Knygnešių motinėlė
Suvalkietis
Turinį įkėlė
Mūsų kraštiečiai knygnešiai
Kalvarijoje gyvenusi tretininkė (vienuolė pasaulietė) Agota Zigmantaitė (Žygmantaitė) buvo vadinama knygnešių motinėle. Knygneše ir daraktore ji tapo, kai Kalvarijoje pradėjo dirbti žymus švietėjas kunigas Adomas Grinevičius, organizavęs nelegalios spaudos gabenimą. Jis dirbo labai atsargiai, o į pagalbininkus kvietė patikimus žmones, tad per 14 darbo metų nė karto neįkliuvo.
„Be manęs jis negalėjo apsieiti, nes man buvo žinomi visi plačios apylinkės keliai, mane žinojo ir pasitikėjo vietiniai žmonės ir buvau drąsi, dažnai iki pakvaišimo drąsi. Daug įdomių nuotykių patyriau knygnešiaudama. Šiandien, juos atsiminus, juokas ima. Bet anuomet nemažai kinkos pridrebėjo. Juk visą laiką laisvė kaip ant siūlo kabojo, ir reikėjo būti pasirengusiai kiekvieną valandą palikti savo tėvynę ir vykti į šaltą ir baugų Sibirą. Skundikų buvo labai daug. Skundikai buvo mūsų lietuviai.“
Maldaknyges ir paveikslėlius Agota slėpdavo bažnyčioje altorėlių spintelėse. Knygas ir laikraščius saugodavo pas patikimus ūkininkus. „Iš knygnešystės negyvenau. Reikėjo kuo kitu duoną prasimanyt. Tad skalbiau, siuvau, lyginau skalbinius, kunigui A. Grinevičiui padėjau vaikus katechizuoti, mokiau juos skaityti ir rašyti. Bet galva buvo pramušta spaudą platinti. Norėjau, kad žmonės sužinotų daug gražių dalykų, spausdinamų knygose ir laikraščiuose, kad geresni katalikai būtų, kad lengvai nepasiduotų maskolių apgaudinėjami.“
Knygnešė žinojo, kad policininkai neturi teisės krėsti moterų, ir tuo naudojosi. „Kartą mane sučiupo policininkas. Dar buvau jauna, jėginga. Jis kratą pradėjo nuo krūtinės. Aš, kaip pasiutus katė, šokau, rėžiau į ausį ir raita išjojau ant maskoliaus sprando. Išjojusi maskolių, ėmiausi slėpti raštus. Vos paslėpiau, ateina išvytas policininkas su keliais draugais. Bet šaukštai po pietų. Nieko nerado“.
Kai kunigą A. Grinevičių iškėlė į Ūdriją, į Kalvariją gyventi persikėlė knygnešys J. Kancleris. Agota tapo jo artima pagalbininke, platino jo pristatytas knygas. Ji kartą išgelbėjo ir patį J. Kanclerį, kai nešiną krepšiu knygų, jį vijosi policininkai. Knygnešys įbėgęs į Agotos kambarį, metė knygas į kampą, o pats iššoko pro langą į sodą ir spruko tolyn. Persekiotojai tiek jį ir tematė. Kad policininkai nepaimtų tų knygų, Agota jiems davė po 10 rublių, todėl į krepšį jie prikišo rusiškų laikraščių ir išsinešdino.
Autorius: Daiva Klimavičienė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
