Įteiktos rajono savivaldybės kultūros premijos

„Kai užmetam tinklus į platų dangų...“

 Dar nuo 2007-ųjų esame įpratę metus palydėti iškilminga rajono savivaldybės kultūros premijų įteikimo ceremonija bei koncertu. Tad ir priešpaskutinį 2024-ųjų vakarą gausiai rinkomės į Kaišiadorių kultūros centrą, kur trims Kultūros premijų skyrimo komisijos atrinktiems laureatams (o rinkta net iš 12-os rajono įstaigų, organizacijų, visuomenės narių pasiūlytų pretendentų!) skambėjo sveikinimai, padėkos žodžiai bei šilti linkėjimai. Mero padėkos raštai įteikti ir visam būriui Kultūros sostinės projekto komandos narių.
 Susirinkusiems koncertą dovanojo specialiai suburtas simfoninis orkestras (meno vadovas ir dirigentas Artūras Vrublevskis), skambėjo solistų Rusnės Marcinkevičiūtės, Monikos Siaurusaitytės, Eglės Mačiulytės ir Lauryno Maciulevičiaus atliekami kūriniai, renginį vedė žurnalistė Živilė Kropaitė-Basiulė.
„Ne tik įvertinimas, bet ir atsakomybė“
 – Šis apdovanojimas – ne tik įvertinimas, bet ir atsakomybė toliau puoselėti kultūrą bei skleisti bendrystę, – sakė Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus patarėja, „Kaišiadorys – Lietuvos kultūros sostinė 2024“ projekto iniciatorė ILONA GRABIJOLIENĖ, kuriai 2024-ųjų rajono savivaldybės kultūros premija įteikta už vietos bendruomenių narių įtraukimą į kultūrinę veiklą, puoselėjant Kaišiadorių krašto kultūros paveldą ir gyvąją tradiciją.
 Praėjusiais metais ne iš vieno kaišiadoriečio teko išgirsti klausimą, kam pirmajam gimė drąsi mintis, jog galėtume siekti Kultūros sostinės titulo. Tas žmogus, nuo kurio prasidėjo Kaišiadorių – Lietuvos kultūros sostinės – kelias ir yra Ilona Grabijolienė. Dar 2021-aisiais, vos pradėjusi dirbti Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus patarėja, I. Grabijolienė subrandino ir pasiūlė šią idėją, ir kai jai buvo pritarta, drąsiai ėmėsi Kaišiadorių krašto kultūrinės bendruomenės lyderystės – inicijavo ir koordinavo projekto rengimą Kultūros ministerijos konkursui, asmeniškai dalyvavo jo pristatyme ir gynime Kultūros ministerijoje. Kaišiadorims laimėjus šansą tapti Lietuvos kultūros sostine, projekto koordinatorė I. Grabijolienė sugebėjo sutelkti bendrai veiklai ir kūrybai ne tik savivaldybės kultūros įstaigas, bet ir visas mūsų krašto bendruomenes, suvienyti bendram tikslui jau žinomus ir naujai atrastus kūrėjus, kas leido Kaišiadorims suskambėti toli už rajono ribų. Lygiagrečiai studijuodama VDU magistrantūroje apsigynė baigiamąjį darbą „Lietuvos kultūros sostinės projektas. Aktualumas ir išliekamoji vertė“, kuris padėjo teorinius pagrindus ne tik mūsų krašto, bet ir visos šalies savivaldybių kultūros sostinių projektams, jų praktinio pasiruošimo bei įgyvendinimo darbams. Dar vienas reikšmingas momentas – šių metų pabaigoje, sutelkusi autorių kolektyvą, pradėjo rengti straipsnių rinkinį, apibendrinantį Kaišiadorių – Lietuvos kultūros sostinės – patirtis, įspūdžius bei atneštus pokyčius. Labai laukiame šios knygos!
 Kultūros premijos laureatės pavyzdys dar kartą patvirtina seną tiesą – kai dirbi darbą, kuris yra artimas tavo sielai, gali padaryti daug. Tad be savo tiesioginių pareigų bei Kultūros sostinės veiklų koordinavimo, Ilona Grabijolienė praėjusiais metais dar buvo Kaišiadorių rajono Lietuvos dainų šventės dalyvių koordinatore, kaip ir kasmet nuo 2021-ųjų, dirbo Kauno apskrities regioninėje kultūros taryboje. Tad menininko juvelyro Algirdo Mikučio specialiai 2024 m. Kultūros premijos laureatams sukurta auksinė gilė pateko ten, kur reikia.
Į kultūrą – per istorinę atmintį
 Kultūros premijų skyrimo komisijos sprendimu šiemet Kaišiadorių rajono savivaldybės kultūros premija taip pat skirta Istorinės atminties įamžinimo komisijos pirmininkei, visuomenininkei RUGILEI GRENDAITEI.
 Negali nesižavėti tokiu prasmingu ir kryptingu jauno žmogaus keliu: įsijungusi į kraštotyrinę veiklą dar būdama Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijos moksleive, Rugilė Grendaitė su nuoširdžiu atsidavimu aktyviai puoselėja savo krašto laisvės kovų istoriją, į kurios pažinimą įtraukė būrius jaunų žmonių. Patriotizmo, pasididžiavimo tautos istorija grūdus sėja jos rengiami susitikimai su partizanais, stovyklos „Išgyvenk istoriją“, rengtos įvairiose Kaišiadorių krašto vietose, žygiai istoriniais takais, pilietiškumo pamokos mokyklose. Savo krašto istorijai R. Grendaitė liko ištikima ir studijuodama Vilniaus universitete, ir dirbdama LR Krašto apsaugos ministerijos Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamento patarėja. Jos rūpesčiu Gegužinės kaime bei apylinkėse nuolat organizuojami įvairūs pilietinės atminties renginiai, o Gegužinės bažnyčioje įrengtas partizanų muziejus – štabas, kuriame vyksta ekskursijos bei edukacijos ir kuris yra garsus ne tik Kaišiadorių rajone, bet ir už jo ribų. Būdama Kaišiadorių rajono Istorinės atminties komisijos pirmininke, Rugilė Grendaitė įnešė svarų indėlį į krašto istorinės atminties politikos formavimą, taip pat yra Lietuvos laisvės kovos įamžintojų sąjungos narė.
 „Tiek, kiek Rugilė jau nuveikė dėl savo krašto, (tiek siaurąja prasme – Kaišiadorių, tiek plačiąja – Lietuvos) kitam ir viso gyvenimo prireiktų. Išvardinsiu tik keletą jos nuoširdžiai ir su visu atidumu atliktų darbų, kurie susiję su Lietuvos laisvės kovos įamžintojų sąjūdžio veikla. R. Grendaitė buvo projekto „Partizanų Lietuva“ kultūrinių renginių koordinatorė, projekto „Pažinkime laisvės kovotojus karžygius“ bendraautorė, projekto „Aš renkuosi ginti“ idėjos autorė ir koordinatorė“, – jautriai apie 2024-ųjų Kultūros premijos laureatę atsiliepia Lietuvos laisvės kovos įamžintojų sąjūdžio pirmininkė dr. Aistė Petrauskienė.
 – Kultūra – platus reiškinys. Manosios kultūros pajautimas labiausiai yra per istorinę atmintį. Tikiu, kad tai, ką darau, nėra apie praeitį, o apie pamatą. O visi darbai – tai ne savirealizacijos išraiška. Jie turėjo konkretų adresatą – žmones. Todėl atgalinis ryšys ir šis įvertinimas brangus kaip liudijimas, kad tai, ką darau ir kuo tikiu – reikalinga, prasminga, – priimdama svarbų apdovanojimą iš mero Šarūno Čėsnos rankų su jauduliu kalbėjo laureatė.
Kai meilė Dievui sujungta su meile žmogui
 Žmonių meilė – kaip jūra, jos nesustabdysi. Kasdieniame gyvenime gal ne visada mokame laiku padėkoti, pasakyti gerą žodį, bet kai prasiveržia, prilygsta galingiausiai bangai. Tokios bangos Kaišiadorių kultūros centro salėje ilgai nerimo, kai buvo paskelbta, jog už aktyvią kultūrinę ir meninę veiklą Kultūros premija apdovanojamas kaišiadoriečių mylimas ir toli gražu nepamirštas, nors šiuo metu jau eina Birštono dekanato klebono dekano pareigas, kunigas mons. RIMVYDAS JURKEVIČIUS – Lietuvos Carito tarybos narys, projekto „Gerumas mus vienija“ organizatorius. Tokią minią žmonių, sustojusių į eilę ir laukiančių, kada galės apkabinti laureatą ir jį pasveikinti, vargiai ar kada esame matę. Kaip ir tokių glėbių gėlių, simbolizuojančių begalinį dėkingumą, pagarbą ir gal – pasiilgimą?...
 Ir nekeista nė kiek – juk beveik pusę savo gyvenimo – 20 metų skyręs Kaišiadorių parapijai, o mūsų rajonui iš viso – 27, kunigas dekanas mons. Rimvydas Jurkevičius savo pavyzdžiu mokė, kaip darbais, o ne žodžiais dalintis gerumu. Jis ne tik nuolatinis projekto „Gerumas mus vienija“, akcijos „Maisto bankas“, labdaros koncerto su kariais iš Ruklos, agapių klebonijos kiemelyje organizatorius ir dalyvis, bet ir daugelio idėjų iniciatorius. Tarp tokių – koplyčia Kaišiadorių ligoninėje, labdaros-paramos akcijos Ukrainos gyventojams, Dievo Gailestingumo koplyčios, Katedros šventoriaus atnaujinimas, Palaimintojo Teofiliaus Matulionio koplyčios įkūrimas... Dabarčiai ir ateičiai reikšminga monsinjoro veikla su jaunimu, neįkainojamas jo indėlis į Palaimintojo Teofiliaus Matulionio šviesos sklaidą, rajono kultūrinį gyvenimą plačiai atveriant Katedros duris klasikinės muzikos koncertams, daugybė kitų darbų tvarkant, turtinant ir gražinant Katedrą, kuriuos vainikuoja aukštai virš pastatų šviečiantis naujas Katedros stogas bei jos bokšte įrengtas laikrodis, visiems Kaišiadorims skelbiantis valandas...
 – Meilė Dievui, sujungta su meile žmogui – pats svarbiausias Dievo įsakymas, – visiems linkėdamas sveikatos ir stiprybės, Dievo palaimos, nuo scenos kalbėjo pats brangiausias vakaro svečias, kurio apdovanojimą palydėjo Kaišiadorių katedros choro giesmė, į kurią iš pagarbos atsistoję įsijungė visi renginio dalyviai.
Metai praėjo, kultūra pasiliko
 2024-uosius, paženklintus Kultūros sostinės šviesa, prisiminsime ilgai. Nuostabūs buvo metai, kuriais nenustojome stebėtis savo krašto žmonių talentais, gebėjimais kurti įsimintinus, unikalius dalykus. Net sunku suskaičiuoti, kiek kartų, sugrįžę iš įspūdingo renginio ar veiklos, sakydavome sau, jog tai pats geriausias dalykas metuose, tačiau po jų sekė daugybė kitų – tokių, kurių kiekvienam tiko toks pats įvertinimas – pats geriausias... Kultūros sostinės šviesa buvo nutvieksta ir ši, paskutinioji 2024-ųjų šventė, kurios metu liko nepamiršti ne tik Kultūros premijų laureatai, bei ir kiti, atidavę istoriniams metams didelę dalį savęs. Už tai renginio pradžioje visiems nuoširdžiai dėkojo Kaišiadorių rajono meras Šarūnas Čėsna, įteikdamas padėkas projekto vykdymo komandai: Kaišiadorių kultūros centro direktorei Linai Brazionienei, režisieriui Audriui Baniūnui, komunikacijos specialistei Astai Sabonytei-Jankauskienei, dizaineriui Sauliui Jankauskui, projekto vadybininkei Dianai Jakovlevai, direktoriaus pavaduotojai Aistei Gudeliauskaitei bei daugeliui kitų, kurių tikrai ne vienas vertas reikšmingų apdovanojimų – tiek dvasinio polėkio, profesionalumo, širdies įdėta...
 – Šiandien – simboliška diena: šalia Savivaldybės esantį užrašą „Kaišiadorys – Kultūros sostinė“ pakeitė „Kaišiadorys – sustoti kultūrai“, – su tikėjimu, kad kultūra visam laikui sustos Kaišiadoryse ir čia pasiliks, kalbėjo rajono meras Šarūnas Čėsna.
 Ir jo žodžiai išsipildė – šventinis koncertas nepaliko jokių abejonių. Artūro Vrublevskio šventės proga suburtas simfoninis orkestras su mūsų krašte išaugusiais talentingais solistais pakylėjo sielas iki pat debesų. Sausakimša salė ošė nuo plojimų ir „bisų“, kai kuriuos kūrinius teko kartoti dar ir dar kartą... Koncerto meno vadovas ir dirigentas A. Vrublevskis, tarsi aukščiausios gildijos magas, dirigavo dviem kryptimis – pačiam orkestrui ir entuziastingai pritariančiai salei, žmonės sėdosi ir stojosi ir ilgai ilgai nepaleido atlikėjų. Ir tomis akimirkomis kiekvienas supratome, jog Kultūros sostinė niekur nedingo, ji liko čia, mūsų, pajutusių ir supratusių, jog „Kultūra – tai aš“, širdyse. Ir tarsi viso to simbolis – nuskambėję Lauryno Maciulevičiaus atliekamos dainos „Vandenynai“ žodžiai: „Kai užmetam tinklus į platų dangų...“
 Tinklai užmesti sėkmingai, tad – skrendam!

 Ričardo Venskaus nuotraukoje 2024-ųjų Kaišiadorių rajono savivaldybės kultūros premijas meras Šarūnas Čėsna (iš kairės) įteikė Ilonai Grabijolienei, Rugilei Grendaitei ir mons. Rimvydui Jurkevičiui

Autorius: Romualda Suslavičienė

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama