Pomėgiams vėžaitiškė ieško tinkamo laiko

Vaikystėje drabužėlius siuvusi ne tik savo, bet ir draugių lėlėms, o vėliau įgijusi ir siuvėjos specialybę vėžaitiškė Ligita Putrienė stebina pomėgių palete. Vėlimui iš vilnos, dekoravimui, dažymui augalais skirtos rudens ir žiemos laisvos jos nuo darbo valandos, o saldėsių ir vyno gamybai – vasara. Optimizmą spinduliuojanti moteris sako, kad nuolatos jos galvoje – kūrybinių minčių spiečiai.
Nuo siuvimo – prie vėlimo
Būdama dvylikos Ligita pasisiuvo suknelę, nors siūti jos niekas nemokė. Vaikystėje gabi mergaitė aprengė siuviniais ne tik savo lėles, kuriomis mažai žaisdavo, bet ir draugių. Ligitos mama buvo dirbusi „Šatrijos“ siuvimo fabrike, namuose turėjo siuvimo mašiną, pasisiūdavo ir pasitaisydavo drabužių sau. Noras siūti lėmė Ligitos pasirinkimą mokytis siuvėjos amato Šiauliuose profesinėje mokykloje, tačiau pagal specialybę dirbo neilgai.
„Jei kas būtų seniau pasakęs, kad kažkada velsiu, nebūčiau patikėjusi, juk man patiko tik siūti. Rankdarbiai mane traukė: bandžiau verti karoliukus, pamėginau dekupažą, bet labiausiai patiko velti. Pradėjau čiupinėti veltus daiktelius mugėse ir mokytis savarankiškai“, – šypsojosi Ligita ir pripažino, kad buvo ir nesėkmių, ir klaidų. Pirmų vėlimo darbų sakė neišsaugojusi, o jie nebuvę kokybiški. „Veltinis turi būti ne per minkštas, bet ir ne per kietas. Šlepetes reikėtų nešioti basomis kojomis“, – dėstė Ligita, dėliodama savo veltinukus. Sagės, riešinės, žaisliukai, kepuraitės, rankinės, pirštuotos ir kumštinės pirštinės, šalikai iš vilnos pradžiugina tiek vaikus, tiek suaugusiuosius. Ligita mėgsta savo veltinukus dovanoti įvairiomis progomis, paprašyta nuvelia draugams ir pažįstamiems, o sau yra nusivėlusi net puspaltį. Velia ji ir ant šilko, ir ant marlės. „Šlepetes veliu iš natūralios Tirolio vilnos, o savo veltinukus dekoruoju, siuvinėju. Šlepečių padukams naudoju odą arba tepu lateksu, dar darau su kaučiukine guma. Tokiomis šlepetėmis galima vaikščioti ir kieme“, – pasakojo rankdarbiais susižavėjusi vėžaitiškė.
Kadangi vėlimas – tik pomėgis, daugiau laiko jam Ligita skiria rudenį ir žiemą, nes vasarą nemažai darbo 30 arų sklype prie namų.
„Pradėjau domėtis audinių dažymu augalais. Esu nusipirkusi šilko, norėčiau pasisiūti suknelę… Būna, kad susapnuoju, ką noriu sukurti – mano galva nuolat pilna įvairių minčių, susijusių su rankdarbiais“, – prisipažino Ligita ir prasitarė, kad prieš dešimt metų jai kilo noras išbandyti naują sritį – vyno gamybą.
Naminiai vynai ir pastilės
Ligitos ir Zigmanto sodyboje Vėžaičiuose auga įvairių vaismedžių, vaiskrūmių ir daržovių. Niekas, kas užauga, neprapuola. „Pusseserė su šeima turi vaismedžių ir vaiskrūmių ūkį. Kartą jie mus pavaišino pačių pagamintu naminiu vynu. Nuo tada ir mes susidomėjome vyno gamyba, įsigijome priemonių, taros“, – pasakojo Ligita, dar turinti pirmojo 2015 m. vyno. Šio gėrimo gamina tik giminėms, draugams, pažįstamiems pavaišinti ir dovanoti. Per tuos bandymų metus ne viskas pasisekė: buvo, kad vyną teko išpilti. Vynas brandinamas 20 l stikliniuose sandariai uždarytuose buteliuose mažiausiai pusmetį.
„Išbandėme agrastų, serbentų, vyšnių, slyvų, šermukšnių, rabarbarų, liepžiedžių, šaltalankių, šilauogių, aviečių, šeivamedžio žiedų, darėme ir visokių miksų“, – vardijo Ligita.
Šeima augina vynuogių, turi ir skirtų vynui. Kad ateityje galėtų išbandyti medlievų vyną, augina medlievą, kurios derliumi šiemet teko dalytis su prie jų lipusiomis musėmis ir kitais vabzdžiais. Ligita sakė, kad labai skanus esąs šermukšnių vynas, įdomus – šeivamedžių. Vėžaitiškė žinanti, kad kai kurie daro net burokėlių, pomidorų, dilgėlių, moliūgų, alyvų iš alyvų žiedų vyną, bet jai tokių netekę ragauti.
Ligita iš sodo derliaus gamina obuolių ir uogų pastiles. Kai kam tokios pastilės pakeičia net saldainius. „Džioviname iš visko, ką turime. Vyrui skaniausios obuolių ir slyvų, kitiems – pastilės su avietėmis ir kriaušėmis. Iškeptus orkaitėje obuolius reikia sutrinti. Uogas sutrinti atskirai, o tada sumaišyti ir, patepus sviestinį popierių aliejumi, papilti gautą masę plonai (iki 0,5 cm) ir dėti į džiovyklę. Net braškes džiovinu, supjausčiusi skiltelėmis. Kalėdoms ruošiu šokoladus su braškėmis ir dovanosiu“, – naujausiais sumanymais pasidalijo optimizmą ir gerą energiją skleidžianti Ligita.
Laima ŠVEISTRYTĖ

Autorius: Daiva Kazragienė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama