Dėl geležinkelio namus ir žemes prarandantys gyventojai – nežinioje

Europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ teritorijų planavimo etapas priartėjo prie pabaigos – nustatytos konkrečios teritorijos, žemės sklypai ir jų dalys, per kuriuos eis geležinkelio „Rail Baltica“ linija – ruože nuo Jiesios (Kauno) iki Lenkijos sienos. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesas jau įpusėjęs.
Žemės sklypų savininkai, kurių sklypuose numatytas europinės vėžės geležinkelis ar kiti infrastruktūros objektai, geležinkelio tiesimu nesidžiaugia. Žmonės su nerimu žvelgia į ateitį. Netenkantys sodybų gyventojai dar nežino, ar pavyks įsigyti namus naujose vietose, ar pakaks lėšų, ar bus gera gyventi, ar pajus, kad tai jau jų namai. Prarandantys žemes svarsto, kaip geležinkelio statybos palies jų kasdienę duoną – ūkininkavimą, privažiavimus prie namų, bendrą infrastruktūrą. Žmonės sako suprantantys, kad projekto įgyvendintojų sprendimo nepakeis, tad telieka laukti ir viltis, kad po kurio laiko gyvenimas stos į vėžes.

Terminas išsikraustyti – iki balandžio

Marijampolės savivaldybės Mokolų seniūnijos Turgalaukio kaime pirmuoju numeriu pažymėtas namas bus nugriautas dėl tiesiamos geležinkelio jungties. Erdvus vienkiemis su sodu, tvenkiniu, gyvūnais. Šeimininkai sako, kad namas skaičiuoja daugiau kaip šimtą metų. Čia gyveno seneliai, tėvai, paskui auginti vaikai, dabar anūkai svečiuojasi. Prabėgusi ištisa kartų istorija ir staiga jos nebelieka.

– Tiksliai nežinau, kada namas statytas, bet mano mama 1934 metais jau šioje sodyboje gimė. Tikėjausi, kad ir mano vaikai čia galės gyventi. Aš čia pragyvenau 56 metus. Aišku, namas perstatytas, šiuolaikiškai sutvarkytas. Nežinojome, kad jis patenka į geležinkelio teritoriją ir bus griaunamas, pirminis projektas buvo ne toks.

Šią vasarą dar vaikai su anūku buvo parvažiavę, lyg ir smagiai vasarojome, bet žinome, kad tai paskutinė vasara mūsų sodyboje. Iki kitų metų balandžio turime išsikraustyti. Turto įvertinimas jau buvo. Už sodybą man pervesta per 70 tūkstančių eurų, tačiau ne taip paprasta už tokią sumą įsigyti kitą namą. Butas ir dar gana prastos būklės tiek Marijampolėje kainuoja“, – kalbėjo sodybos šeimininkė Aldona.

Be to, bute ji neišgyventų. Įpratusi laisvai, kur daugybė vietos, kiemas, sodas, medžiai laukai. Ir augintinių pilni namai: dvi katės, trys šuniukai, dar vienas lauke. Pasak moters, net laikinai išsinuomoti butą su tiek augintinių neįmanoma, kas gi norės įsileisti. O palikti gyvūnus likimo valiai, užmigdyti ar kažkam atiduoti, širdis neleidžia.

Aldona su namiškiais, ieškodama, kur galėtų apsigyventi, suprato, kad įpirkti jau pastatytą ir įrengtą namą už tiek pinigų, kiek skyrė kompensacijos už paimamą sodybą, jokių galimybių. „Dar tiek reikėtų įdėti“, – sakė moteris. Todėl įsigijo sklypą Kumelionių kaime ir bandys statytis namą. Tačiau kaip ir visi naujakuriai susiduria su didžiuliu biurokratizmu.

Patys pirminiai būtiniausi darbai – geodeziniai matavimai, elektros įvedimas trunka ilgiausiai. Kur eisi – kaip į sieną. Iš valstybės jokios paramos, kad pagreitintų šias procedūras. „Kai sodybą nusavino, mums žadėjo, kad bus pagalba, be trukdžių galėsime statytis, deja, viskas pamiršta“, – apgailestavo pašnekovė.

Pasak Aldonos, skaudu, kai netenki namų. Ir pikta. Moteris prisipažįsta vis pagalvojanti, ar negalėjo projektuotojai bent porą kilometrų tolėliau tą vėžę suprojektuoti, juk aplinkui laukai. Dvi sodybos būtų išsaugotos.

Gyventoja neslepia, kad nuo įtampos ji pavargo, pašlijo sveikata, saujomis geria vaistus, nervai ištampyti. O vis tiek nieko nepakeisi. „Kartais pagalvoju, kad pasistatysime tame tuščiame sklype vagonėlį ir gyvensime“, – kalbėjo Aldona.

Paima tik du hektarus žemės

Artimiausių Aldonos kaimynų sodyba taip pat patenka į geležinkelio statybų zoną ir bus nugriauta. Čia taip pat kelios kartos gyvenę. O štai visai netoliese, bet jau Skardupių kaime, neseniai pastatytame name įsikūrę naujakuriai Gintarė ir Lukas Vaičiuliai, namų griovimo išvengė.

Pasak Gintarės, kai šioje vietoje nusprendė statytis namus, jokių kalbų, kad šalia eis geležinkelio linija nebuvo. Vyras Lukas sėk­mingai ūkininkavo. „Apie „Rail Baltica“ statybas šalia mūsų išgirdome prieš pusantrų metų. Labai nerimavome, tik namą pasistatėme, įsikūrėme, kas bus, jeigu reikės išsikraustyti. Bet, laimei mūsų namų nepaliečia. Tik du hektarus žemės nusavino.

Įvertino, išmokėjo pinigus, bet ūkininkams tai – vis tiek nuostolis. Gavome išmoką ir tiek, o kasmet ūkininkaudami iš tos žemės būtume daugiau uždirbę“, – kalbėjo jauna moteris. Šeima nerimauja, kaip prasidėjus geležinkelio statyboms bus su privažiavimu prie namų. Dabar čia esantį visai neblogą kelią pats Lukas savo lėšomis pasidarė. Ar kelias išliks prasidėjus darbams, kaip reiks namus pasiekti – kol kas tai neatsakyti klausimai.

Autorius: Loreta Tumelienė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama