Tremtinius ir vaikus suvienijo daina

Praėjusį trečiadienį (balandžio 30 dieną) Varėnos kultūros centre įvyko jau 10-asis respublikinis dainų festivalis „Dainos iš tremties“, draugėn subūręs net 22-iejų skirtingų Lietuvos mokyklų mokinius, kurių lūpose jautriai nuskambėjo 1940–1953 metais tremtyje ir lageriuose sukurtos dainos. Į festivalį, kurį kiekvienais metais organizuoja Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti bei Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos Tolerancijos ugdymo centras, atkeliavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) pirmininkas Gvidas Rutkauskas, LPKTS valdybos narė, savaitraščio redaktorė Audronė Kaminskienė, LPKTS Varėnos filialo pirmininkas Juozas Stramkauskas, taip pat – rajono meras Algis Kašėta, savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus l. e. p. vedėja Rima Svirskienė, Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Laima Denutienė, Lietuvos šaulių sąjungos 1-osios rinktinės vadas Skirmantas Valatkevičius, režisierė Sigutė Augustinienė, Tarptautinės komisijos sekretoriato vadovo pavaduotoja, švietimo programų koordinatorė Ingrida Vilkienė ir kiti svečiai. Menine įžanga į renginį tapo tremties inscenizacija „Išplėšta vaikystė“, kurią atliko LPKTS Varėnos filialo ansamblis „Viltis“ kartu su Varėnos „Ąžuolo“ gimnazistais, o festivalio dalyvius pasveikinusi „Ąžuolo“ gimnazijos direktorė Milda Padegimaitė pažymėjo, kad tai nėra dainų konkursas, nes tremtinių dainos – ypatingos ir tarpusavyje konkuruoti negali. „Tai yra mūsų istorija, žmonių išgyvenimai. Kartais, atrodo, norėtųsi paimti baltą lapą ir perrašyti šio laikotarpio istoriją, kad joje nebūtų žodžių tremtis, gyvuliniai vagonai, skausmas, ašaros, šaltis, sugniuždyti žmonės. Deja, istorijos perrašyti negalime, bet turime ją vertinti kaip skausmingą pamoką. Šiandien matome, kad pasaulis tos pamokos neišmoko. Tegul šis festivalis parodo, kad esame už taiką, o žmogaus gyvybė – labai didelė vertybė. Šiandien dainuosite dainas, kurias žmonės dainavo tremtyje. Tai didelis jūsų indėlis, kad ta istorijos dalis nebūtų pamiršta. Dainuokite, tegul šis festivalis tęsiasi dar daugelį metų“, - linkėjo direktorė. Rajono meras A. Kašėta džiaugėsi, kad festivalis vyksta būtent Varėnoje, nes tai – pagarba mūsų šalies praeičiai. „Labai svarbu, kad jaunas žmogus žinotų, kokius kaimynus turime ir ko galime iš jų sulaukti. Šiandien mums reikia vidinio nusiteikimo bet kokia kaina kovoti už laisvę ir nesutrikti. Prasidėjus karui Ukrainoje, matome, kaip sunkiai Vakarų valstybės bunda iš letargo miego, ir tik dabar atėjo suvokimas, kad karas – visai čia pat, ir po Ukrainos gali ateiti Vakarų Europos eilė. Tačiau mes, nuo pat 1990-ųjų iškovoję laisvę, žinojome, kad bet kada vėl gali ateiti valanda, kai reikės laisvę ginti ne tik žodžiais. Man daug metų teko dirbti Parlamente, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, ir, kai vakariečiams kalbėdavome, kad šios valstybės vadovai supranta tik jėgą, į mus žiūrėdavo tarsi į apsėstus paranojos, nes dabar esą kitokie laikai, kitokia Rusija, kitoks pasaulis. Bet matome, kad pasaulis – toks pat, o buvusiais saugumo garantais pasikliauti nebegalime. Pirmiausia galime pasitikėti savimi ir tais, kurie turi tokį patį pavojų ir jį supranta, tai – kitos Baltijos šalys, taip pat didžiosios mūsų kaimynės, tokios kaip Lenkija ir Skandinavų šalys. Noriu palinkėti, kad šios temos jums būtų užtaisas vidiniam nusistatymui, jog mes esame pasiruošę už savo laisvę kovoti, o geriausias atgrasymas priešui yra žinojimas, kad jiems labai brangiai kainuos kiekviena pėda svetimos žemės“, - kalbėjo rajono vadovas. LPKTS pirmininkas G. Rutkauskas teigė, kad šiuo metu Lietuvoje gyvena daugiau kaip 20 tūkstančių tremtinių, o iš viso jų buvo virš 300 tūkstančių. „Žmonės, kurių šiame pasaulyje jau nebėra, džiaugtųsi šiuo renginiu dėl vienos priežasties. Jaunas žmogus, dainuodamas patriotines dainas, mokosi žodžių, o besimokydamas pradeda galvoti – kokia tų žodžių prasmė? Tremtiniams buvo labai sunku tremtyje, jie vargo, neturėjo maisto, mirė iš bado ar buvo nužudyti. Bet jie dainavo. Pats gimiau tremtyje, o mano tėvą išvežė, kai jis buvo moksleivis. Kartu jis pasiėmė akordeoną, o iš lagerio parsivežė jį atgal į Lietuvą. Daina tremtyje padėjo išgyventi. Bet koks darbas su daina greičiau nudirbamas, kelias trumpesnis ir vargai lengvesni. Dainuokit, gerbiamieji, tas dainas, kurios aktualios ir dabar. Lietuvoje tokių renginių beveik nėra, todėl linkiu, kad šis renginys įvyktų ir vienuoliktą, ir dvyliktą kartą, nes jūs Lietuvoje – praktiškai vieninteliai“, - sakė G. Rutkauskas. Festivalio „Dainos iš tremties“ scenoje pasirodė mokiniai iš 22-iejų Lietuvos mokyklų: Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos ir „Ryto“ progimnazijos, taip pat iš Alytaus Vidzgiro mokyklos ir Jotvingių, Šv. Benedikto, Putinų bei Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijų, iš Alytaus rajono Daugų Vlado Mirono gimnazijos ir Alovės pagrindinio ugdymo skyriaus, iš Ukmergės Užupio pagrindinės mokyklos ir Senamiesčio progimnazijos, iš Ukmergės rajono Vidiškių pagrindinės mokyklos ir Veprių mokyklos-daugiafunkcio centro, iš Elektrėnų „Ąžuolyno“ progimnazijos, Prienų rajono Balbieriškio pagrindinės mokyklos, Kėdainių profesinio rengimo centro, Druskininkų „Atgimimo mokyklos“, Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazijos, Marijampolės savivaldybės Igliaukos Anzelmo Matučio gimnazijos, iš Vilniaus miesto „Ryto“ progimnazijos ir rajono Lavoriškių bei Juodšilių „Šilo“ gimnazijų. Mokiniai dainavo ne tik autentiškas partizanų ir tremtinių dainas, bet joms sukūrė ir naujas aranžuotes. Po pasirodymų LPKTS Varėnos filialo pirmininkas J. Stramkauskas padėkojo mokytojams ir mokyklų vadovams, kurie skatina mokinius dainuoti: „Stebėjau tremtinius ir mačiau, kad paslapčia jie ieškojo nosinaitės, nes akys pritvinko ašarų, klausantis jūsų dainavimo ir prisiminus visus tuos vargus tremtyje. Šias dainas daugiausia kūrė nežinomi autoriai, dažniausiai dar – vagonuose, išreikšdami savo skausmą, viltį. Dainų žodžiuose atsispindi tėvynės ilgesys ir tikėjimas, kad gal dar kada nors sugrįš į tėvynę“. Tarptautinės komisijos sekretoriato vadovo pavaduotoja, švietimo programų koordinatorė I. Vilkienė festivalyje dalyvavusių mokyklų atstovams įteikė simbolines dovanas, o renginį vainikavo bendrai sudainuota Lietuvos partizanų ir tremtinių daina apie tėvynės ilgesį: „Kad ne auksinės vasaros, ne mėlynos vosilkos, nebūtume atėję čia, kur slenka dienos pilkos…“

Autorius: Evelina Kuliešė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama