Metų metus gyveno avariniuose namuose
Klaipėda atvirai
Turinį įkėlė
„Atvira Klaipėda“, remdamasi Klaipėdos regioniniame valstybės archyve dabar saugomais dokumentais, toliau pasakoja, kaip 1953 metais uostamiesčio valdžia sprendė su gyvenamuoju fondu susijusius klausimus.
Baigiantis 1953-iųjų kovui Vykdomasis komitetas Klaipėdos prekybos uostui paskyrė žalią 1500 kv. m ploto sklypą S. Daukanto g. 18A, kad jis čia galėtų statyti trijų aukštų gyvenamąjį namą su parduotuvės patalpomis. Uosto viršininkui draugui Fominui tokias statybas buvo nurodyta pradėti kitais metais. Gali būti, kad jos ir taip nebuvo pradėtos, nes dabar šioje gatvėje nėra namo turinčio 18-ąjį arba 18A numerį. 16-asis yra dviaukštis, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, iškilęs dar tarpukariu, 1925-aisiais. 20-asis yra triaukštis, su komercinėmis patalpomis pirmajame aukšte, tačiau minėtasis registras nurodo, kad šis namas pastatytas dar 1948-aisiais. Jam priklauso ir sklypas, esantis ties sankryža su Šaulių gatve, kuriame šiuo metu yra automobilių stovėjimo aikštelė.
Balandžio pabaigoje Vykdomasis komitetas nusprendė perduoti į Celiuliozės ir popieriaus kombinato balansą sugriauto namo pamatus, buvusius J. Biliūno (dabar – Galinio Pylimo) g. 17-ajame sklype. Fabriko direktoriui draugui Servilinui naują namą čia buvo nurodyta pradėti statyti ne vėliau kaip antrą 1953-iųjų ketvirtį. Šiuo metu adresu Galinio Pylimo g. 17 yra „Žaliakalnio“ gimnazija. 15-asis ir 13-asis namai, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, yra statyti dar prieškariu – 1934 metais. Labiausiai tinkamu kandidatu Celiuliozės ir popieriaus kombinato statybai atrodo 11-ąjį numerį turintis daugiabutis, anot registro, pastatytas 1953-iaisiais.
1953 m. gegužės pradžioje miesto valdžia konstatavo, jog kapitalinis miesto gyvenamojo fondo remontas buvo vykdomas nepatenkinamai – per keturis mėnesius planas buvo įgyvendintas 94,7 proc. ir šiam tikslui išleista 489 tūkst. rublių, vietoje numatytų 516 tūkst. Sprendime taip pat buvo nurodyta, jog iki šiol Miesto gyvenamojo fondo valdyba eksploatacijai neatidavė nė vieno iš dešimties objektų, kuriuose turėjo užbaigti darbus.
Anot Vykdomojo komiteto, planas buvo nevykdomas dėl to, kad nė vienam iš objektų nebuvo patvirtintas darbų grafikas, buvo „ypač žema darbų organizacija“, „nepatenkinama ir netgi bloga darbų kokybė“, nevykdyta techninė priežiūra. Taip pat konstatuota, jog pasitaikydavo atvejai, kai statybininkai būdavo išsiunčiami darbuotis į objektus, nebuvusius „tituliniame sąraše“. Kaip konkretūs tokių „komandiruočių“ pavyzdžiai paminėti pastatas Bangų g. 3, Kultūros namai, karių kapinės.
Vykdomasis komitetas pažymėjo, kad suremontuotose namuose Žvejų g. 13, Pergalės (dabar – Tiltų) g. 11 „ir kituose“ reikės „perdaryti eilę elementų“: grindjuostes, santechniką, lubas, reikės iš naujo tinkuoti ir balinti.
Sprendime taip pat buvo nurodyta, jog Remonto ir statybos kontora buvo aprūpinta visomis kapitaliniam remontui būtinomis statybinėmis medžiagomis, išskyrus elektros kabelius, vamzdžių jungtis ir unitazus.
Po poros savaičių Vykdomasis komitetas priėmė sprendimą dėl Klaipėdos konservų fabriko valdytų gyvenamųjų namų Žirgų g. (vėliau tapo Daržų gatvės dalimi) 10-12 ir Grįžgatvio 5, kuriuose buvo atliktas patikrinimas. Jo metu buvo nustatyta, jog pastatas Žirgų gatvėje jau buvo avarinės būklės – gegnės ir palėpės perdanga supuvusios, tad galėjo įgriūti visas stogas. Pastatas Grįžgatvyje, tikrintojų nuomone, dar tais pačiais metais galėjo tapti avariniu ir sugriūti jei nebus imtasi kapitalinio jo remonto.
„Avarinė šių namų padėtis atsirado dėl vienintelės priežasties – Konservų fabrikas, priėmęs šiuos namus 1946 m., nedarė jokio remonto, nors 1950-1952 m. turėjo tam skirtų lėšų. Jų turi ir šiemet. Fabriko direkcija ir Respublikinis žuvies pramonės profsąjungos komitetas į šių namų gyventojų skundus reaguoja visiškai biurokratiškai ir nesiima priemonių išsaugoti gyvenamąjį fondą, eksploatuoja jį iki visiško nusidėvėjimo“, – rašoma Vykdomojo komiteto sprendime, kuriuo fabrikui buvo nurodyta namą Žirgų gatvėje suremontuoti iki birželio vidurio, o pastatą Grįžgatvyje – iki rugpjūčio.
Fabriko direktorius draugas Baklažoglo buvo perspėtas dėl formalaus, biurokratiško požiūrio šį šių namų gyventojų skundus, „nusikalstamai neatsakingos pastatų eksploatacijos“ ir informuotas, jog tuo atveju jei namai sugrius ir pareikalaus aukų ar bus nevykdomas šis sprendimas, jam gresia baudžiamoji atsakomybė.
Kartu buvo nuspręsta šį sprendimą išsiųsti ir visų miesto organizacijų bei įmonių, turėjusių jiems priklausantį ar nuomojamą gyvenamąjį fondą, vadovams.
Po kelių dienų Vykdomasis komitetas priėmė sprendimą dėl dviejų namų, iš kurių gyventojai jau buvo iškeldinti ir juos nuspręsta ne remontuoti, o tiesiog nugriauti. Toks likimas ištiko namą Daržų g. 1/2 ir S. Daukanto g. 22. Juos buvo nuspręsta išbraukti iš namų valdybos Nr. 9 ir 18 balanso. Joms buvo nurodyta po pastatų griovimo liksiančias statybines medžiagas panaudoti remontams.
Sprendime buvo nurodytas tik Daržų g. buvusio namo naudingas plotas – 456,88 kv. m. Parašyta ir šio namo vertė – 60 290 rublių. Pastatas S. Daukanto gatvėje tikriausiai turėjo būti gerokai mažesnis, nes jis buvo įvertintas tik 8970 rublių.
Autorius: Martynas Vainorius
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
