Lietuviai Klaipėdos krašte – ne aborigenai
Klaipėda atvirai
Turinį įkėlė
1925-ųjų rudenį, artėjant rinkimams į pirmąjį Klaipėdos krašto seimelį, dėl kai kurių jų niuansų buvo aiškinamasi ir teismuose, o rinkiminės kampanijos metu negailėta skambių pareiškimų, kuriuos turėjo neigti patys kalbėtojų bendražygiai.
Vyriausybei priėmus atitinkamą sprendimą Klaipėdos krašto gubernatorius Jonas Polovinskas-Budrys prieš šimtą metų, rugsėjo 10-ąją, paskelbė, jog pirmojo seimelio rinkimai vyks spalio 19-ąją. Po savaitės jis savo dienoraštyje pažymėjo, jog „lietuvių organizacijos su paskelbimu rinkimų dienos, lig gimnazistas prieš eksaminą, išsigando ir lig nežino, ką daryti“.
„Komiteto pirmininkas Stikliorius turi be galo daug įvairių kitų pareigų ir biznių; Komiteto reikalų vedėjas susirgo; iš Kauno studentai, atostogoms pasibaigus, išvažiavo mokintis ir tokiu būdu, dirbti nėra kam. Vakar pasimačiau su Ūkininkų Sąjungos vadais. Daviau šiokių tokių nurodymų. Užvakar – tai pat su Darbo Federacija. Šią dieną kalbėjau su Stikliorium. Stengiuosi visus išjudinti iš stabo stovio. Rytoj tuo pat tikslu važiuoju Pagėgių apskritin“, – rašė gubernatorius.
Spalio 3-iąją jis savo dienoraštyje išdėstė, kad Klaipėdos valsčiaus teismo sprendimu krašte gyvenę apie 2500 Didžiosios Lietuvos lietuvių buvo išbraukti iš rinkėjų sąrašų – „motyvas toks, kad jų negalima skaityti Krašto aborigenais“.
„Šilutės bei Pagėgių apskričiuose vokiečiai su protestu pasivėlino ir todėl tenai išbraukimas lietuvių iš Didž. Lietuvos /valdininkų ir kitų/ neįvyko“, – rašė J. Polovinskas-Budrys.
Spalio 7 d. į Lietuvos atstovą Berlyne Vaclovą Sidzikauską, kuris dalyvavo derybose dėl Klaipėdos krašto konvencijos, raštu kreipėsi Direktorijos pirmininkas Martynas Reisgys ir dėstė, kad „dėlei tūlų neaiškumų konvencijoj tarp kitako kilo ir klausimas, ar turi rinkimo teisę Lietuvos piliečiai, kurie apsigyvena Klaipėdoj“. Direktorijos pirmininkas priminė, kad analogišku klausimu į V. Sidzikauską balandį jau buvo kreipęsis gubernatorius ir sulaukė patvirtino, jog tokia teisė jiems priklauso, bei patarimo, kad Direktorija išleistų atitinkamą paaiškinimą. Pastaroji, anot M. Reisgio, tai ir buvo padariusi.
Po to, kai valsčiaus teismas nusprendė, jog tokie piliečiai neturi teises balsuoti, spalio 6-ąją Klaipėdoje lankėsi Ministrų kabineto juriskonsultas Vincas Kalnietis, išdėstęs, jog atitinkamą paaiškinimą reikėjo „išleisti paliepimo formoje“.
Direktorijos pirmininkas prašė išreikšti V. Sidzikausko savo nuomonę apie susidariusią situaciją ir ar galima kai kuriose vietovėse panaikinti rinkimus bei skelbti naujus, kuriuose galėtų dalyvauti ir išbrauktieji iš sąrašų.
V. Sidzikauskas po savaitės Direktorijos pirmininkui atsakė, jog gegužę jo surašyta konvencijos interpretacija „yra tiksli ir teisinga“, o jis nemato kliūčių, jog pastaroji galėtų būti „išleista kad ir dabar paliepimo formoj“. Kartu diplomatas nurodė, jog tais atvejais, jei kurioje nors rinkimų apygardoje gyvenantieji Klaipėdos krašte Lietuvos piliečiai „būtų neteisėtai dėl to, kad jie 1920 m. sausio 10 d. nėra buvę Vokietijos piliečiais, išbraukti iš rinkikų sąrašų“, jo nuomone, rinkimų rezultatus reikėtų panaikinti.
Šį savo susirašinėjimą V. Sidzikauskas persiuntė ir užsienio reikalų ministrui, o jam skirtame konfidencialiame pranešime išdėstė: „Kaipo vienas Klaipėdos Konvencijos autorių aš drįstų kreipti Tamstos dėmesį į tai, kad ir Klaipėdos Magistrato elgesys (išbraukimas iš rinkikų sąrašų Lietuvos centralinių įstaigų valdininkų ir kitų) ir Amtsrichterio Wellmano sprendimas ir to sprendimo motyvavimas, yra priešingi Konvencijai. Todėl manyčiau Vyriausybei reikėtų imtis visų reikiamų priemonių daromajam neteisėtumui atitaisyti.“
J. Polovinskas-Budrys spalio 16-ąją savo dienoraštyje rašė, kad rinkimų kampanija buvo pasiekusi „aukščiausio laipsnio“.
„Laikraščiai kasdiena išeina ištisomis knygomis. Susirinkimai nulaikomi kaimuose kasdiena po kelis vienoje vietoje. „Dampboodt’as“ išvardija visus įsikišimus Centro Valdžios į autonomines krašto sritis už visus tris metus. Kiekvienas atsitikimas su pasigėrusiu publicistu ar raštininku išpučiamas į didžiausį įvykį. Kur nulaikomi susirinkimai lietuvių, ten mobilizuojami kadrai vokiečių kelti triukšmą ir lermą, trukdyti susirinkimus. Lietuviai gi sulig savo būdo, ramūs žmonės, neparodo iš savo pusės tokios pat energijos. Jiems svetimas toki būdas veikimo, nes jie visuomet buvo prislėgti. Kandidatas Autonomijos sąjungos Raševičius, norėdamas įrodyti, kad lyderis jų sąjungos Stikliorius turi drąsos autonomijos reikalus ginti viename priešrinkiminių susirinkimą priveda tokį faktą – pasikalbėjimą Stiklioriaus su Ministeriu Pirmininku Tumėnu: „Tamsta, Jūs užmirštat, kad kalbat Ministeriu Pirmininku!“ Į šitą Stikliorius, būk tai, atsakęs: „Tamsta, Jūs užmirštat, kad kalbat su laisvu piliečiu. Jūs nežinote, ar Jūs rytoj Pirmininku arba prekiausite dešromis“. Paskutinį sakinį Stikliorius užginčija, „Dampfboodt’as“ šitą dialogą priveda stambiu šriftu“, – rašė gubernatorius.
Autorius: Martynas Vainorius
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
