Petronėlė ir Jurgis Lietuvninkai

Mūsų kraštiečiai knygnešiai

Jurgis Lietuvninkas su žmona Petronėle gyveno Marijampolėje, abu buvo „Sietyno“ knygnešių draugijos bendradarbiai. Jurgis dirbo pašto vežėju, tad ne tik laiškus, siuntinius ar rusiškus laikraščius, bet ir lietuviškas knygas gabeno į Vilkaviškį bei Kalvariją. Jas slėpdavo vežime po pasoste įrengtoje slėptuvėje.

artais pavėžėdavo ir pakele einantį policininką, taip jautėsi drąsiau. Knygų pakus gaudavo iš Juozo Kanclerio, slėpė pašto arklidėse, kur buvo įsirengęs erdvų knygų sandėlį. Žmona Petronėlė tą spaudą skirstydavo ir kitiems pašto vežėjams. Į Kalvariją gabeno vežėjas J. Žilinskas, į Prienus – knygnešys iš Ingavangio (Prienų r.) J. Laukaitis, į Bartninkus – I. Klimavičius. Petronėlė turėjo ryšių ir su Alytaus, Zapyškio knygnešiais. Iš jos spaudą imdavo ir vietiniai knygų platintojai J. Luobikis, A. Smalenskas.

„Važiuoja, būdavo „pačtorius“ Lietuvninkas su rusų paštu, ties miestu užtriūbija (sutrimituoja), visi turi jam iš kelio trauktis, ir niekam nė į galvą neateina, kad jo vežimėlio dugne galėtų būti prikrauta lietuviškų raštų ryšulių,“ – rašė V. Šlekys.

Kontrabandininkas A. Marcinkevičius įskundė J. Lietuvninką kaip konkurentą. Per kratą jų namuose surasti du maišai lietuviškos spaudos, taip pat užrašų knygelė, kurioje registruota knygų platinimo apskaita. Jurgiui paskirtas kardomasis areštas Kalvarijos kalėjime, o jo žmonai – Plocko kalėjime Rusijoje. Po to Jurgis buvo paleistas už 200 rublių užstatą. Vėliau caro įsakymu abu su žmona nubausti po 6 mėn. kalėjimo ir 2 metus tremties. Kai Lietuvninkams leido grįžti į Vilnių, gyveno policijos prižiūrimi, vėliau abu persikėlė gyventi į Marijampolę.

Susijęs straipsnis – „Kol turime – nevertiname, kai prarandame – suprantame, ką praradome“

Autorius: Daiva Klimavičienė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama