Anykščiai – kultūrinis kurortas?
Anykštos redakcija
Turinį įkėlė
Anykščiai daugiau kaip dvidešimtmetį siekia tapti kurortu. Kadangi mūsų miestas tituluojamas literatūros sostine, čia vyksta daug kultūros renginių.
„Anykšta“ teiravosi vietos verslininkų, ar jų manymu Anykščiai galėtų būti kultūros kurortas? O gal geriau tapti poilsiniu kurortu? Ar kultūra netrukdo verslui? Juk dalis anykštėnų piktinasi, kad mieste trūksta darbo vietų, nepritraukiamos investicijos…
Kryptis – nubrėžta
Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų Anykščių filialo vadovė, buvusi ilgametė „Nykščio namų“ pramogų ir sporto komplekso direktorė Daiva Indriūnienė sakė, kad miestui reikia visko.
„Anykščiai – jau kultūrinis kurortas, kurortinė vietovė. Kryptis yra nubrėžta. Gerai yra visoks kurortas, bet mums kultūrinio kurorto statusą jau padovanojo rašytojai, įkurti muziejai, tarp kurių – ir seniausias muziejus Lietuvoje. Tai užduoda toną, kad turi kreipti dėmesį į tai, kas sukurta ir tai plėtoti, – teigė D. Indriūnienė. – Miestui reikia visko. Jei mes užsidarysime ir eisime viena kryptimi, – pavyzdžiui, tik kultūrinis turizmas – nemanau, kad reikia tik į tai akcentuotis. Manau, kad pas mus yra ir kur ilsėtis, ir kur judėti, yra ir lėtas turizmas. Yra visko ir nieko nereikia atsisakyti, nereikia bijoti ir įsikibti į vieną klišę. Mes turime turėti dar daugiau.“
Lygiai taip pat, anot ne vienerius metus pramogų kompleksui vadovavusios pašnekovės, nereikia atsisakyti ir verslo, nes žmonėms reikia darbo vietų.
„Ir kurortiniame mieste atsidaro tam tikros įmonės, kurios yra kurortinis verslas. Tai – viešbučiai, sanatorijos, maitinimo įstaigos. Didelė gamykla gal mums ir pagadintų kurortinio įvaizdžio vaizdą, bet ir pramonė dabar yra labai pasikeitusi. Naujos gamyklos nebe tokios, kokios būdavo, kur juodi kaminai, teršalai į upę ir į dangų keliauja. Manau, kad už miesto čia visko gali būti. Ne vienas miestas turi savo pramonines zonas – nebūtina statyti kažką mieste, turime didelį rajoną, kuriame gali būti pramonės verslai, kurie nesutrukdytų kurortui“, – kalbėjo D. Indriūnienė.
Jei bus žmonių – bus ir verslas, ir kurortas
UAB „Kurklių karjeras“ direktorius Dainius Daškevičius išsakė nuomonę, kad pirmiausia Anykščiuose reikia žmonių – tų, kurie čia gyventų nuolat.
„Visi labai daug kalba už tą kultūrinį centrą, neįvardydami, ką tai reikštų ir ką tai duotų. Esu bet kokiu atveju už, jei tai visi įsivaizduoja kaip pliusą. Bet visur yra ir pliusai, ir minusai.
Gerai, kai tavo kraštas yra gražus, visi į jį važiuoja, veža pinigėlius. Labai gerai, kai verslas vyksta, pramonė auga, darbo vietų yra. Būna, kad kartais tie dalykai kertasi, tačiau taip nebūtinai atsitinka.
Labai konkretaus atsakymo, įsivaizduoju, niekas ir nežino. Ar, jei būsime kurortas, čia bus labai gerai, ar, jei nebūsime – bus blogai?“ – svarstė D. Daškevičius.
„Kaip ir visur, viskas prasideda nuo žmonių – jei bus žmonių, užteks vietos ir kurortui, ir verslai bus. O žmonių pritraukimas ir yra toks, kad netaptų Anykščiai išvažiuojamo poilsio vieta, kuomet iš didmiesčių kitur registruoti, kitur gyvenantys žmonės atvyksta tik ramybės ieškoti, pailsėti, o čia kažkas turi sukurti infrastruktūrą ir viską jiems pateikti.
Kultūra – labai plati sąvoka. Kad ji netrukdo verslui, tai tikrai. Bet ji kainuoja“, – teigė UAB „Kurklių karjeras“ direktorius.
Išsiskiria menininkais
UAB „Roko virtuvė“ vadovas Rokas Galvonas, neseniai Anykščiuose atnaujinęs savo restoraną, „Anykštai“ sakė, kad Anykščiai jam ir asocijuojasi su kultūra, menu.
„Tik už kultūrinį kurortą. Dėl to, kad man Anykščiai yra labai įspūdingas miestelis ir visiškai kitoks, nei kiti. Daug keliauju per Lietuvą ir dirbu ne viename miestelyje, bet Anykščiai yra labai šarmingas, labai įdomus miestelis ir alsuojantis visiškai kita kultūra. Labai daug ten gyvenančių žmonių yra menininkai, daug tokių, kurie sukuria tą aurą.
Vien dėl žmonių, kurie ten daro įvairias veiklas, galima būtų suteikti kultūros kurorto statusą – su tuo sutinku 100 procentų“, – kalbėjo verslininkas ir pridūrė, kad Anykščiuose, lyginant su kitais miestais ir miesteliais, netrūksta ir pramogų.
„Man Anykščių išskirtinumas – kad jie turi daug menininkų, daug įvairių meno krypčių, suburia įvairius tautodailininkus, amatininkus. Manau, tuo Anykščiai yra šarmingi ir to reiktų laikytis.
Žinoma, kad kultūra netrukdo verslui. Bent mano verslo krypčiai tikrai – aš pats tą puoselėju, stengiuosi gilintis į visas praeities kartas, tai manau, kad tai tik padeda“, – įsitikinęs R. Galvonas.
Anykščiai stipraus verslo teritorija nebus
UAB „Vaja farm“ vadovas, Anykščių rajono savivaldybės tarybos narys Vygantas Šližys sako, kad Anykščiai – jau dabar kultūros miestelis, tačiau, norint tapti kultūriniu kurortu, reikia nemažai padaryti.
„Pavyzdžiui, turime Dainų slėnį, bet reikia galvoti apie kitą teritoriją, arba ten daryti remontą. Čia reikia pamąstyti, nes ši vieta – nelabai tinkama, reikia ieškoti alternatyvų.
Gaila, kad pasitraukė ar neišsilaikė tokie renginiai kaip „Velnio akmuo“. Jie Anykščiams daug atnešdavo, sujudindavo visą miestą ir naudos turėdavo visi: tiek kavinės, tiek kiti prekeiviai, muziejai. Čia važiuodavo publika, ne tik norinti koncertus pamatyti, bet ir Anykščius.
Manau, kad tokių stiprių renginių, bent dviejų trijų per sezoną, reikėtų“, – savo nuomone dalijosi pašnekovas. Jis sakė, kad Anykščiai gali būti ir poilsinis kurortas.
„Vienas kitam tikrai nemaišo, prie kultūros poilsis – visada gerai. Ir kultūra verslui nemanau, kad trukdo.
Daugiau verslui trukdo saugomų teritorijų ir panašūs reikalavimai, kurie dabar neretai nuklysta į lankas. Šie neapibrėžtumai iš tiesų trukdo, įstatymai išleidžiami tokie, kuriuos nuolat taiso. Dėl statybų, pakrančių teritorijų visokie ginčai vyksta… Visi Anykščiai ant šlaitų pastatyti, atsiradę visokių reikalavimų, kurie jaunus žmones, norinčius čia kurtis, nervina. Turiu artimoje aplinkoje tokių, kurie numojo ranka. Anksčiau dar buvo kitaip, o dabar atrodo, kad valstybė valstybėje atsirado“, – apie ribojimus saugomose teritorijose kalbėjo V. Šližys ir pridūrė, kad dabar verslas – kitoks, nei būdavo anksčiau.
„Nepastatys čia niekas kažkokios cheminės gamyklos, visur yra reikalavimai, turi daryti poveikį aplinkai, gauti gyventojų sutikimus. Nėra taip paprasta, nors kai kur yra perlenkta lazda. Nebus Anykščiai stipraus, didelio verslo teritorija, nes logistika yra prasta. Daug geresnė padėtis yra Ukmergėje, ką mes ir matome. Čia tik entuziastai, tokie kaip aš, Lukas Pakeltis, Puodžiukai ar Zlatkai, tėviškės labui dirbame. Stambių kompanijų į Anykščius taip ir neatėjo – jas visi vilioja, daro lengvatas, laisvas ekonomines zonas siūlo, kur dešimt metų nuo mokesčių esi atleistas. Verslas renkasi ten, kur geriau“, – sakė ekologinio mėsinės gyvulininkystės ūkio savininkas.
Kultūros miestas nuo senų laikų
UAB „Lonas ir partneriai“ vadovas, bardas, mecenatas Kazimieras Jakutis tikino esantis tik už tokį Anykščių statusą.
„Kaip gali būti prieš? Kultūrinis – tai ne koks statybinis. Kuo daugiau kultūros, kuo ji arčiau tavęs, tuo geriau. Aš sėdžiu savo terasoje, kažkas groja prie bibliotekos, o aš galiu klausytis, – kad gali mėgautis Anykščiuose vykstančiais renginiais neišeidamas iš namų, džiaugėsi verslininkas. – Anykščiai, turbūt, jau nuo Antano Vienuolio, o gal – ir ankstesnių laikų – daromi kultūriniu miestu. Tai kodėl dabar visa tai reikėtų nutraukti? Iš čia bent keturi klasikai yra: Antanas Vienuolis-Žukauskas, Antanas Baranauskas ir Juozas Tumas-Vaižgantas, Jonas Biliūnas ir vienas – gyvasis klasikas Rimantas Vanagas. Visos sąlygos būti literatūriniam kurortui!
Jokiu būdu kultūra verslui netrukdo – tik padeda. Gal kitaip mano ta dalis žmonių, kuri visada viskam prieš ir pasakoja, kad viskas yra tik blogai.“
Autorius: ANYKŠTA
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
