Sugrąžintas iš užmaršties

Sugrąžintas iš užmaršties...Varėnos viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta Stasio Žakevičiaus-Žymanto knyga „Tėvynėje liko širdis“: renginyje dalyvavo knygos idėjos autorė ir sudarytoja doc. dr. Jolanta Mažylė, renginį vedė ir įžvalgomis dalijosi istorikė Meilutė Peikštenienė, fragmentus iš pristatomos knygos skaitė Romualdas Mažylis Teisininko, rezistento, publicisto Stasio Žakevičiaus-Žymanto (nuo 1949 m. pasirinkusio slapyvardį Žymantas) knygą „Tėvynėje liko širdis“ išleido VšĮ „Atminties brasta“. Knygą sudarė, įvadą, komentarus ir paaiškinimus parašė doc. dr. Jolanta Mažylė; dizainą sukūrė Justinas Tamosynas. Viršeliuose ir leidinio viduje panaudoti Marijos Žakevičienės-Žymantienės grafikos darbai ir jų fragmentai, o nuotraukos – iš asmeninės Danutės Barauskaitės-Mažeikienės kolekcijos. Knygos galiniame viršelyje pateikiamos žmonių, pažinojusių S. Žymantą, citatos. M. Peikštenienė, padėdama auditorijai įsijausti į knygos tematiką, apžvelgė Lietuvos istoriją po 1791 m. Gegužės 3-iosios Konstitucijos priėmimo, priminė lietuvių tautinio atgimimo kelią, žmones, kurie kūrė lietuvybę ir pasirašė istorinį 1918 m. Vasario 16-osios Aktą. Tarp jų buvo ir Mykolas Biržiška – būsimasis Stasio Žakevičiaus uošvis. Pasak istorikės, ši knyga yra ne vienkartinio, o daugkartinio skaitymo leidinys, kuriame galima atrasti minčių ir idėjų svarbioms valstybės datoms paminėti (Vasario 16-ajai ir kt.) Knygos gale pateikti trumpiniai – organizacijų ir draugijų, kuriose dirbo S. Žakevičius-Žymantas, sąrašas. Anot M. Peikštenienės, šis sąrašas atveria daugybę temų, apie kurias galima kalbėtis su bibliotekų skaitytojais. Asmenvardžių rodyklėje pateikiama informacija apie asmenybes, minimas leidinyje. Knygos sudarytoja doc. dr. J. Mažylė apžvelgė knygos atsiradimo istoriją. Ji pasakojo kad nors Stasio Žakevičiaus-Žymanto gyvenimo ir kūrybos kelias ją domino jau seniai, daugiausia informacijos apie šią asmenybę surado tyrinėdama žurnalisto, ilgamečio JAV lietuvių tautinės minties laikraščio „Dirva“ vyriausiojo redaktoriaus V. Gedgaudo asmeninį archyvą. 2018 m. viešėdama Klivlande gavo retą dovaną – ponia Stefanija Gedgaudienė (1927-2020) jai atrakino legendinio žurnalisto ir ilgamečio „Dirvos“ redaktoriaus Vytauto Gedgaudo (1912-1999) darbo kambario duris. Kambario, kuris nuo 1999-ųjų gyveno tyloje, užrakintas. Su Vytauto knygomis, užrašais, laiškais, nuotraukomis. Taip gavo tarsi likimo dovaną prisiliesti prie atminties ir žmonių, savo gyvenimą pašventusių Lietuvai, nors ir ne gimtajame krašte. (Šiuo metu visas V. Gedgaudo archyvas jau pargabentas į Lietuvą). Tyrinėdama V. Gedgaudo archyvinius dokumentus J. Mažylė aptiko S. Žakevičiaus-Žymanto laiškus. Tada ir atėjo mintis parengti knygą, kad šios iškilios asmenybės darbai ir idėjos būtų žinomi Lietuvoje. Apie S. Žymanto asmenį sovietinės prievartos struktūros buvo suformavusios neigiamą nuomonę, todėl knyga turėjo tapti svarbiu žingsniu atkuriant teisingą jo portretą. Sudarytoja papasakojo apie S. Žymanto veiklą tarptautinėse organizacijose, pažymėjo jo vaidmenį Lietuvos valstybės kūrimo darbe ir kt. J. Mažylė gilinosi ne tik į S. Žymanto publicistiką, bet ir gausią korespondenciją su diplomatijos korpuso nariais – su Lietuvos diplomatijos šefu Stasiu Lozoraičiu, su jaunesniuoju Stasiu Lozoraičiu, rašytoju Fabijonu Neveravičiumi ir kitais. Sudarytoja pabrėžė, kad S. Žymantas nuosekliai rėmė Stasio Lozuraičio diplomatinę kryptį ir išsakė pageidavimą, kad Lietuvos valstybės ir kovojančios tautos interesų gynimo politikai bei diplomatijai užsienyje vadovautų Stasys Lozoraitis. Apžvelgusi knygos gimimo aplinkybes, sudarytoja taip pat supažindino auditoriją su leidinio struktūra ir pagrindiniais skyriais. Knygą sudaro keturios dalys. Trijuose knygos skyriuose – Stasio Žakevičiaus-Žymanto publicistikos straipsniai, rašyti XX a. septintajame–aštuntajame dešimtmečiuose įvairiems JAV lietuvių periodiniams leidiniams. Tai didelės apimties tekstai, sudarytojos suskaldyti į atskiras dalis, kad būtų lengviau skaityti. Jolanta Mažylė pasakojo, kad ji atliko didžiulį darbą – surinko tekstus, atrinko ir išryškino esmines S. Žakevičiaus-Žymanto idėjas. Ji atliko ne tik tekstų paiešką įvairiuose lietuvių išeivijos leidiniuose, tačiau ir tyrinėjo archyvus, ieškojo faktus patvirtinančių dokumentų, atliko įvairių šaltinių analizę, siekdama nustatyti istorinę tiesą. Sudarytojos pastebėjimu, S. Žakevičius-Žymantas daug dėmesio skyrė tekstų formai siekdamas, kad jie greičiau patrauktų skaitytoją. Trečioji knygos dalis skirta rezistencijos istorijai ir asmenybėms. Net dvi apybraižos skirtos profesoriui Mykolui Biržiškai, taip pat labai reikšmingas trijų dalių tekstas yra skirtas diplomatui, žurnalistui Jonui Jablonskiui jaunesniajam, kurio gyvenimas tragiškai nutrūko 1940 metais, užėjus pirmajai sovietų okupacijai. Abi šios asmenybės su S. Žymantu susijusios ir šeiminiais, giminystės ryšiais. Prof. M. Biržiška buvo Stasio Žymanto uošvis, žmonos Marijos tėvas, o J. Jablonskis jaunesnysis – svainis – S. Žymanto sesers Jadvygos, taip pat sovietų teroro kankinės, mirusios Pravieniškių kalėjime 1948 m., vyras. Šiame skyriuje skelbiama ir vienuolikos dalių publikacija apie rezistentą profesorių Praną Padalį. Ketvirtajame knygos skyriuje Stasio Žymanto atminimui publikuojami iškilių išeivijos veikėjų, rašytojo ir publicisto Bronio Railos, pedagogo, spaudos bendradarbio Leonardo Valiuko, teisininko, ambasadoriaus Vytauto A. Dambravos, Birželio sukilimo dalyvių, rezistentų – teisininko Mykolo Naujokaičio ir rašytojo Algirdo Gustaičio tekstai apie rezistencijos metraštininką, kovotoją, idėjų žmogų ir priverstinį išeivį Stasį Žakevičių- Žymantą. Renginio pabaigoje Romualdas Mažylis susirinkusiems perskaitė ištraukas iš knygos „Tėvynėje liko širdis“.

Autorius: Parengė Laimutė Cibulskienė, Varėnos viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus bibliografė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama