Parazitai kalboje

Parazitai kalboje. Žodis parazitas turi dvi reikšmes: tai organizmas, besimaitinantis kito organizmo medžiagomis, arba tas, kas gyvena iš svetimo darbo, išnaudotojas, dykaduonis, veltėdis. Kad gamtoje ir gyvenime nemažai parazitų, – anokia naujiena. Bet kalboje?.. Tai žodžiai, vartojami be prasmės, gluminantys klausytoją ypač tada, kai jų labai daug. Poetė Ilzė Butkutė interviu žurnalui „Beatos virtuvė“ teigė: „Mūsų kalbą, mano manymu, labai gadina žodžiai-parazitai arba ištisos parazitinės frazės. Kol neįjungiame savistabos, negirdime to, ką kalbame, tad iš pradžių galime <…> atidžiau pasiklausyti, ką kalba kiti. Esu sutikusi žmonių, kurie kalbėdami kiekviename sakinyje pasako žodį „žinai“ ir to net nejaučia. Pradėję girdėti kitus, anksčiau ar vėliau išgirstame ir save.“ „Ta prasme“, „matai“, „vienu žodžiu“, „realiai“, „reiškia“, „žinai“, „iš tikrųjų“, „ir taip toliau“, „tipo“, „karoče“, „supranti, kaip yr“, „vienu žodžiu viskas“, „ar ne?“… Tai čia dažniausiai vartojami. Kai rašome ir nebežinome, ką rašyti, stabtelime ir pagalvojame. Kai kalbame ir nežinome, ką sakyti, tuoj tylą užpildome žodžiu-parazitu. Tokiais žodžiais piktinosi net XIX a. garsus prancūzų realistas Onorė de Balzakas. Šiuolaikiniai kalbininkai linkę pateisinti parazituojančius žodžius: užpildomos pauzės, kuriamas kontaktas su klausytoju, signalizuojama apie kalbėtojo ketinimus. Tai gal nėra taip blogai, jeigu neerzina tokių žodžių gausa. Kaip būtų, jeigu pasaką pasektume vaikui taip: Žinai, vienas šeimininkas prastai užlaikė savo gyvulius. Karoče, šuns nelakino, gaidžio nelesino ir taip toliau. Vienu žodžiu, anie nutarė pabėgti į mišką ir savarankiškai gyventi. Ta prasme gaidys – aukštai ąžuole, o šuo iš tikrųjų ąžuolo drevėj žemai pasidarė kinį. Realiai taip ir būtų amželį nugyvenę…“Na, kaip? Kai parašai, nekaip. Jei kalbėdamas paleistum tik vieną kitą parazitą, gal ir nieko.ParengėGenovaitė VALANTIENĖ

Autorius: Santarvės laikraštis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama