Kurklių 500 metų jubiliejų ženklino sakuros ir paminklas Varlei karalienei

Sekmadienį, liepos 19-ąją, Kurklių miestelis – Mažoji Lietuvos kultūros sostinė – tiek svečių ir savųjų turbūt nebuvo sulaukęs per penkis amžius. Susirinko plačios Kurklių seniūnijos gyventojai – čia gimę, augę, po Lietuvą pasklidę kraštiečiai, svečiai, tarp kurių didelė grupė japonų.
Jubiliejų įamžino paminklas legendinei Varlei karalienei ir pasodintos keturios sakuros, simbolizuojančios taiką, meilę ir draugystę.

Jubiliejinės iškilmės prasidėjo Šv. Mišiomis Kurklių Šv. Jurgio bažnyčioje, kuriose dalyvavo ir koncertą surengė Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios choras „Ave Verum“, o nuo ankstyvo ryto miestelio centre jau šurmuliavo mugė, amatų kiemeliai, maisto degustacija…
Vidudienį Sakurų parke nuaidėjo Kurklių miestelio himnas (aut. Povilas Šapola), 500 metų jubiliejaus šventę pradėjo Anykščių rajono meras Kęstutis Tubis, pastebėjęs, kad pirmą kartą Kurkliai paminėti 1526 metais lapkričio 23 dieną, kai Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Senasis suteikė jo paveldėtojui Ferdinandui Plateriui privilegiją rengti Kurkliuose sekmadieninius turgus. Meras linkėjo, kad išsipildytų himno žodžiai ir Kurkliai klestėtų per amžius.

Sveikinimo kalbas sakė Japonijos ambasados Lietuvoje atstovas, laikinasis reikalų patikėtinis Takashi Niinuma, „Ikuokai“ asociacijos valdybos pirmininkas Hirobumi Matsuzava, japonė žurnalistė Hirano Komiko, Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Virginija Šetkienė, LR Seimo narys Arūnas Dudėnas, įteikęs 27-us metus Kurklių seniūnijai vadovaujančiam Algimantui Jurkui LR Seimo pirmininko Juozo Oleko padėką, LR Seimo kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas ir kiti…
Žurnalistė ir rašytoja H. Komiko, kurianti nefikcinę literatūrą, yra parašiusi knygą apie Kurklių krašte gimusį Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarą Steponą Kairį, teigė turėjusi progą sužinoti Lietuvos istoriją ir užmegzti ryšius su vietiniais gyventojais. „Už tai esu labai dėkinga ir laiminga, – sakė H. Komiko. – Kai Steponas Kairys sužinojo, kad Japonija 1905 m. laimėjo karą prieš Rusiją, su didžiuliu smalsumu ėmė rinkti istorines žinias apie Japoniją ir išleido trijų dalių knygeles apie ją ir taip supažindino Lietuvos žmones su tolimąja Japonija.
Jose aprašoma, kaip ilgą istoriją turinti Japonija susiformavo kaip moderni valstybė“, – pasakojo rašytoja.
Sakurų parke japonai su šventės dalyviais ir svečiais prieš kelis metus užsimezgusios draugystės proga pasodino tris sakuras, beje, ir ketvirtąją, kurią Kurkliams dovanojo Anykščių rajono seniūnai. Parke buvo atidengta skulptūra legendinei Kurklių Varlei karalienei (aut. Evaldas Kareiva iš Sedos, Mažeikių raj.). Legenda byloja, kad prie Virintos upės gyvenęs turtingas bajoras savo dukrai, nenorėjusiai tekėt, ištarė prakeiksmą, paversdamas ją varle. Metai bėgo, rūmai sunyko, bet žmonės vis dar girdėdavo vakarais varlės kurkimą ir prie upės išaugusį miestelį pavadino Kurkliais.

Grojo Anykščių kultūros centro kapela „Grieža“ (vad. Kęstutis Grigaliūnas), šoko minėto centro istorinių šokių studijos „Baltoji Pavana“ (vad. Jūratė Uselienė) šokėjai, šventės geradariams ir rėmėjams buvo įteiktos padėkos, dovanėlės. Beje, daugiausia rūpesčių dėl gražios šventės turėjo seniūnas A. Jurkus, Kurklių miestelio bendruomenės pirmininkė Elena Dedelienė, seniūnaitė Birutė Šniuikienė. Jiems dėkingi kurkliečiai ir žemiečiai bei gausybė svečių.
Šventiniame koncerte pasirodė Edmundas Kučinskas, muzikos grupės „Patruliai“ ir „Tautinis Brandas“, o su griaudžiančiu triukšmu pasirodę Kauno baikerių klubo motociklininkai priminė, kad važinėja japoniškais motociklais…

Autorius: Jonas JUNEVIČIUS

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama