Varnių katedra ir parapinė bažnyčia

Anksčiausiai Telšių rajono teritorijoje buvo pastatytos Varnių, Luokės, Žarėnų, Pavandenės, Tryškių, Lieplaukės, Janapolės, Nevarėnų bažnyčios. Nė viena iš paminėtų dabartinių nėra pirmoji. Išskyrus Varnių Šv. Petro ir Povilo bažnyčią – buvusią Žemaičių vyskupijos katedrą – visos kitos dabartinės bažnyčios pastatytos XVIII amžiuje. Be to, Varniuose ir minėtose miesteliuose stovi kartais jau nežinia kelintos bažnyčios. Per amžius vienos suseno arba sudegė, todėl buvo statomos naujos. Kaip bažnyčios atrodė XVI-XVII amžiais, dalinai galima spręsti iš Žemaičių vyskupų to meto vizitacijų aktų, užuominų kituose istoriniuose šaltiniuose.

Alvydas Ivoncius

 Trijų vizitacijų aktai

XVI amžiuje Lietuvoje prasidėjo Reformacija, kai savo idėjas pradėjo skleisti ir vis daugiau šalinininkų rado liuteronai ir kalvinai. Tuo tarpu Žemaitijoje Katalikų bažnyčia skendėjo savo vidinėse problemose, lydimose ir aplaidumo: daugelis kunigų nemokėjo lietuvių kalbos, o ir tų pačių trūko, klebonų pareigos tapo pajamų šaltiniu, ne visi vyskupai stengėsi deramai „ganyti aveles“, parapijų bažnyčių tinklas buvo pernelyg retas. 1576 metais Žemaičių vyskupu tapo Merkelis Giedraitis, suvokiantis apgailėtiną vyskupijos padėtį. Vyskupas apaštališkojo nuncijaus Jono Andrejaus Kaligario paprašė atsiųsti vizitatorių, kad šis įvertintų tikrąją būklę. 1579 metais į Žemaitiją atvyko vizitatorius Tarkvinijus Pekulas. Deja, regis, ne visas jo vizitacijos rankraštis išlikęs. Nėra Luokės, Telšių, kitų Vakarų Žemaitijos bažnyčių aprašymų. Vizitacijų aprašymai nutrūksta Varniuose.

T.Pekulo vizitacijos aktai išleisti 1998 metais, juos parengus Liudui Jovaišai, atskira knyga „Žemaičių vyskupijos vizitacija (1579)“. Vizitacija atspindi prastą dažnos bažnyčios būklę, nemažos dalies kunigų apsileidimą ir neišprusimą, net pasileidimą, apskritai – apverktiną Katalikų bažnyčios padėtį Žemaitijoje.

Lietuvos katalikų mokslo akademija 2011 metais išleido Žemaičių vyskupystės bažnyčių vizitacijų aktų knygas: „Žemaičių vyskupijos vizitacijų aktai (1611-1651 m.), sudarytojas Liudas Jovaiša; „Žemaičių vyskupo Kazimiero Paco 1675-1677 m. sudaryti vizitacijų aktai“, sudarytojas Mindaugas Paknys.

Iš vizitacijų aktų šiek tiek galima spręsti apie Varnių Šv. Aleksandro, Luokės, Žarėnų, Pavandenės, Tryškių, Lieplaukės bažnyčias, Varnių katedrą, turimą bažnytinį inventorių. Nė vienos tuo metu stovėjusios bažnyčios pastatas neišliko.

Šiame straipsnių cikle labiausiai bus orientuojamasi į bažnyčias kaip pastatus: jų išorę ir vidų, altorius, varpines, kitus parapijoms priklaususius pastatus. Vizitacijų aktuose išsamiai išvardijamas bažnytinis inventorius: rūbai, apdangalai, knygos, paveikslai, krikštyklos, kiti liturgijai reikalingi reikmenys. Jie čia, išskyrus paveikslus ir skulptūras, kurie dažnai buvo sudėtinė altorių dalis, nebus aptariami. Kaip ir plačiau nebus nagrinėjami finansiniai ir ūkiniai parapijų klebonijų reikalai, kurie, beje, vizitacijų aktuose nėra išsamiai atspindimi.

Straipsniuose bus pateikti fragmentiški XV-XVII amžių duomenys apie kai kurias bažnyčias, kurie leidžia „užkamšyti skyles“, bet yra nepakankami nuosekliai bažnyčių ir parapijų raidai aprašyti.

Varnių parapinė bažnyčia ir Katedra

Gana daug painiavos istorikų darbuose sukelta dėl Medininkų (Varnių) katedros ir Šv. Aleksandro bažnyčios. Kai kuriais atvejais abiejų bažnyčių pastatymo datos nurodomos 1417 ar jiems artimais metais. Argumentuotai šią painiavą išnarpliojo ir prieštaravimus pašalino Antanas Ivinskis ir Jonas Kareniauskas straipsnyje „Varniai – Medininkų vyskupijos centras“ (Knyga „Žemaičių istorijos virsmas. Sudarė A.Ivinskis, 2004). Konstancos bažnytinio susirinkimo legatai Lvovo arkivyskupas Jonas ir Vilniaus vyskupas Petras 1417 metais Medininkų vyskupijos įsteigimo akte pranešė, kad Varniuose įkūrė katedrą: „... mes bažnyčią kaipo vyskupijos katedrą įkūrėme garbei šventos ir nedalijamos Trejybės ir šlovingosios Mergelės Marijos Dievo Gimdytojos, taip pat teisiųjų apaštalų Petro ir Pauliaus, taipogi popiežiaus Aleksandro ir šlovingųjų kankinių“.

A.Ivinskio ir J.Kareniausko manymu, pirmoji Varnių katedra stovėjo ten, kur dabar yra Šv. Aleksandro bažnyčia. Todėl ir jokios atskiros parapinės bažnyčios tuo metu nebuvo. Pati bažnyčia galėjo būti pastatyta anksčiau, nes mažai tikėtina, kad 1417 metų antrojoje pusėje į Žemaitiją atvykę legatai būtų įstengę tais pačiais metais ją pastatyti. Minėtų autorių manymu, bažnyčia Vytauto rūpesčiu galėjo būti pastatyta 1414-1416 metais.

Vyskupo sostas – katedra – negalėjo būti pagal ano meto paprotį sutapatintas su parapine bažnyčia. Vis dėlto parapinė funkcija katedroje galėjo laikinai veikti. Antroji katedra buvo pastatyta apie 1464 metus ir jau kitoje vietoje – ten, kur dabar yra Žemaičių vyskupystės muziejus ir jo kiemas. Čia dar nuo pagonybės laikų buvo ir kapinės. Tokiu būdu atsiskyrė dvi Varnių bažnyčios – parapinė ir katedra. Parapinei bažnyčiai liko Šv. Aleksandro titulas, o katedrai – Šv. Petro ir Povilo. 1464 metų data pagrindžiama tuo, kad 1675 metų Varnių katedros vizitacijos metų, aprašant vyskupų portretus, šeštojo vyskupo Jurgio (vyskupavo 1460-1464 metais) portreto inskripcijoje (įraše) parašyta, kad jis rėmė Varnių katedros statybą.

Trečioji katedra pastatyta XVI amžiaus pirmojoje pusėje. Vyskupas Mikalojus Radvila ketino pastatyti mūrinę katedrą, 1519-1521 metais buvo padaryti mūriniai pamatai. Anot A.Ivinskio ir J.Kareniausko, tolimesni darbai nevyko, vėlesnis vyskupas Vaclovas Virbickis ant tų pamatų pastatė medinę katedrą 1555 metais. Ji, prastovėjusi kiek daugiau nei šimtmetį, 1680 metais sudegė. Tuomet 1691 metais buvo pastatyta nauja mūrinė katedra ir visai kitoje vietoje – dabartinė Šv. Petro ir Povilo bažnyčia.

Visais laikotarpiais veikė ir parapinė Šv. Aleksandro bažnyčia. O štai dėl jos raidos daug kas kol kas neaišku. Ši bažnyčia 1779 metais perstatyta. Žemaičių vyskupystės centrą caro valdžiai priverstinai iškeldinus į Kauną, Šv. Petro ir Povilo katedra liko kaip parapinė bažnyčia. Po 1864 metų buvo suformuotos Senųjų Varnių (Šv. Aleksandro bažnyčia) ir Naujųjų Varnių (Šv. Petro ir Povilo bažnyčia) parapijos.

1640 metais vizituota Šv. Aleksandro bažnyčia. Vizitacijos akte užsimenama, kad ši bažnyčia „iš naujo yra pastatoma ir atnaujinama nuoširdžiu rūpesčiu ir lėšomis Jo Šviesybės ir Prakilnybės pono Jurgio Tiškevičiaus, Žemaičių vyskupo“, o ankstesnis pastatas buvo labai senas. Pastarasis pastatas buvo ankstesnė bažnyčia, bet vargiai statyta 1413-1416 metais. Nuo šio laikotarpio iki 1640 metų turėtų įsiterpti dar viena bažnyčia.

1640 metais dar nebaigta nauja bažnyčia galėjo jau būti trečioji. 1640 metais baigiama statyti bažnyčia neilgai stovėjo, nes 1675 metų vizitacijos akte minima, kad nauja bažnyčia pastatyta kunigo Kazimiero Sirgelevičiaus „neseniai, praėjusiais metais, po gaisro“. K.Sirgelevičiaus pastatytoji jau buvo ketvirtoji Šv. Aleksandro bažnyčia, o 1779 metais perstatyta ir dabar išlikusi – penktoji. 

(Bus daugiau)

Autorius: KŽ

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama