Galite klausytis ir straipsnio garso įrašo

Nuo kitų metų įsigaliosiantis naujas Nekilnojamojo turto (NT) mokestis kelia daug klausimų ne tik didmiesčiuose, bet ir regionuose. Mūsų krašto gyventojai taip pat neslepia nerimo – ar šis mokestis nevirs papildoma finansine našta? Ar iš tiesų žinome, už ką ir kiek reikės mokėti?

Šis prestižinėje Marijampolės vietoje beveik baigtas daugiabutis, kuriame suprojektuoti 74 apartamentai, jau laukia įkurtuvių. Vaizdas į Šešupę arba į senamiestį, terasos, geoterminis grindų šildymas ir kiti privalumai kainuoja. Kaip skelbiama sesupesterasos.lt , butų dydis – net iki 95 kv. m, o kainos – iki 165 tūkst. Eur. Tad kai kuriems gyventojams, jei tai bus ne pirmasis būstas, gali tekti mokėti NT mokestį. / Sigito GRIGAIČIO nuotrauka

Daugeliui sunkiausiai suprantama, kas tiksliai bus apmokestinta ir kaip bus vertinamas jų turtas. „Mokestis už nuosavą namą? Už tai, ką pats nusipirkai, pasistatei ar paveldėjai?“ – turbūt niršta ne vienas. Panašių klausimų nestinga socialiniuose tinkluose ir kaimynų pokalbiuose. Nemaža dalis žmonių bijo, kad šis mokestis taps dar vienu finansiniu spaudimu paprastam gyventojui, ypač kaimiškose vietovėse, kur NT vertės vertinimas dažnai atrodo nutolęs nuo realybės. Nerimaujama ir dėl to, kad tai gali tapti precedentu vis didesniam apmokestinimui ateityje.

Valdžios pažadai, kad mokestis palies tik turtingesniuosius ar bus simbolinis, ne visus įtikina. Ką gi – imkime skaičiuoklę ir skaičiuokime.

NT mokestis: kas turės mokėti?

Nuo 2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigalios atnaujintas NT mokestis. Jis palies ir privačius asmenis, ypač turinčius daugiau nei vieną būstą ar brangesnį nekilnojamąjį turtą.

Ką keičia įstatymas?

Iki šiol NT mokestį daugiausia mokėdavo įmonės arba fiziniai asmenys, kurių turtas viršydavo gana aukštą ribą. Nuo 2026 m. ši tvarka keičiasi. Įstatymas įveda naują apmokestinimą fizinių asmenų NT, kai jo bendra mokestinė vertė didesnė nei 150 tūkst. eurų. Mokestis bus taikomas ne tik antram (trečiam ir t. t.) būstui ar prabangiems namams, bet ir tam, kurio vertė perkops nustatytą slenkstį.

Kiek reikės mokėti?

Namai, esantys sodų bendrijose, taip pat vertinami kaip nekilnojamasis turtas – nesvarbu, gyveni juose nuolat ar tik atostogauji. / Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka

Pavyzdys:

Jei šeimai priklauso NE PIRMAS būstas, pavyzdžiui, Marijampolėje, kurio vertė 180 tūkst. Eur, mokestis būtų skaičiuojamas tik nuo tos sumos, kuri viršija 150 tūkst. Eur, t. y., nuo 30 tūkst. Eur. Jei 30 tūkst. Eur šiuo atveju yra 100 proc., tai 0,05 proc. mokestis nuo šios sumos – 15 Eur (per metus).

Ar reikės mokėti NT mokestį, jei turiu tik vieną būstą?

Fiziniai asmenys mokės progresinį mokestį nuo viso jiems priklausančio nekilnojamojo turto (išskyrus žemę), jei jo bendra vertė didesnė kaip 150 tūkst. Eur.

Gyvenantiems vieninteliame savo bute ar name, kurio bendra mokestinė vertė (pagal Registrų centrą) neperžengia 150 tūkst. Eur, mokėti nereikės.

Beje, mokestis taikomas ne tik gyvenamajam, bet visam fizinio asmens turimam NT (išskyrus žemę) – tai gali būti ne tik būstas, bet ir garažas, sodas, sandėlis ir pan.

Kaip sužinoti, ar teks mokėti NT mokestį?

Apskaičiuokime viso savo NT (butų, namų, sodų, garažų ir pan.) mokestinę vertę – tai galime padaryti prisijungę prie Registrų centro. Pasitikrinkime, ar peržengiame 150 tūkst. Eur ribą. Stebėkime savivaldybės sprendimus – jie gali patvirtinti skirtingus tarifus pagal NT tipą ir paskirtį.

Seimo narys Karolis Podolskis patikslino: „Svarbu paminėti, kad komercinio NT apmokestinimas nekeičiamas – jam taikomas 0,5–3 proc. tarifas, jį nustato savivaldybės.“

Pirmas būstas

Seimo narys K. Podolskis taip pat akcentavo ir pasikeitimą: „Iki šiol nekilnojamojo turto mokestis už pirmąjį būstą buvo taikomas, kai jo vertė buvo didesnė nei 150 tūkst. eurų vienam asmeniui (300 tūkst. eurų šeimai). Nuo 2026 metų ši neapmokestinamoji riba didės iki 450 tūkst. eurų vienam asmeniui (900 tūkst. eurų šeimai). Tai reiškia, kad šeima, turinti pirmąjį (pagrindinį) būstą, kurio vertė neperkopia 900 tūkst. eurų, mokesčio už jį nemokės“.

Autorius: Daiva Klimavičienė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama