Paprūsės istorija – supratimui ir dialogui apie tapatybę
Santakos laikraštis
Turinį įkėlė
Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centre-muziejuje surengta tarptautinė mokslinė konferencija buvo baigiamasis renginių ciklo, skirto Paprūsės 500 metų sukakčiai paminėti, akcentas. Dvi dienas trukusiame renginyje pristatyta vienuolika mokslinių pranešimų, forumo dalyviai buvo pakviesti į pažintinę kelionę po istoriškai reikšmingas vietas.
Forumas „Paprūsės atmintis: vietos bendruomenių susiformavimas ir jų sąveika“ prasidėjo nuo sveikinimų. Į susirinkusiuosius kreipęsis rajono meras Algirdas Neiberka visiems linkėjo gero darbo ir turiningų diskusijų. Jis padėkojo Šakių, Jurbarko rajonų ir Pagėgių savivaldybėms, įsikūrusioms buvusios Paprūsės teritorijoje, prie vakarinės Lietuvos sienos, kad atsiliepė į kvietimą visiems kartu paminėti jubiliejinę sukaktį. Renginyje dalyvavę šių savivaldybių vadovai savo ruožtu pasidžiaugė gražia vilkaviškiečių iniciatyva, užsimezgusiu bendradarbiavimu ir dėkojo konferencijos organizatoriams – Vilkaviškio rajono savivaldybei, Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centrui bei Mykolo Romerio universitetui (MRU).
Renginį moderavusi vicemerė Daiva Riklienė perskaitė Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos ir Seimo Pirmininko Juozo Oleko sveikinimus. Seimo narių Algirdo Butkevičiaus ir Dariaus Jakavičiaus linkėjimus konferencijos dalyviams perdavė jų patarėjos.
Konferencijos dalyvius taip pat pasveikino MRU rektorė prof. dr. Inga Žalėnienė. Į konferenciją, skirtą Prūsijos kunigaikštystės ir Paprūsės ryšių 500 metų sukakčiai paminėti, susirinko mokslininkai, istorikai, bendruomenių atstovai ne tik iš įvairių Lietuvos vietovių, bet ir iš užsienio. Jie diskutavo apie Prūsijos kunigaikštystės susikūrimo politines aplinkybes, įvairiais aspektais analizavo greta esančių teritorijų – Paprūsės – raidos etapus, aptarė daug įdomių istorinių faktų. Konferencijoje buvo akcentuota, kad šiandien svarbu ne tik pažvelgti į Paprūsės istoriją, bet kartu permąstyti jos reikšmę, kai tautinei tapatybei, bendruomenių atsparumui ir saugumui kyla naujų iššūkių.
Pirmasis perskaityti pranešimą buvo pakviestas į Vilkaviškį sugrįžęs gyventi MRU profesorius dr. Vytautas Šlapkauskas, vadovavęs konferencijos moksliniam komitetui. Tai jis įžiebė idėją pažymėti Paprūsės 500 metų jubiliejų. „Profesorius pateikė istorines įžvalgas, įtikino. Sudarėme darbo grupę, sutelkėme jėgas, pakvietėme pasienio savivaldybes, įstaigas prisidėti prie šios iniciatyvos ir savo veikla, renginiais pažymėti sukaktį“, – sumanymo pradžią priminė D. Riklienė.
Prof. dr. V. Šlapkauskas, remdamasis lingvistiniais, mitologiniais, archeologiniais-istoriniais ir kitais rašytiniais šaltiniais, apžvelgė Paprūsės susiformavimo istoriją, detaliai analizavo jos vystymosi etapus bei pateikė savo įžvalgas.
Apie tai, kokias pasekmes pasienio regionui turėjo trečiasis Lenkijos ir Lietuvos padalijimas, kalbėjo Klaipėdos universiteto prof. dr. Ruth Leisserowitz. Vytauto Didžiojo universiteto doc. dr. Martynas Purvinas pristatė Mažosios Lietuvos ir jos Paprūsės susiformavimo aplinkybes. Dr. Tobias Mayer iš Vokietijos kalbėjo apie evangelikų prūsų imigraciją į Paprūsę XVIII a., o MRU vyr. lektorius dr. Gintaras Šapoka pristatė to meto Prūsijos žemės teisyną. Pranešimą mokslininkas pagyvino vaizdine medžiaga – konferencijos dalyviams atvežė parodyti keletą senųjų leidinių, tarp jų – originalų Napoleono kodeksą, 1810 m. išleistą dabartinėse Heseno žemėse (Vokietija).
Ne mažiau įdomūs buvo ir kitų mokslinės konferencijos dalyvių pranešimai. Prūsijos valstybės kolonizacijos politiką gyvai išdėstė mūsų kraštietė, šiuo metu Italijoje gyvenanti istorijos žinovė Sigita Švedaitė. Apie žydų gyvenimą prie Rytų Prūsijos sienos kalbėjo Michaelis Leisserowitz iš Berlyno (Vokietija). Žymių Lietuvos Paprūsės totorių veiklą pristatė šios tautos bendruomenės atstovas, MRU prof. dr. Adas Jakubauskas. Pranešimą apie konfliktus dėl kalbų vartojimo pamaldose Liubavo, Kalvarijos ir Vištyčio parapijose perskaitė dr. Algimantas Katilius (Lietuvos istorijos institutas), o įžvalgomis apie Vištyčio jėzuitų misiją 1736–1769 m. pasidalijo Vilniaus universiteto bibliotekos atstovas Mindaugas Marazas.
Kraštotyrininkė Gražina Žemaitienė iš kaimyninio Kudirkos Naumiesčio papasakojo apie Prūsijos Širvintos miestelio ir Paprūsės Naumiesčio ryšius. Danguolė Stonytė, senovinės technikos muziejaus vadovė, priminė tuometinių naujovių, technikos ir technologijų kelią į Lietuvą per Paprūsę bei pakvietė visus apžiūrėti eksponatus.
Antrąją renginio dieną konferencijos dalyviai aplankė ne tik šį Smalininkuose (Jurbarko r. sav.) įkurtą privatų muziejų, bet ir kitas reikšmingas, su Paprūsės istorija susijusias vietas: daugiakultūrį Vištyčio miestelį su vėjo malūnu ir maldos namais, Prūsijos pasienio istoriją menančius Kybartus, Kudirkos Naumiestį bei Kidulių dvarą, kuriame, tikėtina, lankėsi Prūsijos karališkoji pora – Frydrichas Vilhelmas III ir karalienė Luizė.
Dvi dienas mūsų rajone viešėję konferencijos dalyviai buvo svetingai sutikti. Jiems įteiktos simbolinės LR Seimo, Vilkaviškio rajono savivaldybės bei Turizmo ir verslo informacijos centro dovanos, Paežerių dvaro erdvėse surengta edukacija „Istorijos kvapai. Nuo Kleopatros – iki Napoleono“. Taip pat visi galėjo pasižvalgyti po nuotraukų iš vykusių renginių, skirtų Paprūsės 500 metų sukakčiai pažymėti, parodą, dvaro ledainėje paskanauti pagal senovinius receptus pagamintų gurmaniškų patiekalų, kuriais kažkada mėgavosi didikai.
Spalio mėnesį panaši konferencija vyks Pagėgiuose. Abiejų konferencijų pranešimų pagrindu parengti mokslo straipsniai suguls į monografijos puslapius. Leidinyje atsispindės ir vykę renginiai, skirti Paprūsės jubiliejui.
Autorius: Dangyra Apanavičienė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
