Ir šventė, ir labdara, ir rekordas
Santarvės laikraštis
Turinį įkėlė
Ir šventė, ir labdara, ir rekordas. Keramikai, kalviai, puodžiai, medžio drožėjai ir kiti amatininkai noriai demonstravo gamybos procesus, kvietė juos išbandyti bei įsigyti dirbinių. Penktadienį, per Žolinę, jau 19-tą kartą žmones sukvietė Molio šventė Viekšniuose. Tikintieji prieš šventę rinkosi į Viekšnių šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje vykusius Žolinės atlaidus.Vėliau Molio šventės „Rokunda api muoli“ dalyviai linksminosi, dalyvavo įvairiuose užsiėmimuose, edukacijose. Gerą nuotaiką susirinkusiesiems dovanojo muzikos kolektyvai. Puoselėjamos erdvės Molio šventėje „Rokunda api muoli“ dalyvavo iš įvairių Lietuvos vietų atvykę amatininkai, edukatoriai, tradicinio paveldo puoselėtojai, vyko tautodailės ir amatų mugė.Amatų slėnyje keramikai, kalviai, puodžiai, medžio drožėjai ir kiti amatininkai demonstravo savo amato gamybos procesą, dirbinius, leido išbandyti jėgas ir kūrybiškumą visiems norintiems, o patikusius gaminius buvo galima įsigyti.Viekšnių miesto lauko estradoje buvo tęsiamas erdvės „Amatai sukūrė Viekšnius“ kūrimas – projekto dėka čia kasmet atsiranda naujų liaudies meistrų kurtų medinių skulptūrų, vaizduojančių įvairius amatus. Ši idėja įgyvendinama jau penktus metus. Antanas Viskantas ir Alfonsas Bendikas Molio šventei sukūrė dvi įspūdingas kultuves. Darbus kuravo ir prie jų prisidėjo kalvis Česlovas Pečetauskas (viduryje). Medžio meistrai Antanas Viskantas ir Alfonsas Bendikas šiemet sukūrė dvi įspūdingas kultuves. Darbus kuravo kalvis Česlovas Pečetauskas, nukalęs tarp kultuvių įterptą kalvišką saulutę, o stogelį liaudiškais ornamentais pagražino viekšniškis medžio drožėjas Vidmantas Andriuška. Gamino švilpynes Renginio dalyvius pasveikino, daug gražių akimirkų, puikios nuotaikos linkėjo ir šventės organizatoriams dėkojo Savivaldybės merė Rūta Matulaitienė.Tiek vaikai, tiek suaugusieji noriai išbandė tradicinius lietuvių liaudies žaidimus ir pramogas.Edukacijoje „Pašvilpauki, bernioke“ kartu su keramiku Vitalijumi Baltučiu kiekvienas galėjo išmokti pasidaryti švilpynę.Per visą pasirengimo laikotarpį – kūrybinių dirbtuvių metu – ir per pačią Molio šventę buvo pagaminta šimtas švilpynių.V. Baltutis tai įvardijo kaip rekordą. Kai jos visos bus išdegtos ir iki galo pabaigtos, bus atvežtos į Viekšnių kultūros centrą. Keramikas ir Molio šventės įkvėpėjas ketino vien per šventę pagaminti šimtą švilpynių, tačiau jų pavyko padaryti tik penkiasdešimt. Pasak jo, taip nutiko dėl to, kad buvo labai daug žmonių, besidominčių visu gamybos procesu.„Vis ėjo žmonės ir klausinėjo, kaip kas vyksta, kaip reikia gaminti. Todėl gamybai ir pritrūko laiko“, – „Santarvei“ sakė V. Baltutis. Kvietė prisiliesti prie molio Šalia Kalupio vyko kūrybinė-terapinė edukacija „Kon rokounas muolis api tavi i moni“. Molio kultūros puoselėtojai Inesa Trušaitė ir Saulius Jackevičius kvietė prisiliesti prie molio kaip terapinės priemonės savęs pažinimui – dalyvauti kūrybinėje-terapinėje edukacijoje „Kon rokounas muolis api tavi i moni“, vykusioje šalia Kalupio upelio.Edukaciją sudarė dvi dalys. Viena jų truko apie valandą. Į pirmą dalį susirinko dešimt žmonių, o antroje – daugiau nei keturios dešimtys. Edukacijos organizatoriai buvo maloniai nustebinti, kad toks didelis žmonių būrys kartu su vaikais pusvalandį sugebėjo lipdyti tyloje.Norintieji taip pat galėjo susipažinti su vyndarių puoselėjamu tautiniu paveldu, tradicijomis ir istorija. Labdarai parduoti paveikslai Molio šventėje „Rokunda api muoli“ vyko ir aukcionas. Buvo parduoti du paveikslai, kuriuos padovanojo dailininkas Stanislovas Jankus ir viekšniškis visuomenininkas Vilmantas Lukauskas. Buvo gauta 160 eurų. Šie pinigai būsimo adventinio laikotarpio metu atiteks tam, kam jų labiausiai reikia.Pernai vykusio aukciono metu gauti pinigai atiteko vienišai daugiavaikei mamai, užpernai – kraštotyrininkui Bronislavui Keriui. Sprendimą, kam turi atitekti pinigai, priima Viekšnių kultūros centro, seniūnijos darbuotojai bei patys geradariai, padovanoję paveikslus.Viekšnių kultūros centro vadovė Inga Gudauskienė „Santarvei“ sakė, kad iki Advento laiko dar yra, bus galima pagalvoti, kam labiausiai gali reikėti šių surinktų pinigų. Susirinkusiuosius į molio šventę „Rokunda api muoli“ linksmino, dainas dovanojo ir šokti kvietė meno kolektyvai iš Urvikių, Užlieknės, Micaičių, Jurbarko, Kretingalės, Tryškių. Abejingų nepaliko grupės „Džentelmenai“ pasirodymas. Viskas pavyko skalndžiai Šventės dalyviai galėjo įsigyti įvairių molio ir medžio dirbinių. I. Gudauskienė džiaugėsi, kad viskas pavyko taip, kaip buvo suplanuota.„Sulaukėme renginio dalyvių, amatininkų ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš kaimyninės Latvijos. Šie svečiai pernai į mūsų šventę pateko netyčia, o šiais metais jau atvyko specialiai, žadėjo apsilankyti ir kitąmet“, – kalbėjo I. Gudauskienė. Pasak centro direktorės, anksčiau dar nebuvo pavykę viską suorganizuoti, suderinti net penkių minučių tikslumu.„Visi atlikėjai atvyko ir pasirodė laiku, niekas nevėlavo. Ankstesniais metais būdavo, kad atlikėjai nespėja atvažiuoti, o dabar viskas vyko laiku. Net pasibaigus visai koncertinei programai, žmonės neskubėjo skirstytis. Ištvermingiausi išbuvo net iki antros valandos, kai mes baigėme viską tvarkytis. Tuomet ir lietus prapliupo. Juokavome, kad pačiu laiku baigėme“, – pasakojo I. Gudauskienė. Pradėjo ruoštis iš anksto Viekšnių kultūros centras Molio šventės renginius pradėjo organizuoti nuo birželio, o per Žolinę surengta šventė – baigiamasis akordas, vainikuojantis daugiau nei du mėnesius vykusių renginių ciklą.Nuo birželio 9 d. Viekšnių Vinco Deniušio meno mokykloje penkias dienas vyko kūrybinės dirbtuvės „Molio skambesys“. Joms vadovavo V. Baltutis. Į užsiėmimus buvo kviečiami žmonės, patiriantys socialinę atskirtį.Užsiėmime susirinkusieji buvo supažindinti su molio lipdymo praktika, buvo mokomi, kaip formuoti puodelius, paukštelius, švilpynes ir kitus dirbinius iš molio. Toliau kuriama erdvė „Amatai sukūrė Viekšnius“ – penktus metus čia statomos liaudies meistrų sukurtos medinės skulptūros. Vyko interaktyvi edukacija Birželio 10 d. Viekšnių kultūros centre vyko interaktyvi „Molio kelio“ edukacija. Gyventojai galėjo virtualiai susipažinti, išvysti visą molio kelio procesą.Kitą dieną meno mokykloje įvyko kūrybinis užsiėmimas „Prakalbink molį“, kurį vedė keramikė Nomeda Marčėnaitė.Birželio 16 d. būsimos Molio šventės veiklos tęsėsi Vilniaus dailės akademijoje. Pažengusiems keramikams seminarą „Spausdinta keramika“ vedė lektorė Neringa Akcijonaitytė. Pasak I. Gudauskienės, tai buvo puiki galimybė gilinti žinias kartu su bendraminčiais kūrėjais, pažinti šiuolaikines keramikos technologijas ir eksperimentuoti su 3D keramikos spausdinimu. Tiek vaikai, tiek suaugusieji noriai išbandė tradicinius lietuvių liaudies žaidimus ir pramogas. Įrengė moline aslą Liepos mėnesį vyko edukacinis užsiėmimas „Molio asla – gyva molio istorija šiandien“. Ją vedė molio kultūros puoselėtojas Paulius Jackevičius.Buvo atliekami aslos įrengimo darbai šiuolaikiniais metodais, tačiau nepamirštant senovinių tradicijų.„Žmonės, kurie atvyko, „dėjo“ aslą. Žodis „plūkti“ šiuo atveju gal nelabai tinka, nes tai nebuvo tikras aslos plūkimas“, – kalbėjo I. Gudauskienė. Po šio edukacinio užsiėmimo Viekšnių kultūros centre atsirado apie dešimt metrų molinės aslos. Ateityje jos turėtų būti dar daugiau. Darbus planuojama pabaigti rugsėjo mėnesį. Jau ruošiasi ateičiai Viekšnių kultūros centro vadovės teigimu, prie sklandaus pasiruošimo šventei ir pačios šventės daug prisidėjo viekšniškių bendruomenė, seniūnija, kultūros centro žmonės.„Sulaukėme daug padėjėjų, bendraminčių, kurie stengėsi, kad šventė būtų nepakartojama.Bendruomenės atstovai virė Puodžiaus pietus. Tirkšliškiai leido prisirauti linų ir jais papuošti šventines erdves“, – kalbėjo I. Gudauskienė. Pasak direktorės, vos tik pasibaigus vienai šventei, jau pradedama ruoštis kitai. Dabar galvojama, kuo ypatinga galėtų būti jubiliejinė 20-oji Molio šventė.„Dar tebegyvendami geromis šios šventės emocijomis verčiame naują baltą lapą. Jau pildosi idėjomis būsimas jubiliejinės šventės scenarijus. Fiksuojame mintis, kas įdomaus galėtų joje būti, kas galėtų dalyvauti “, – pasakojo I. Gudauskienė. Nuotr. autorės, iš Tirkšlių kultūros centro ir Savivaldybės administracijos archyvų
Autorius: Santarvės laikraštis
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama