Biržuvėnai ir dvaras XVI-XX amžiais
Kalvotoji Žemaitija
Turinį įkėlė
Apie Biržuvėnų dvarą nemažai rašyta. Anksčiau skelbta informacija čia bus papildyta reikšminga informacija, liečiančia Biržuvėnus ir dvarą XVI-XX amžiais.
Alvydas Ivoncius
(Tęsinys. Pradžia Nr. 51, 52)
Gorskiai Biržuvėnuose XVII-XIX amžiais
Jonas Mikalojus Gorskis, Rapolo sūnus, 1670 metais įsigijęs iš Vainų Biržuvėnų dvarą, buvo vedęs Eleną von Hoeveln, o jai mirus – Margaritą Brynkaitę. Jis turėjo sūnus Rapolą Joną, Jurgį, Vladislovą, Joną, dukras Marijoną, Zofiją, Katariną. Rapolas Jonas Gorskis (mirė apie 1685 metus), Biržuvėnų dvaro savininkas, buvo vedęs Eufroziną Bilevičiūtę.
1684 metais jis parašė testamentą, kurio dvarą perpus padalijo žmonai ir vieninteliam sūnui Antanui Andrejui, gimusiam apie 1675 metus. Kadangi sūnus buvo mažametis, dvarą valdė motina su antruoju vyru Danieliumi Bialozoru. 1690 metų padūmės rejestre Biržuvėnuose įrašytas Danielius Bialozoras, valdęs 15 dūmų. Tačiau jis su žmona, Rapolo Jono Gorskio našle Eufrozina, valdė laikinai, kol pastarųjų sūnus Antanas Andrius sulaukė pilnametystės. Testamentu Rapolas Jonas Gorskis paliko dalis broliams ir seserims, užrašė pinigų Kurtuvėnų ir Luokės špitolėms bei Raseinių bažnyčios, kurios rūsyje pageidavo būti palaidotas, domininkonams. Netrukus jis mirė. Vienintelis sūnus, Antanas Andrejus (mirė 1736 metais), be Biržuvėnų, valdė Beržėnų, Ketūnų, Šarkių dvarus. Buvo vedęs Kristiną Bilevičiūtę, o jai mirus – Konstanciją Gadonaitę. Palaidotas Varšuvoje, kadangi ten, dalyvaudamas Seime, mirė. Antanas Andrejus Gorskis turėjo sūnus Aleksandrą, Mykolą Juozapą (apie 1717-1776), Joną Tadeušą. Antano Andrejaus Gorskio valdas paveldėjo jo sūnus Aleksandras, bet buvo nevedęs. Jo valdos, taip pat ir Biržuvėnų dvaras, atiteko broliui Mykolui Juozapui (apie 1717-1776) ir šio sūnui Liudvikui Baltramiejui (1749-1815). Jis dar turėjo valdas Berkinėnuose, Dirksteliuose, Džiuginėnuose. Mykolas Juozapas Gorskis palaidotas Telšių bernardinų bažnyčioje.
Iš Liudviko Baltramiejaus Biržuvėnų dvarą paveldėjo sūnus Adomas Jonas Antanas (1787-1850). Dar valdė Draslaukius Raseinių apskrityje, Keturakius ir Senąją Impiltį Telšių apskrityje. Buvo vedęs Oną Gobiataitę (palaidota Girdiškėje). Palaidotas Gorskių kapinėse Biržuvėnuose. Dalyvavo 1831 metų sukilime. Jį numalšinus, parašė raštą, kad sukilime dalyvavo verčiamas, gąsdinant mirties bausme. Turėjo sūnus Napoleoną Liudviką Titą (1811-1880) ir Liudviką Juozapą Teodorą. Turėjo valdas Biržuvėnuose, Senojoje Impiltyje, Laukstėnuose ir Nerimdaičiuose. Napoleonas Liudvikas Titas Gorskis paliko gausų būrelį vaikų: iš santuokos su Irena Burbaite Mariją, ištekėjusią už Vėžaičių dvarininko Edvardo Volmerio, Jozefą, Zofiją, ištekėjusią už mokslininko Račkovskio, vaikystėje mirusius Eleną ir Vladislovą, Vaclovą Kazimierą (1851-?); iš santuokos su Evelina Pliateryte – Oną (1878-1959), ištekėjusią už Tomo Gorskio ir mirusią Prancūzijoje, Antaną (1881-1919). Antanas gyveno nevedęs Biržuvėnuose, kur ir mirė. Biržuvėnų dvarą, pagal G.Blaščyko pateiktą Gorskių genealogiją, paveldėjo Vaclovas Kazimieras, Ona ir Antanas. Pastarasis savo dalį užrašė seseriai Onai. 1889 metų Kauno gubernijos žemvaldžių sąraše kaip Biržuvėnų dvaro savininkai įrašyti Vaclovas ir Antanas Gorskiai. Tačiau ne jie pratęsė Gorskių giminę Biržuvėnų dvare.
Paskutiniai Biržuvėnų dvaro savininkai
Kaip minėta, Ona, Napoleono Tito Gorskio duktė, ištekėjo už pusbrolio Tomo Gorskio (1869-1940), Zigmanto Gorskio (1827-1868) sūnaus. Zigmantas Gorskis valdė dvarus Džiuginėnuose ir Šaukėnuose. Zigmantas Gorskis buvo Aleksandro Gorskio (1798-1855) sūnus, valdęs tuos pačius dvarus Džiuginėnuose ir Šaukėnuose. Tačiau, pagal Gžegožo Blaščyko ir Raimundo Klimavičiaus Gorskių giminės genealogijas, Aleksandras Gorskis iš tikrųjų buvo nesantuokinis Kunegundos Bilevičiūtės sūnus. Todėl Aleksandro Gorskio anūkas Tomas Gorskis pagal „kraują“ nebuvo savo žmonos Onos Gorskytės, paveldėjusios Biržuvėnų dvarą, pusbrolis. Jis vis dėlto buvo paskutinysis Biržuvėnų dvaro savininkas. Mirė jis, kaip minėta, 1940 metais Klaipėdos ligoninėje, palaidotas Šaukėnuose, Gorskių giminės koplyčioje.
Tomas ir Ona Gorskiai turėjo šiuos vaikus: Mariją Magdaleną (1900-1989), Antaną (1902-1973), Oną (1906-1969), Teresą (1909-2003), Janiną (1921-2017), ištekėjusią už Jono Nagurskio. Gorskių giminės Biržuvėnų dvaro pabaigą aprašė Antanas Ivinskis straipsnyje „Kultūros vertybių likimai ginkluotų konfliktų fone“, paskelbtame 2015 metų balandžio 29 dieną „Kalvotojoje Žemaitijoje“. Paskutinė Biržuvėnų dvaro savininkė Ona Gorskienė su vaikais, Lietuvą okupavus sovietams, iš Biržuvėnų išvyko į Šaukėnus. A.Ivinskis rašė: „Paskelbti dvarų parceliacijos dokumentai rodo, kad 1940 m. visos žemės iš Biržuvėnų (381 ha) ir Šaukėnų (173,25 ha) dvarų, kuriuos valdė Nalenč-Gorskių šeima, buvo atimtos kartu su pastatais. Likti Onai Gorskienei su dukra Biržuvėnuose, o sūnui Antanui Šaukėnų dvare nebuvo jokių galimybių. Iš to, ką iki šios dienos žinome, išeitų, kad išvykdami Biržuvėnų šeimininkai 1940 m. dvaro rūmų sandėliuke (špižornėje) užkasė porcelianą, tarplubyje viršum kabineto sukrovė dvaro istorijos dokumentus bei fotografijų albumus, o oficinoje, kairiame jos flange, ties pastato vidurio siena, po grindimis padėjo įvairius marmurinius gaminius – stalviršius. Visi šie nurodyti daiktai šiais laikais įvairiomis aplinkybėmis surasti, žinoma, liko Lietuvoje, tačiau ne giminės nuosavybėje. Išvykusią iš Biržuvėnų dviejų Gorskių šeimos moterų (motinos Onos ir dukters Janinos) šeimą priglaudė ilgametis šeimos bičiulis Šaukėnų klebonas kan. Jonas Staševičius savo klebonijoje. Čia jos praleido pavojingiausią momentą, pasakojama, porą ar daugiau mėnesių. Vėliau gyveno dvaro teritorijoje stovėjusioje oficinoje. Taip moterys išvengė bent jau sovietinės tremties“.
Gorskiai emigracijoje
1944 metais, sovietinei armijai artėjant, Ona Gorskienė, jos sūnus Antanas ir duktė Janina pasitraukė į Vokietiją, galiausiai – į Prancūziją. Joje jie gyveno iki mirties. Antanas ir jo mama Ona Romoje Lietuvos ambasadoje nuolat prasitęsdavo Lietuvos pilietybę, taip išreikšdami savo požiūrį į Lietuvos valstybingumą. Janina Gorskytė ištekėjo už senos Žemaitijos bajorų giminės palikuonio Jono Nagurskio. Būtent Janina Gorskytė-Nagurskienė, atvykusi su sūnumis Mišeliu ir Hubertu, tuomečiam Žemaičių vyskupystės muziejaus direktoriui Antanui Ivinskiui parodė, kur sudegusiame Biržuvėnų dvaro pono name užkastos šeimos vertybės – daugiausia porceliano indai. Jie buvo paimti į Žemaičių vyskupystės muziejų. Prancūzijoje gyvena Antano Gorskio keturios dukros: Ona Marija, Karolina, Teresė, Elžbieta bei jų vaikai; Janinos Gorskytės-Nagurskienės sūnūs Mišelis ir Hubertas su savo vaikais.
(Bus daugiau)
Autorius: KŽ
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
