Moderni ir saugi: „Via Baltica“ magistralė nuo Marijampolės iki Lenkijos

Galite klausytis ir straipsnio garso įrašo

Šiais metais visiškai baigta „Via Baltica“ magistralės nuo Marijampolės savivaldybės teritorijos iki sienos su Lenkija modernizacija. Spalį buvo atidaryta paskutinė atkarpa nuo Kalvarijos savivaldybės iki sienos su Lenkija, 2024 m. eismas paleistas naujos magistralės atkarpa nuo Marijampolės iki Kalvarijos savivaldybės. Varšuvą, Kauną bei Vilnių sujungė aukščiausio lygio ir eismo saugos požiūriu magistralė, Lietuvos strateginė jungtis į Vakarus pasikeitė iš esmės. Tai rekordinis infrastruktūros projektas tiek finansine verte, tiek darbų mastu per tokį trumpą laiką.

Apie magistralės modernizacijos naudą, eismo saugumą kalbamės su „Via Lietuva“ Komunikacijos skyriaus projektų vadovu Vyteniu RADŽIŪNU.

– Ar pasikeitė ir kaip pasikeitė avaringumo statistika „Via Baltica“ ruože nuo Kauno iki Lenkijos sienos po magistralės modernizacijos? Kiek sumažėjo skaudžių eismo įvykių (žuvusiųjų, sužeistųjų) šiame ruože? Gal turite duomenų 2023, 2024 ir šių metų palyginimui?

– Po „Via Baltica“ ruožo nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos rekonstravimo praėjo palyginti nedaug laiko. 2022 m. prasidėjus modernizavimui eismas darbų metu buvo organizuojamas pagal specialias schemas, todėl to laikotarpio statistika negali būti lyginama su iki rekonstravimo surinktais duomenimis. Po rekonstravimo kelyje įvyko esminiai pokyčiai, kelias tapo automagistrale, kurioje atskirti priešpriešiniai srautai, tranzitinis eismas atskirtas nuo vietinio, įrengti jungiamieji keliai, leistinas greitis nuo 90 km/val. padidėjo iki 110–130 km/val. Tikime, kad šie kompleksiniai sprendimai prisidės prie skaudžių nelaimių mažinimo, tačiau, kaip minėjome, šiuo metu daryti išvadas apie avaringumo tendencijas remiantis statistika, būtų nekorektiška – reikia ilgesnio laikotarpio, kad duomenys atspindėtų realią situaciją.

– Kaip pagerėjo tranzitinio transporto pralaidumas šiame kelyje?

– Kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo rekonstrukcija gerokai padidino pralaidumą visam tranzitiniam srautui, ypač krovininiam transportui. Dviem juostomis kiekviena kryptimi užtikrinamas nepertraukiamas ir tolygus eismas, todėl sunkiasvorės transporto priemonės nebesudaro kamščių ar lėto eismo vienoje juostoje, kaip buvo anksčiau. Padidėjus juostų skaičiui ir atskyrus tranzitinį eismą nuo vietinio, sumažėjo greičio svyravimai, pagerėjo kelio pralaidumo rodikliai, o kelionės laikas tapo labiau prognozuojamas. Tai ypač svarbu tarptautiniams vežėjams ir logistikos sektoriui, kuriam „Via Baltica“ yra pagrindinis koridorius.

– Ar dėl papildomos juostos sumažėjo spūstys, ypač žiemomis, kai kelias būdavo slidus, užneštas sniegu ar įvykus avarijai?

– Papildoma juosta ir pagerinta kelio infrastruktūra reikšmingai sumažina spūsčių riziką sudėtingomis oro sąlygomis. Dabar abi kryptys turi po dvi juostas, todėl net ir įvykus incidentui ar laikinai suprastėjus dangos būklei, eismas gali būti nukreipiamas į gretimą juostą, taip būtų išvengiama visiško eismo pralaidumo sumažėjimo ar net sustojimo – to anksčiau, esant vienos juostos kiekviena kryptimi keliui, nebuvo galima užtikrinti. Rekonstravimo metu taip pat įrengti nauji inžineriniai sprendimai: atitvarai, apjungiamieji keliai, geresnė sankirtų ir įvažiavimų struktūra. Visa tai leidžia operatyviau šalinti kliūtis ir palaikyti nuolatinį eismą.

– Ar stebimas trumpesnis kelionės laikas nuo Kauno iki valstybės sienos?

– Po rekonstravimo ruožas nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos tapo automagistrale, kur maksimalus leistinas važiavimo greitis – 130 km per val. (vasarą) ir 110 km per val. (žiemą).
Iki modernizavimo važiavimo greitis nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos buvo 90 km/ val., šiame ruože buvo ir greičio ribojimo iki 70 km/ val. atkarpų. Natūralu, kad važiuojant sutvarkytu keliu, kelionė yra ne tik patogesnė, saugesnė, bet ir greitesnė.

– Kaip pagerėjo gyvenimo kokybė šalia kelio esančiose gyvenvietėse (triukšmo lygio pokyčiai, vibracijos, saugumas išsukimuose)?

– Modernizuojant „Via Baltica“ ruožą nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos, ties apgyvendintomis teritorijomis įrengta 18,9 km akustinės sienelės, todėl triukšmo lygis sumažėjo. Tranzitinis transportas atskirtas nuo vietinio – nutiesta 90,5 km jungiamųjų kelių, kuriais važiuoja vietinis transportas, įrengtos greitėjimo ir lėtėjimo juostos, 25 žiedinės sankryžos. Visa tai užtikrina eismo saugumą išsukimuose.

– Ar dviejų juostų kelias sumažino avarijų su laukiniais gyvūnais?

– Modernizavus „Via Baltica“ buvo įdiegtos eismo saugos ir aplinkos apsaugos priemonės. Po rekonstravimo susidūrimo su laukiniais gyvūnais tikimybę mažina įrengtos tinklo tvoros. Ruože nuo Marijampolės iki sienos su Lenkija pastatyti du žalieji tiltai, kurie skirti gyvūnų migracijai. Kaip minėjome, daryti išvadas dėl eismo įvykių yra anksti, nes nuo 2022 m. ruože nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos vyko „Via Baltica“ modernizavimas.

– Kokie ateities planai ir papildomi projektai? Kiek dar trūksta iki visiško greitkelio standarto visoje Lietuvos „Via Baltica“ magistralėje?

– Nuo Kauno iki Lenkijos pasienio jau yra keturių eismo juostų kelias, kitais metais šalia Kauno planuojama vykdyti rangos darbus ir pagerinti eismo pralaidumą bei saugumą magistralinio kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 16,465 iki 23,32 km – numatyta jungiamųjų kelių plėtra. Yra parengti priešprojektiniai sprendiniai Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožo nuo 0,0 iki 16,45 km rekonstravimui, planuojama kitais metais pradėti projektavimą tų vietų, kurios turėtų didžiausios teigiamos įtakos eismo pralaidumui. 2025 m. pradžioje pasirašytos sutartys dėl specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo, kuris vyks iki 2027 metų. Pabaigus šį etapą bus planuojamas projektavimas ir rangos darbai.

Numatyta, kad „Via Baltica“ nuo Lenkijos iki Latvijos bus pertvarkyta į keturių eismo juostų (po dvi kiekviena kryptimi) automagistralę su jungiamaisiais ir apjungiamaisiais keliais bei kita infrastruktūra. Šiuo metu vyksta magistralinių kelių Panevėžys–Aristava–Sitkūnai, Panevėžys–Pasvalys–Ryga ir Panevėžio aplinkkelis (ruožas nuo Kauno iki Latvijos sienos, kurio bendras ilgis apie 160 km) specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimas. Planuojama, kad dokumentai bus parengti iki 2027 metų. Pabaigus šį etapą, bus planuojamas projektavimas ir rangos darbai.

– Ačiū už pokalbį.

Autorius: "Suvalkiečio" inf.

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama