MRF Turinio bankas MRF Turinio bankas
Prisijungti
Pagrindinis
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Privatumo politika DUK
Regioninės žiniasklaidos projektai • 2025.08.14 13:54

Net iš paties kraičių skrynios dugno ištraukė

Panevėžio rytas
Panevėžio rytas

Turinį įkėlė

Net iš paties kraičių skrynios dugno ištraukė
Your browser does not support the audio element.

Šoka, groja ir dainuoja. Ar to maža? Taip, maža! Reikia dar ir virbalų ar vąšelių. Nesvarbu, kad visokių mezginių ir nėrinių pilnos parduotuvės. Kai pats padarai – kitokia ir nuotaika. Net Amerikoje, kai tik likdavo laisvo laiko, viena ansamblio narė nėrė geltoną palaidinę.

 

Pievoje – su nertais skėčiais

Bernatonių folkloro ansamblio „Lokupė“ vadovė Virginija Skupienė ir dainininkė bei būgnininkė Vilma Sungailaitė ant pievos dėlioja savo kūrinius – baltus kaip sniegas nėrinius.

Didžiulės raštuotos staltiesės, takeliai, kepuraitės, lininės riešinės.

V.Skupienė rodo ką tik baigtas rištines juostas ir tas, kurių galuose dar kadaruoja ant pagaliukų susukti siūlai.

Ant beržo šakos ji kabina pynių raštais megztas ir gėlių kompozicijomis puoštas vilnones sukneles.

V.Sungailaitė iš pavėsinės laukan ištempia siuvėjų naudojamas „bobas“, aptaisytas josios nerta palaidine, sijonu, suknele.

Galiausiai abi moterys parodo įspūdingus skėčius – jų gaubtai nunerti iš siūlų, o skėčiai šie ne nuo lietaus, o nuo kaitrios saulės.

 

Ir iš tikrų kraitinių skrynių

Visas tas grožis ką tik parkeliavo iš Paįstrio kultūros centro Bernatonių padalinyje vykusios parodos „Iš kraičių skrynios“. Paroda buvo V.Skupienės sumanymas.

Savo vienuolikos ansamblio narių ji paprašė parodyti ne tik neseniai sukurtus rankdarbius, bet ir tuos, kuriuos mezgė ir nėrė jaunystės laikais ir kurie guli pamiršti spintose.

Dainininkėms ir muzikantėms vidutiniškai po 60–70 metų, tad tikėtasi, kad į ekspoziciją atkeliaus 20–30 metų senumo rankdarbiai. Eksponatai pranoko lūkesčius – atsirado pusšimčio metų senumo ir dar anksčiau megztų.

Ansamblio dainininkė, buvusi ilgametė padalinio vadovė 78 metų Ona Manikienė parodai davė ir savo, ir mamos mezginių. Juos laikė senovinėje namų klėtyje, kraitinės skrynios dugne. Autentiška moters klėtis – tikras lobis folkloro ansambliams, prie jos dažnai rengiamos fotosesijos.

Vyriausia ansamblio narė Birutė Ramanauskienė surado lygiai prieš 65 metus vąšeliu nertą suknelę.

Daug anūkų turinti Brigita Survilienė parodė mažiesiems megztą grožį: riešines, kojines, pirštines ir šlepetes. Ištraukė ir originalias skraistes, skirtas apsigobti šaltu oru.

 

Ir Amerikoje mezginio nepaleido

Anot V.Skupienės, dienos šviesą išvydo ne tik per gyvenimą sukaupti ir ilgus metus nenaudoti mezginiai, bet ir šeiminės istorijos. Moterys, kedendamos senus mezginius, prisiminė, kuo anuomet, deficitų laikais, dukteris puošė, kitos skaičiavo, kiek anūkų kojelių ir rankelių apmovė šiltom kojinėlėm ir pirštinaitėm, kokius raštus ant liemenių dėliojo.

Ne viena turėjo nusinėrusi ažūrinius kostiumėlius iš lininių siūlų, vienu metu jie buvę itin madingi.

Moterys pasakojo jaunystėje mezgę viską, ne tik drabužius šeimynai, bet ir staltieses, lovatieses, kilimėlius.

„Tą geltoną palaidinę mezgė Regina Šakienė Amerikoje, kai lankė artimuosius. Darbšti bernatonietė nemokėjo sėdėti dyka, kai tik būdavo laiko, nepaleisdavo iš rankų mezginio, vąšeliu nėrė ir parke ant suoliuko sėdėdama, ir prie krioklių nuvykusi“, – perpasakojo geltonosios palaidinės autorės pasakojimą.

 

Rankdarbiams reikia įkvėpimo

V.Skupienė prisipažino, kad pa-rodai seną rankdarbį davė tik vieną – prieš 40 metų pintą juostą tautiniam kostiumui. Visa kita, ką buvo numezgusi, sunešiojo šeimynykščiai.

V.Sungailaitė taip pat namie nerado senų mezginių, tad abi pa-rodai atnešė neseniai numegztas grožybes.

„Daugiau mezgam žiemą, ilgais tamsiais vakarais. Per kompiuterį pasileidžiam kokią laidą ar filmą, o rankos su vąšeliu dirba“, – paaiškina draugės.

Moterys kvatodamos patikino, kad mezgė ir Palangoje poilsiaudamos.

„Rankdarbiams turi ateiti momentas, jei nėr įkvėpimo, štai tokį skėtį gali megzti pusmetį, o jei noras yra, per porą savaičių baigta“, – sako V.Skupienė.

Abiejų moterų nėriniai neguli spintose. V.Sungailaitės nertomis baltomis apykaklėmis dabinasi Skapiškio retro ansamblio „Alkasalis“ dainininkės.

Šiais laikais, kai viską gali nusipirkti, mezganti moteris yra retenybė. Bet čia ir yra visas įdomumas.

Autorius: Gailutė KUDIRKIENĖ

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama

Panašūs įrašai

2025-09-08

Daubariuose tęsiasi „Geležinė istorija“

Daubariuose tęsiasi „Geležinė istorija“
2025-09-08

Apie Eugenijų Urboną, jo meilę lietuvių kalbai ir mokyklai

Apie Eugenijų Urboną, jo meilę lietuvių kalbai ir mokyklai
2025-09-08

Panevėžio rajone – Sūrio sostinė

Panevėžio rajone – Sūrio sostinė
2025-09-08

Tekantys kūnai po žeme: menas atgaivina senąjį vandens rezervuarą

Tekantys kūnai po žeme: menas atgaivina senąjį vandens rezervuarą
2025-09-08

„Narindatē“. Pokalbis su fotografu Rimgaudu Barauskiu

„Narindatē“. Pokalbis su fotografu Rimgaudu Barauskiu
Dalintis straipsniu
Net iš paties kraičių skrynios dugno ištraukė