Kunigas Juozapas Čaplikas-Šimtakojis (1876–1961)

Kunigas Juozapas Čaplikas-Šimtakojis (1876–1961)...Ryliškių sodžiaus aprašymas (buitis ir papročiai) Juozapas Čaplikas gimė 1876 m. sausio 8 d. (20) d. Vilniaus gubernijoje, Trakų apskrityje, Merkinės valsčiuje, Samūniškių kaime. 1880 m. tėvas Petras Čaplikas, susidėjęs dar su keliais lietuviais ūkininkais, įsigijo Ryliškių dvaro (Merkinės valsč.) žemių. Apie 1883 m. Juozukas su tėvais persikėlė į Ryliškių kaimą, kur prabėgo jo vaikystė. Pirmąsias žinias ir gimtosios kalbos pamokas gavo šeimoje, nes tėvas buvo apsišvietęs žmogus, net 16 metų buvo renkamas Merkinės valsčiaus viršaičiu. Vėliau mokėsi pas kaimo daraktorių, paskui Merkinės valdiškoje pradinėje mokykloje. 1893 m. baigė Suvalkų gimnazijos 4 klases. Be gimtosios lietuvių, mokėjo rusų ir lenkų kalbas, susikalbėdavo ir žydiškai. 1895 m. rudenį įstojo į Vilniaus kunigų seminariją (šventimai suteikti 1899 m. liepos 4 d.), kur besimokydamas sutiko lietuvius iš Aukštaitijos, Suvalkijos ir Žemaitijos, susipažino su tų kraštų tarmėmis, papročiais. Čia jaunasis klierikas Juozapas Čaplikas suprato ir įsisąmonino, kad jis yra dzūkas iš gražaus Dainavos krašto, kur daug puikių dainų ir pasakų, legendų ir padavimų. Vasaros atostogų metu keliavo ir užrašinėjo dzūkiškas dainas. Juozapas Čaplikas XIX a. pabaigoje Merkinės apylinkėse užrašė 102 dainas. Taip kaupėsi būsimoji jo knyga, kuri 1899 m. J. Šimtakojo slapyvardžiu buvo išleista Jungtinėse Amerikos Valstijose, Šenandore, pavadinta „Trakiečių dzūkų dainos, užrašytos Merkinės apylinkėje XIX a. pabaigoje“. Šis rinkinys ir tapo pirmąja dzūkų dainų publikacija. Ir nors rinkinyje neįamžintos dainininkų pavardės, aplankytų kaimų pavadinimai, tačiau ši knyga atspindi bent nedidelę Merkinės krašto liaudies dainų repertuaro dalį. Autentiškumo suteikia išlaikytos tekstų užrašymuose dzūkų tarmės ypatybės. Kun. Juozapo Čapliko knyga, patekusi į 1907 m. įsteigtą Vilniuje „Lietuvių mokslo draugiją“, tapo leng-vai prieinama mokslininkams. Ja naudojosi daugelis žymių lietuvių bei pasaulio kalbininkų ir tautosakininkų: Jonas Basanavičius, Vincas Mickevičius-Krėvė, Antanas Smetona, suomis A. R. Niemis, latvis Eduardas Volteris, vokietis A. Becembergeris ir kiti. Kai dar mokėsi Vilniaus kunigų seminarijoje, Juozapas Čaplikas iš Seinų gaudavo draudžiamos lietuviškos spaudos, o kunigaudamas ir pats ją platino. Kun. Juozapas Čaplikas sielovados darbą dirbo įvairiose parapijose: 1899–1900 m. Žiežmarių, 1900–1902 m. Valkininkų, 1902–1905 m. Yvijos (Ašmenos apskr.) parapijų vikaras; 1903 m. Sidros (Gardino apskr.), 1903–1910 m. Perlojos, 1910–1913 m. Darsūniškio, 1913–1915 m. Videniškių parapijų klebonas. Vykstant Pirmajam pasauliniam karui, 1915–1918 m. buvo evakuacijoje Rusijoje. 1918–1920 m. įsteigė Ryliškių parapiją. 1920–1929 m. Dusmenų, 1929–1948 m. Kazokiškių parapijų klebonas. 1948–1955 m. kentėjo Sibiro lageriuose, 1955–1956 m. Babriškių (Varėnos raj.) parapijos klebonas, 1956–1959 m. Vieverių (Prienų r.), 1959–1961 m. Akmens (Varėnos r.) parapijų klebonas. Kun. Juozapas Čaplikas Žiežmariuose sužadino lietuvybę, Valkininkuose broliškai bendravo su kunigu Kolu, Perlojoje ruošė „daraktorius“. Klebonaudamas Perlojoje suorganizavo būsimoms nelegalioms mokytojoms kursus: pats jas mokė ir siųsdavo į kaimus mokyti vaikų lietuviško rašto. Apie kunigo Juozapo Čapliko švietėjišką veiklą byloja ir tokia žinutė ano meto spaudoje: „Rugpjūčio 1 dieną atsisveikinome su gerbiamuoju ir mylimuoju mūsų parapijos klebonu kun. Čapliku. Žmonės lydėjo jį su ašaromis, nes buvo ko ašaroti. Kun. Čaplikas pastatė puikią kleboniją ir pradėjo mūryti naują bažnyčią. Šviesa parapijoje pakilo, dora sustiprėjo. Ačiū gerb. klebonui, ateina 20 egz. laikraščių, daugiau 100 žmonių prisirašė prie „Šv. Kazimiero Draugijos“ ir inkurta „Blaivybės“ draugija. Lydėdami savo numylėtąjį kleboną, tariame jam nuoširdų „ačiū“ ir linkime jam visokių Dievo malonių, kad ir kitoje parapijoje galėtų taip pasekmingai darbuotis“.(„Spindulys“ 1910, Nr. 18). Pirmojo pasaulinio karo metais, brolvaikio karininko Juliaus Čapliko paragintas, pasitraukė į Rusiją, bet vėliau gailėjosi jo paklausęs... Sugrįžęs į tėviškę, 1918 m. Ryliškiuose organizavo koplyčios pastatymą, rūpinosi parapijos įsteigimu. Nuo 1920 m. Dusmenų parapijos klebonas, o 1929 m. paskirtas klebonu į sulenkintą Kazokiškių (Trakų apskr.) parapiją. Vyskupo nurodymu Kazokiškio bažnyčioje įvedė ir lietuviškas pridėtines pamaldas. Kazokiškėse išdekoravo bažnyčios vidų, pastatė varpinę, įsteigė naujas kapines. Pokario metais sulenkinti lietuviai ėmė skųsti kun. J. Čapliką, ir 1949 m. dėl nepalankumo sovietinei valdžiai buvo areštuotas bei nuteistas 10 metų pataisos darbų lagerio. Dėl ligos ir senatvės paleistas 1954 m. grįžo į Lietuvą. 1955 m. paskirtas Babriškių (Varėnos r.) klebonu. 1956–1959 m. – Vievio parapijoje altaristas. Vyskupas Teofilis Matulionis 1956 m. suteikė jam garbės kanauninko titulą. Nuo 1959 m. iki mirties – Akmens parapijos klebonas. 1961 m. gegužės 27 d. prieš atlaidus apsinuodijo suvalgęs žuvų konservų ir 28 d. mirė. Palaidotas Akmens kaimo bažnyčios šventoriuje. Sovietinė spauda apie jį atsiliepė nepalankiai. 1996 m. gegužės 10–16 d. Lietuvos Krikščionių demokratų partijos laikraštyje „Apžvalga“ Nr. 19 (275) buvo išspausdintas straipsnis apie kun. Juozapą Čapliką. Straipsniui buvo panaudoti paties kunigo atsiminimai, kuriuos išsaugojo jo sūnėnas Kazimieras Čaplikas.

Autorius: Gintaras Lučinskas, Alytus

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama