Atminties ženklas Priekulės plytinės įkūrėjui ir istorijai
Gargždų banga
Turinį įkėlė
Priekulės plytų ir koklių fabriko įkūrėjo Alberto Baumgardto amžinojo poilsio vietą evangelikų liuteronų kapinaitėse Kliošų parke savaitės pradžioje aplankė iš Vokietijos atvykęs anūkas, proanūkė ir provaikaičiai. Dalyvaujant Klaipėdos krašto istorijos puoselėtojams, skambant liuteroniškoms giesmėms ir maldoms, pašventintas giminaičių iniciatyva pastatytas paminklinis akmuo – atminties, pagarbos ženklas iškiliam žmogui ir istorijai.
Prisidėjo prie miesto augimo
20 amžiaus pirmojoje pusėje Gropiškių dvaro savininkas A. Baumgardtas įkūrė plytinę, kur iš pradžių gamino raudonas plytas, vėliau ir koklius. Pasak Klaipėdos universiteto mokslo darbuotojos dr. Raimondos Nabažaitės, tai iškili asmenybė, svarbi ne tik Priekulei, Klaipėdos kraštui, bet ir visai Lietuvai. „Jo gyvenimas ir darbas paliko gilų pėdsaką Klaipėdos krašto istorijoje. Plytinėje ne tik sukurtos darbo vietos, bet ir prisidėjo prie Priekulės miesto augimo, architektūros paveldo kūrimo“, – kalbėjo kraštotyrininkė Virginija Mulskienė, kilusi iš Priekulės. Prie koklinių krosnių šildėsi ne viena karta, ir ne tik Priekulėje. Jų randama ir dabar Klaipėdos regiono gyvenamuosiuose namuose.
Tačiau verslininko A. Baumgardto atminimas dešimtmečiais blėso. Jo šeimos kapinaitės identifikuotos prieš keliolika metų. „Vaikščiodama Kliošų parke, pastebėjau keistą objektą – plytomis apmūrytas kapinaites, ir pradėjau domėtis, kieno jos. Netoliese gyvenusi senbuvė Erna paliudijo, jog tai Baumgardtų šeimos kapinaitės“, – „Bangai“ atskleidė priekuliškė muziejininkė Sabina Vinciūnienė.
Į tyrimą įsijungus kitiems kultūros paveldo specialistams, jos buvo įrašytos į Kultūros vertybių registrą ir įgijo teisinę apsaugą. Baigiantis karui, iškilaus priekuliškio vaikai su šeimomis, kaip ir kiti šio krašto gyventojai, pasitraukė į Vokietiją. „Mane tėvai išsivežė mažutėlį. Dar turėjau 3 metais vyresnį brolį“, – „Bangai“ sakė į paminklinio akmens šventinimo ceremoniją Kliošų parko kapinaitėse atvykęs aštuoniasdešimtmetis anūkas Riudigeris Baumgardtas. Kartu su juo apsilankė proanūkė Kristiana Baumgardt, proproanūkiai Feliksas ir Valerija, kiti artimieji. Jie nepamiršo savo šaknų – prieš kelerius metus aplankė identifikuotą Baumgardtų šeimos kapą. Jie nusprendė pastatyti paminklinį akmenį su įrašu, jog čia amžinojo poilsio atgulęs A. Baumgardtas (1864–1940), jo žmona Mėta (1875–1931), dukrelė Berta (1895–1904). Sumanymą įgyvendinti padėjo vokiečių kultūros asociacijos „Memel“ atstovas Giunteris Plėnius.
Be savo šaknų – negyvas medis
Pirmąją rudens dieną Kliošų parke esančiose A. Baumgardtų šeimos kapinaitėse susirinko ne tik šio garsaus priekuliškio palikuonys, bet ir Klaipėdos krašto istorija besidomintys ir ją puoselėjantys žmonės, bendraminčiai, Gropiškių bendruomenės atstovai.
„Man ypatinga ši diena, – jaudinosi Arvydas Simonaitis, anuomet plytinėje dirbusio vyriausiojo meistro Michelio Kogsto proanūkis. – Šis mūsų giminaitis daug prisidėjo prie Priekulės evangelikų liuteronų bažnyčios reikalų. Mūsų šeimos istorija glaudžiai susijusi su juo. Karas, emigracija išsklaidė mus po pasaulį – Vokietija, Amerika, Lietuva… Bet vėl susitikome Priekulėje. Mūsų širdyse gyvi prisiminimai. Dėkoju Baumgardtų šeimai už gražią iniciatyvą pagerbti mūsų protėvių atminimą. Paminklinio akmens pašventinimas – tai vienybės ir vilties simbolis.“
Skambant liuteroniškoms giesmėms ir maldoms, Plikių ir Dovilų evangelikų liuteronų parapijos kunigas Liudvikas Fetingis ir Priekulės evangelikų liuteronų parapijos kunigas Neilas Čijunskas palaimino kapinaites, kad būtų ramybės ir pagarbos vieta. „Džiugu, kad artimieji pastatė paminklinį akmenį. Tegul kiekvienas čia užsukęs prisimins iškilų žmogų, Priekulėje įkūrusį plytinę“, – kalbėjo kunigas L. Fetingis.
Klaipėdos vokiečių bendrijos pirmininkas Arnoldas Piklaps taip pat dėkojo iš Vokietijos atvykusiems plytinės įkūrėjo giminaičiams, kad jie nepamiršo protėvių gimtinės ir čia apsilanko.
„Be šaknų mes esame tik statybinė medžiaga, – metaforiškai kalbėjo Gropiškių bendruomenės pirmininkas Dainius Greblikas. – Džiaugiamės suprasdami, kad ši šeima – gyvas medis. Mes gilinamės į savo kaimo istoriją, domimės žmonėmis, kurie ją kūrė. Mūsų bendruomenė prisidės prie atminimo išsaugojimo.“
Mokslininkų akiratyje – kokliai
Kliošų kapinaitėse vykusioje ceremonijoje dalyvavusi Klaipėdos universiteto mokslo darbuotoja dr. R. Nabažaitė, besidominti A. Baumgardto gamintais kokliais, patikino, kad ji renka medžiagą apie tai, jog sukauptų žinių apie šią iškilią asmenybę. „Šiandien stabtelėjome, kad užfiksuotume istorinę atmintį“, – kalbėjo ji.
Koklių tyrinėtoja dr. R. Nabažaitė atsivežė stendą su fotografijomis iš surengtos ekspedicijos „Gyvos krosnys“. Tai maža dalelė – apie šimtą koklinių krosnių, sumūrytų iš priekuliškio verslininko koklių, nuotraukų atsiuntė gyventojai iš Pagėgių, Klaipėdos, Gargždų ir kitų miestelių. Kitais metais ji išleis ekspedicijos katalogą, kur pristatys daugiau informacijos apie A. Baumgardto produkciją.
Klaipėdos universiteto profesorė Dalia Klajumienė taip pat domisi A. Baumgardto verslu ir produkcija. Apie tai parašė straipsnį, kuris išspausdintas monografijoje. Ji teigė, jog nuo 1925 m. A. Baumgardto pavardė minima Klaipėdos krašto ir Lietuvos telefono abonentų sąrašuose. Manoma, kad iš pradžių jis vertėsi tik plytų gamyba, o koklius pradėjo gaminti nuo ketvirto dešimtmečio.
Pirma žinutė apie tai aptikta 1933 m. „Klaipėdos kalendoriuje“, o 1934 m. – dienraštyje „Memelen Damfboot“. Skelbimuose nurodoma, kad gamintojas kokliais prekiavo Klaipėdoje, Priekulėje, Šilutėje, Pagėgiuose ir Viešvilėje. Tai rodo, kad ši produkcija buvusi paklausi.
1936 m. A. Baumgardtas dalyvavo Kaune vykusioje žemės ūkio ir pramonės parodoje. Jo kokliai paženklinti dvikalbiu spaudu, liudijančiu, kad jie pagaminti Priekulėje iš Meiseno atvežto molio ir šamoto. Jie buvo glazūruoti, su ornamentais.
Po Antrojo pasaulinio karo nacionalizavus fabriką, kokliai buvo gaminami, bet iš paprasto molio, kitaip ženklinami.
Dr. R. Nabažaitė Baumgardtų giminės atstovams padovanojo savo monografiją ir prof. D. Klajumienės knygą, kurioje yra informacija apie A. Baumgardto produkcijos tyrimą.
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.
Autorius: Daiva Kazragienė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
