigiantis šiems Jubiliejaus metams prieššventiniu laiku atsirado galimybė atstatyti istorinį teisingumą – nušluostyti dulkes nuo nepelnytai pamirštos iškilios asmenybės veiklos pėdsakų.
Autorius: Birutė NENĖNIENĖ
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
