MRF Turinio bankas MRF Turinio bankas
Prisijungti
Pagrindinis
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Privatumo politika DUK
Regioninės žiniasklaidos projektai • 2025.11.06 16:23

Anykščiuose tęsiasi medžių užbetonavimo tradicija

Anykštos redakcija
Anykštos redakcija

Turinį įkėlė

Anykščiuose tęsiasi medžių užbetonavimo tradicija
Your browser does not support the audio element.

Anykštėnas Juozas Ratautas atkreipė dėmesį į asfalte įkalintą beržą prie būsimo prekybos centro „Dauniškio prekyba“: „Pasmerktas vienatvei ir kančioms. Kam medalį: architektui, rangovui ar Evelinai? P. S. Šiuolaikinė technika geba perkelti ir suaugusį medį į kitą vietą.“
Pasidomėjus, kas atsakingas už betone įkalintus medžius Anykščių mieste, paaiškėjo, kad atsakomybės kratosi tiek savivaldybė, tiek regioninis parkas.

Tai – absurdo atvejis

„Anykštai“ J. Ratautas sakė, jog jam keistas toks sprendimas – vidury didžiulės aikštės palikti vieną vienintelį beržą.
„Visi kiti medeliai yra pašalinti, o šis – ne. Nors, tikriausiai, tie krūmai, kuriuos pašalino, vertingų savybių neturėjo. Manau, kad reikėjo ir beržą nupjauti, o jei ekologai, medžių mylėtojai labai tam prieštaravo, tai pasodinti dešimt panašių kitoje vietoje. Būtų balansas“, – nuomone dalijosi anykštėnas. Jis pridūrė, kad palikti šį vienišą beržą neatrodo protingas sprendimas.

„Nebent medis būtų vertingas, turėtų kažkokią kultūrinę atmintį. Tuomet aplink jį daugiau žemės reikėjo palikti, kad medis ten neskurstų. O jei eilinis medelis, kad protestų nebūtų – jį galima ir perkelti, šiuolaikinė technika tą padaryti leidžia. Pavadinčiau tai absurdo atveju…“ – kalbėjo J. Ratautas, primindamas prieš porą metų kitoje kelio pusėje, netoli prekybos centro „Maxima“ išsaugotus du gluosnius.

Anykštėnas, buvęs vienas rajono valdytojų Juozas Ratautas stebėjosi, kodėl beržas vienas paliktas skursti asfalte.

„Net parašus aktyvistai rinko, kad jie būtų išsaugoti. O dabar žiūriu – negenėti, neprižiūrimi stovi. Jei išsaugojom, tai reikia ir prižiūrėti… Nepritariu to prekybos centro („Dauniškio“ – aut. past.) statybai toje vietoje, bet, kadangi ta teritorija buvo netvarkoma, šabakštynas, pliusas bent, kad vieta sutvarkyta“, – sakė anykštėnas.
Pasiteiravus, kokia J. Ratauto nuomonė apie miesto šaligatviuose įkalintus medžius, jis sakė, kad tai yra didelė problema ir reikėtų „normalaus projekto“.

„Tai yra problema, jie įkalinti nekaip atrodo – po kelių metų ko gero visai sunyks. Jei medį išsaugom, suteikime jam geras sąlygas augti. Būsiu nepopuliarus, bet man atrodo, ir miesto centre reikėtų normalaus projekto. Dabar plytelės medžių šaknų iškilotos, nei medžiai normaliai auga, nei aikštė gražiai atrodo. Kituose miestuose į naujai sutvarkytas aikštes gražu žiūrėti. Nereikia pašalinti visų medžių, gal tik praretinti. Vietoje vieno medžio galima pasodinti šimtą ir viskas bus gerai. Viskas yra proto ribose. Man patiko sprendimas viename pajūrio miestų – kad padarytų dviračių taką, jie pašalino šimtą pušų. Jie pakvietė žmones, kurie nubalsavo, kad labiau reikalingas takas. Visuomenės balsas yra labai svarbus“, – kalbėjo J. Ratautas.

Draudžiama kasti tris metrus nuo kamieno

Anykščių rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė „Anykštai“ teigė, kad, kai buvo tvarkomi statybos dokumentai, „Anykščių regioninis parkas liepė palikti sveikus želdinius ir geriausia apie įkalintą beržą būtų kalbėti su jais arba statybas vykdančia „Dauniškio prekyba“.
Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos direktorės pavaduotojas, anykštėnas Kęstutis Šerepka sakė, kad „dalykas paprastas – kuo daugiau medžių lieka, tuo geriau“.
„Yra aplinkos ministro patvirtintos medžių priežiūros statybvietėse taisyklės, kuriose pasakyta, koks atstumas turi būti iki šaknų, kada galima kasti, kiek kasti, kaip apsaugoti. Statybininkai visa tai turi ir padaryti. Reikia pažiūrėti, ar tie atstumai yra. Kiek atsimenu, pagal galiojančią tvarką, jei medis storesnis, atrodo, daugiau nei 15 cm, tuomet draudžiama vykdyti veiksmus trys metrai nuo kamieno. Negalima ir užasfaltuoti, ir kasti negalima, kad nenukentėtų šaknys. Jei šitai neišlaikyta, vadinasi, padarytas pažeidimas, už kurį atsako pažeidėjas – šiuo atveju, tie statybininkai“, – „Anykštai“ sakė K. Šerepka, o pasiteiravus, ar miesto medžiai priklauso Anykščių regioniniam parkui, teigė, jog „ir taip, ir ne“.
„Taip, Anykščiuose augantys medžiai yra parko teritorijoje, bet jie – savivaldos reikalas, parkas už medžius neatsako, atsako savivaldybėje dirbantys specialistai. Anksčiau iš tiesų turėdavome pritarti jų tvarkymui, o dabar – nebe. Matyt, pasikeitė įstatymai, iki mūsų dokumentai nebeateina“, – paaiškino K. Šerepka.

Lėšų išlaisvinti medžiams negavo

Priminsime, kad praėjusių metų pabaigoje bei šių pradžioje, vykstant šaligatvio remonto darbams Anykščiuose, Vilniaus, Kudirkos gatvėse, panašiai buvo įkalintas ne vienas medis.
Paprašyta pakomentuoti medžių Anykščių Vilniaus gatvėje nuotraukas, žinoma Lietuvoje arboristė, arboristinio vertinimo specialistė Kristina Žalnierukynaitė, jas pamačiusi, pakraupo:

„Jau čia visai blogai… Net ir Lietuvos mastu. Praktiškai per kelerius metus medžiai nudžius. O gal net ir greičiau. Šaknys nukastos prie pat kamieno. Medis žus iš bado. Jei dar giliau gali būti likusių laikančių šaknų, tai maitinančios visos sunaikintos. Čia jau nuosprendis… Ir kas suprojektavo tokį dalyką? Kas patvirtino tokį projektą?.. Štai čia ir yra savivaldybės reikalas – jau projektavimo stadijoje reikalauti vietos medžiams. Kas darė projektą, kiek kainavo, kas darbų rangovas, kas techninis prižiūrėtojas? Tauta turi žinoti savo didvyrius. Ir skyrius, kuris atsakingas už tai. Jiems viskas gerai buvo pamačius tokį projektą?.. Nekilo minčių, kad medžiams bus blogai?“ – baisėjosi arboristė K. Žalnierukynaitė (PIVORIENĖ S., „Anykščių medžiai įkalinti plytelėse“, „Anykšta“, 2024 m. gruodžio 13 d.).
Žmonėms ir „Anykštai“ iškėlus problemą dėl šaligatviuose kalinamų medžių, žadėta juos išlaisvinti. Šį pavasarį anykštėnė, arboristų asociacijos narė Aušrinė Benediktavičiūtė „Anykštai“ pasakojo, jog ji, drauge su Anykščių Naujų vėjų bendruomene, dėl medžių „atitrinkelinimo“ kreipėsi į rajono savivaldybę ir gavo leidimą kai kuriuos medžius iš trinkelių nelaisvės išvaduoti.

Naujų vėjų bendruomenės narys, ekologas Rolandas Lančickas apgailestavo, kad užmojai išlaisvinti medžius teliko užmojais.

„Bet – savomis lėšomis. Ieškome tam rėmėjų. Būtų gražu, jei be kaltų ieškojimo ir baksnojimo tai pavyktų padaryti, pradėti kalbėti apie žalias erdves kaip apie bendrą reikalą“, – sakė A. Benediktavičiūtė („Trinkelizuotus“ medžius ateityje laisvins europiniais pinigais“, „Anykšta“, 2025 m. balandžio 4 d.).
Naujų vėjų bendruomenės narys, Andrioniškio seniūnijos seniūnas, ekologas Rolandas Lančickas, paklaustas, kaip sekasi įgyvendinti šią iniciatyvą, teigė, jog kol kas medžių išlaisvinti nepavyko.

„Praėjusiais metais dalyvavome dalyvaujamajame biudžete, rašėme projektą, kad galėtume išlaisvinti medžius. Sakėme, kad, jei laimėsime projektą, mes, kaip bendruomenė, prisidėsime ir sutvarkysime papildomai medžių. Bet projekto mes nelaimėjome, savivaldybė irgi nieko nebesakė, taip viskas ir nurimo… – apgailestavo R. Lančickas. – Manau, kad šioje vietoje ir savivaldybė turėtų imtis iniciatyvos, nes mes esame ne pelno siekianti organizacija, susirenkame savų pinigų tiek, kiek turime.“
Naujų vėjų bendruomenės narys sakė, kad vienam medžiui sutvarkyti reikėtų 200–300 eurų, nes to daryti negalima bet kaip.
„Nurinkti [trinkeles] ir išlaisvinti yra paprasčiausias dalykas, tą galima padaryti ir talką suorganizavus. Bet yra tam tikri reikalavimai, reikia grunto, specialių grotelių“, – sakė R. Lančickas.

Pasiteiravus, kokia seniūno nuomonė apie prie „Dauniškio“ prekybos centro beveik įasfaltuotą beržą, R. Lančickas teigė beržo nematęs, tačiau galintis spėti, jog bendrovei savivaldybė jo nupjauti neleido.
„Visų pirma, jie tikriausiai prašė leidimo savivaldybės nupjauti tą medį ir greičiausiai savivaldybė to neleido, kadangi jis sveikas. Jei jie būtų pjovę, jiems reikėtų susimokėti atkuriamąją vertę, tai yra, apie tūkstantį eurų už vieną medį. Matyt, jie nusprendė beržą palikti – dažnai taip būna, kai nenorima susimokėti atkuriamąją vertę.

Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos direktorės pavaduotojas Kęstutis Šerepka teigė, kad statybininkai turi apsaugoti medį.

Aš esu visuomet už medžių išsaugojimą, bet reikia pamatuoti realiai, atsižvelgti į visas aplinkybes. Jei projektuojant matai, kad medis tikrai trukdo, o paliktas tik kankinsis, galbūt geriau būtų susimokėti atkuriamąją vertę ar tam tikrose vietose atsodinti ne vieną, o kelis medžius, kurie augtų ir sulauktų brandos. O dabar tai yra medžio kankinimas – kitaip pavadinti negaliu“, – kalbėjo ekologas R. Lančickas.

Tuo tarpu Anykščių rajono savivaldybės Aplinkos apsaugos ir kaimo reikalų komiteto pirmininkas, Tarybos narys Mindaugas Sargūnas „Anykštai“ yra sakęs, jog medžių išlaisvinimui iš trinkelių bus skirti didžiuliai Europos Sąjungos pinigai – 5–6 milijonai eurų. Tačiau tokia suma šiam projektui, kol ir toliau medžiai kalinami trinkelėse ar asfalte, bus skirta tik po 2–3 metų.

„Žalumo projektui (tai – regioninės pažangos priemonė „Plėtoti žaliąją infrastruktūrą urbanizuotoje aplinkoje“, projektas jau patvirtintas Tarybos, jis – labai platus, apimantis viso miesto žalinimą – aut. past.) Anykščiuose numatyta didelė Europos Sąjungos pinigų suma – 5 ar 6 milijonai eurų, – ir visus medžius nuo „trinkelizacijos“ žadama gelbėti, tačiau tai vyks po dvejų–trejų metų. Tą reikia padaryti anksčiau, nes ne kiekvienas medis tuos dvejus–trejus metus gali išgyventi. Todėl Naujų vėjų bendruomenė nutarė, kad iš savų, iš rėmėjų lėšų, kelis medžius išlaisvins patys. Visa tai derinama ir su architekte D. Gasiūniene, nes aplink medžius bus dedamos metalinės grotelės – jos negali būti bet kokios, kaip kas sugalvoja, turi būti vienodos“, – prieš pusmetį kalbėjo liberalas M. Sargūnas („Trinkelizuotus“ medžius ateityje laisvins europiniais pinigais“, „Anykšta“, 2025 m. balandžio 4 d.).

Autorius: Sigita PIVORIENĖ

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama

Panašūs įrašai

2025-12-09

Plentų tiesimas aplink Tauragę (I dalis)

Plentų tiesimas aplink Tauragę (I dalis)
2025-12-09

Žmogus, pokario Biržuose  įžiebęs sporto ugnį

Žmogus, pokario Biržuose  įžiebęs sporto ugnį
2025-12-09

„Sportinės aviacijos ir ko“ gamyklai užsakymų netrūksta, trūksta tik darbuotojų“

„Sportinės aviacijos ir ko“ gamyklai  užsakymų netrūksta, trūksta tik darbuotojų“
2025-12-09

„Sausdravėlis“ šokių sūkuryje – jau 15 metų

„Sausdravėlis“ šokių sūkuryje – jau 15 metų
2025-12-09

Kraštotyrininkų duoklė išeivijos žmonėms ir jų darbams

Kraštotyrininkų duoklė išeivijos žmonėms ir jų darbams
Dalintis straipsniu
Anykščiuose tęsiasi medžių užbetonavimo tradicija