Rasta kaukolė iš Batakių kapinyno
Tauragės kurjeris
Turinį įkėlė
https://kurjeris.lt/kitos/taurragis/rasta-kaukole-is-batakiu-kapinyno/
2023 m. balandį „Tauragės kurjeryje“ rašiau apie tyrimus Batakių kapinyne: „Įspūdingi Aukaimio radiniai“. Prisiminkime, kad 2019 m. įvyko kapinyno greta Batakių (Aukaimio) piliakalnio paieškos. Žvalgymų metu kapinynas ne tik surastas, bet ir pririnkta įspūdingų radinių.
Tyrimams vadovavo nusipelnę Lietuvos archeologai doc. dr. Gintautas Zabiela ir doc. dr. Audronė Bliujienė iš Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto su komanda. Šie mokslininkai savo atradimą bei 1944 m. surastus ir Vokietijoje esančius radinius smulkiai išnagrinėjo moksliniame straipsnyje vokiečių kalba „Das archäologische Areal von Batakiai in Litauen: Burgwall, Vorburg und Gräberfeld“ (Batakių archeologinė vietovė Lietuvoje: piliakalnis ir kapinynas) bei dar keletoje smulkesnių straipsnių. Tyrimų metu dalyvavo ir mokslininkų komanda iš Vokietijos, o radiniai pateko į Tauragės krašto muziejų „Santaka“. Vėliau ištirta ir metalinių radinių sudėtis.
Kasant apkasus rasti radiniai
1944 m. Vokietija Antrajame pasauliniame kare jau buvo praradusi iniciatyvą, o rudenį sovietų armija sparčiai veržėsi į vakarus, iš naujo okupuodama Lietuvą. Siekdami sovietus žūtbūt sustabdyti, kad karo veiksmai neišplistų į pačią Vokietiją Rytų Prūsijoje, nacių kariai sparčiai rengė įtvirtinimus būsimiems mūšiams. Vieni tokių apkasų pradėti kasti greta Batakių piliakalnio. Juos bekasant buvo suardyti (perkasti apkaso) du IX a. vidurio – X a. I pusės kapai su įkapėmis. Viename kape rastas kalavijas, 2 ietigaliai, 2 antkaklės, 2 apyrankės, 3 žiedai ir arklio kaukolė su žąslais. Kitame kape buvo 2 antkaklės, 2 žiedai ir 2 smeigtukai. Karo metu išlikę radiniai su radimo aplinkybių aprašymu 1955 m. pateko į Germanų nacionalinį muziejų Niurnberge, kur saugomi ik šiol.
Nauji atradimai
Aktyviai tiek archeologiniuose kasinėjimuose, tiek moksliniuose tyrimuose besidarbuojantis jaunosios kartos archeologas Mantas Daubaras (Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Istorijos katedra), padedamas kolegų dr. Justinos Kozakaitės (Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedra), dr. Džiugo Brazaičio (1964–2025; MB „Archeologiniai projektai), prof. Dainiaus Haroldo Paužos, Vegos Kriaučiunienės (Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos institutas) šiemet Vilniaus universiteto leidinyje „Archaeologia Lituana 25“ paskelbė straipsnį „(Ne)dingusi Jurgio Žilinsko antropologinė kolekcija“. Be kita ko, tiriant kolekciją surasta ir identifikuota kaukolė iš šio kapinyno.
Senoje inventorinėje knygoje ši kaukolė įvardijama kaip „kastinė kaukolė iš Tauragės apskr. milžinkapio“, tačiau ant pačios kaukolės juodu tušu užrašyta metrika leidžia kaukolę susieti su Aukaimiu (t. y. su Batakių piliakalnyje stovėjusia pilimi). Sunkiai įskaitomas įrašas lyg ir toks: „Skaudvilės valsč. Aukaimio“. Tyrėjai nustatė, kad kaukolė sveikos moters, apie 20–35 metų amžiaus. Kairės pusės gomurio nežymus ardymas ties krūminiais dantimis – įtariamas pūlinys. Surasta ji 1925–1926 m. Deja, nieko daugiau apie kaukolę sužinoti nepavyko, duomenys neišlikę.
Moksliniame straipsnyje rašoma, kad istorinės kaukolių kolekcijos, pradėtos kaupti XIX a., tuo metu naudotos kaip pagrindas atsakant į svarbius archeologinius ar istorinius klausimus – tai buvo svarbus atskaitos taškas ieškant žmonių, kaip rūšies, ištakų, rekonstruojant migracijas ar pamatas savo tautos identitetui formuoti. Kraniologija gyvavo iki pat XX a. ir per beveik šimtmetį sugebėjo ne tik suburti šiai mokslo sričiai pasišventusių žmonių ratą, bet ir sulaukti nemažai kritikos. Padėjusi pagrindą žmonių pažinimui ir evoliucijos teorijoms, kraniologija netrukus pasuko į tamsiąją pusę ir imta kritikuoti dėl užgimusios rasių teorijos, pagal kurią vienos rasės įsivaizduotos esančios pranašesnės už kitas.
Lietuvoje kaukolių kolekcijoms pradžią davė Julijonas Talko-Grincevičius (Julian Talko-Hryncewicz), prof. dr. Jonas Basanavičius ir dr. Jurgis Žilinskas. Didžioji dalis rinkinių – ypač mus pasiekusios iš J.Talko-Grincevičiaus ir dr. J.Basanavičiaus laikų – iki šiol saugomos Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. Tačiau J.Žilinsko unikalių geležies amžiaus objektų – surinktų ir tirtų kaukolių rinkiniai buvo apipinti legendomis ir laikyti dingusiais. Spėjama, kad J.Žilinsko kolekcijoje buvusios Rešketos kaukolės dingimas archeologų bendruomenėje sukūrė įspūdį apie visos antropologinės kolekcijos dingimą. Tačiau dauguma šių rinkinių visą laiką buvo saugomi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Anatomijos instituto muziejaus fonduose kartu su inventorinėmis knygomis.
Jurgio Žilinsko kolekcija
Minėtoje ekspozicijoje ir fonduose saugomi ne vien archeologinių tyrimų metu surastų žmonių kaulai, bet ir kiti įvairūs eksponatai bei anatominiai preparatai: gipsiniai vidaus organų modeliai, įvairių rasių atstovų biustai, gorilos skeletas, įvairūs medicininiai prietaisai. Tačiau archeologijos mokslui svarbi dalis yra būtent J.Žilinsko iniciatyva surinkta žmonių kaukolių kolekcija.
Pasak straipsnio autorių, didelė dalis inventorinių knygų įrašų rašyti paties J.Žilinsko. Deja, daug kur apsiribojama labai lakoniška informacija apie daikto įgijimą arba nurodomas priėmimo akto numeris ir data. Pirmasis įrašas inventorinėje knygoje yra 1922 m. vasario 17 d., o paskutinis J.Žilinsko įrašytas įrašas – 1940 m. gruodžio 15 d. Jis antropologinę kolekciją pradėjo rinkti 1920 m. dirbdamas Aukštuosiuose kursuose – pirmojoje nepriklausomos Lietuvos aukštojoje mokykloje, tad ir pirmieji įrašai pirmųjų eksponatų kilmę nurodo kaip „iš Aukštųjų kursų“. Vėliau įrašytas vienas nežinomo asmens įrašas 1941 m. liepos 10 d. Kiti įrašai atsiranda tik 1945 m. rugpjūčio 15 d. Pastarieji palyginti su ankstesniais ganėtinai chaotiški – gausu neatitikimų tarp inventorinėje knygoje minimo daikto ir realaus daikto su konkrečiu inventoriniu numeriu, o įrašus įrašiusio žmogaus raštas padrikas ir sunkiai įskaitomas. Vėlyviausias inventorinės knygos įrašas yra 1948 m. spalio 28 d. Suregistruoti 5985 daiktai. Žmonių kaukolės sudaro 1189 vnt.
Greta senųjų inventorinių knygų egzistavo ir 1920–1937 m. J.Žilinsko pildytas sąsiuvinis ar laboratorijos knyga, kurią jos autorius taip aprašo savo atsiminimuose: „<...> buvo labai vertinga, joje buvo surašyti per ilgus metus surankioti metodai, kaip gaminti paskaitoms preparatus, Anatomijos muziejui – eksponatus, kaip konservuoti lavonus anatomijos darbams, kaip balzamuoti. Tas visas žinias rinkau Karaliaučiaus, Berlyno, Jenos, Halės, Miuncheno, Leipcigo, Vienos, Romos ir net San Paulo anatomijos institutuose. Ir ta visa medžiaga man kainavo daug pinigų bei sveikatos. <...> Tie užrašai buvo Anatomijos instituto mokslo darbų pagrindas“.
Toliau atsiminimuose tęsiama: „Per septyniolika metų susidarė storas tomas. Bet jo likimas tragiškas – sunyko nuo sieros rūgšties arba atsidūrė Maskvoje...“
Minima istorija susijusi su tuometinio Anatomijos instituto laborante Kronikaite (vardas nenurodomas), kuri prisipažino Anatomijos institute sieros rūgštimi sudeginusi minėtą dokumentą. Tačiau J.Žilinskas toliau rašo taip: „Įtariau, kad Kronikaitė Maskvoje perdavė užsienyje surinktą literatūrą ir neskelbiamus užrašus apie mokslo priemonių gamybą. Juk tą vasarą drauge su kitais gydytojais buvo nuvykusi į Maskvą“.
Už šį veiksmą laborantė buvo atleista iš instituto, o „<...> rusų okupacijos metu vėl pasirodė – tapo Vilniaus srities komunistų partijos vykdomojo organo vicepirmininke. Daug nemalonumų ji man pridarė“.
Kitas dėmesio vertas kolekcijos likimo faktas mus pasiekia įdėmiai analizuojant J.Žilinsko prisiminimus ir publikacijas. Savo atsiminimuose jis rašo: „Turėdamas tas iškasenas, taip pat ir užrašus, padarytus Miunchene iš Talko-Grincevičiaus, Barono ir kitų autorių, tyrinėjusių antropologiją, pradėjau rašyti darbą. Rašydamas apie Lietuvos gyventojų antropologiją rėmiausi Simono Daukanto istorija, o Latvijos gyventojų – Brensoko. Parašęs pirmąjį darbą atidaviau profesoriui Krėvei-Mickevičiui, kad įdėtų į žurnalą „Tauta ir žodis“. Perskaitęs jis sutiko spausdinti vėlesnėse žurnalo laidose, nes tuo metu turėjo daug savo fakulteto darbų. Džiaugiausi, kad mano parašytas darbas spausdintinas. Toliau ieškodamas medžiagos naujam darbui padariau išvadą, kad man, kaip anatomui ir antropologui, reikia ją rinkti iš Lietuvos senovės ir lyginti su dabartine. Pirmajame darbe nukrypau į Simono Daukanto istoriją, o dabar, man atrodė, reikia susitelkti į archeologiją. Čia man padėjo profesorius Volteris, o vėliau – ir profesorius Puzinas“.
Iš atsiminimų matome – J.Žilinsko darbas apie jo iki 1925 m. surinktas kaukoles buvo priimtas spaudai. Atidžiai analizuodami autoriaus bibliografiją sužinome ir priimtojo straipsnio pavadinimą – „Įvairių amžių lietuvių kaukolių tyrinėjimai“. Gaila, tačiau pirmasis išsamus kolekcijos aprašymas per septynerius metus (t. y. nuo 1925 m., kai buvo priimtas spaudai, iki 1931 m., kai buvo išleistas paskutinis žurnalo „Tauta ir žodis“ tomas) taip ir nebuvo išspausdintas. Straipsnio juodraščiai ar spaudai parengti egzemplioriai mūsų dienų, deja, nepasiekė. Kolekcijos likimui neabejotinai didelės įtakos turėjo Antrasis pasaulinis karas. Jo metu muziejaus eksponatai buvo sunešti ir paslėpti rūsyje, o 1946 m. Kauną nusiaubęs didžiulis potvynis užliejo rūsius ir sugadino dalį eksponatų. Remdamiesi duomenų neatitikimu tarp šios istorijos ir įrašų inventorinėse knygose tyrimo autoriai daro prielaidą, kad kurį laiką kolekcija buvo saugoma ir kaupiama bent dviejose skirtingose vietose. Praūžus Antrajam pasauliniam karui inventorinėse knygose matome kolekcijai lemtingą datą – 1945 m. rugpjūčio 15 d. – kai buvo parengtas eksponatų nurašymo aktas, dabar neišlikęs. Daugybė eksponatų buvo nurašyti (nurašymo priežastis neaiški), tačiau į inventorių įtraukta daug naujų. Kaip minėta anksčiau, šiuose įrašuose įvelta daug klaidų, aprašymai neinformatyvūs, o priėmimo aktas net nebuvo sudarytas. Netrukus buvo atliekama ir nauja eksponatų inventorizacija, kurios metu ant kaukolių žaliais dažais buvo rašomi nauji inventoriniai numeriai, tačiau šios inventorizacijos duomenys neišlikę.
Autorius: Darius Kiniulis
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
