Apie Biržuvėnų dvarą nemažai rašyta. Anksčiau skelbta informacija čia bus papildyta reikšminga informacija, liečiančia Biržuvėnus ir dvarą XVI-XX amžiais.
Alvydas Ivoncius
(Tęsinys. Pradžia Nr. 51)
1591 metų Raseinių žemės teisme įrašytas Stanislovo Jurevičiaus (Jurgevičiaus) pareiškimas, kad žemionis Petras Stanislovovičius, jo sūnus su savo žmona užpuolė, sumušė ir sužeidė prie namų, vadinamų Biržuvėnais, vartų jo, Jurevičiaus žmoną, savo, Stanislovovičiaus, motiną Barborą ir seserį Katariną. Greičiausiai šis Stanislovas Jurevičius buvo 1567 m. kariuomenės sąraše nuo Biržuvėnų valsčiaus įrašytas Stanislovas Jurevičius Ciganas. 1566 m. Sebastijono Mikolajevičiaus Kęstorto žemių mainų akte minimas Jurijus (Jurgis) Cyganas.
1594 metais Raseinių žemės teisme įrašytas dovanojimo aktas, kuriuo žemionis Matisas Sandominskis žemionei Ievai Grigorjevičiovnai (Ievai, Grigaliaus dukrai) dovanojo žemes Biržuvėnų (Biržanianskoe) dvare, valdoje, vadinamas Užgrobiai (Uzgrobi), taip pat dovanojo giminaičiams Kiliakui ir Martynui Kamenskiams tris tarnybas žmonių, vadinamas Brėvikiai (Breviki) ir tris dvarelius Moluvėnai (Malovany), Viekšnaliai (Vekšny) ir Ganiprova (Goniprovo). Moluvėnai gali būti kaimas netoli Šatrijos, tačiau tokiu pat pavadinimu kaimas yra ir Raseinių rajone.
1596 m. Raseinių žemės teisme įrašytas pardavimo aktas, kuriuo žemionis Valentinas Stanislovovičius Steponavičius Grikaitis (Stanislovo sūnus, Stepono anūkas) už 60 kapų grašių žemioniui Jonui Skaržinskiui pardavė dvarą (valdą) Biržuvėnai, Biržuvėnų valsčiuje.
1597 metais žemionė Magdalena Stanislovovna (Stanislovo duktė) savo vyrui Jonui Skaržinskiui padovanojo pusę dvaro, valdos Biržuvėnai (Beržiniany), Biržuvėnų (Beržinianskom) valsčiuje. Galbūt Magdalena buvo Stanislovo Grikaičio duktė. Bajorai Grikaičiai minimi 1566 metų žemės mainų akte. 1596 metais Raseinių žemės teisme įrašytas užstatymo aktas, kuriuo žemionis Valentinas Steponavičius Grikaitis Mikalojui Sebastijonavičiui Kestortui užstatė dalį dvaro (valdos) Biržuvėnai, Biržuvėnų valsčiuje. Tais pačiais metais Grikaitis Kestortui pardavė dalį dvaro (valdos) Biržuvėnuose.
1598 metais Raseinių žemės teisme įrašytas užstatymo aktas, kuriuo žemionis Augustinas Stanislovovičius Koretkaitis žemioniui Sebastijonui Kestortui užstatė dalį dvaro (valdos) Biržuvėnai (Biržiniany), Biržuvėnų valsčiuje. Pavardė Koretka nėra žinoma. Ar čia nebus klaidingai įrašyta Grikaičio pavardė? Augustinas galėjo būti anksčiau minėto Stanislovo Grikaičio sūnus.
1599 metais Raseinių žemės teisme įrašytas aktas, kuriuo žemionė Gertrūda Janovič Mileikovič (Gertrūda Mileikaite, Jono duktė) pranešė, kad po tėvo, nepalikusio testamento, mirties be brolių žinios ištekėjo už nekilmingo Biržuvėnų dvaro Petraičių kaimo „prastovu stanu“ žmogaus Ambroziejaus Matevičiaus. Nenorėdama su broliais bylinėtis, ji sutiko kaip pasogą priimti ¼ dalį tėvų palikimo dvare, valdoje Mileikiškiai (dabar – Mileikių kaimas), Viešvėnų valsčiuje. Bene tai pirmoji meilės istorija, žinoma Biržuvėnuose: kilminga panelė nepaisė brolių ir ištekėjo už nekilmingojo, nors ir prarado dalį tėvo palikimo.
1600 metais Raseinių žemės teisme įrašytas pardavimo aktas, kuriuo žemionis Mikalojus Sebastijonavičius Kestortas sutuoktiniams Grigorijui Venclavičiui Mackevičiui ir Katarinai Janovičiovnai Šondoms (Katarina, Jono duktė) pardavė keturis valakus žemės Mataičiai (Mataite), Patumšių valsčiuje, ir du sklypus žemės, vadinamus Biržuvėnai (Biržiniany), Biržuvėnų valsčiuje.
1667 m. padūmės rejestre įrašyta Kurnicka Janova Eikintova (Jono Kurnickio žmona, Eikintaitė) iš Biržuvėnų vietoje savo vyro Jono Kurnickio, valdžiusi 2 pavaldinių dūmus. Taip pat įrašytas Aleksandras Kurnickis iš Biržuvėnų dvaro, turėjęs 4 pavaldinių dūmus ir 1 nupirktą iš Stanislovo Saltuškos. 1690 m. padūmės rejestre įrašytas Adomas Kurnickis, valdęs 2 pavaldinių dūmus.
1574 metais Jonas Kurnickis liudijo Stanislovo Gorskio ir Dorotos Aleksandrovnos Admovič Ganusovič (Dorotos Adomavičiūtės Ganusevičiūtės, Aleksandro dukters, vestuvėse). Žinant, kad Adamkevičiai (Adomavičiai) Ganusovičiai valdė žemes Pašatrijoje, manytina, kad Jonas Kurnickis galėjo būti įsikūręs Biržuvėnuose ar netoliese jų jau XVI amžiuje, o jo palikuonys valdas Biržuvėnuose tebeturėjo XVII amžiuje. Įdomu tai, kad Biržuvėnuose Adomas Kurnickis valdė 2 pavaldinių dūmus, kai dvarą Vainos jau buvo pardavę Gorskiams. Be to, 1667 m. padūmės rejestre įrašytas Stanislovas Zelenevičius pagal užstatą iš Vladislovo Vainos laikinai valdęs 4 pavaldinių dūmus Biržuvėnų dvare. Matyt, Vladislovas Vaina buvo iš Stanislovo Zelenevičiaus pasiskolinęs pinigų.
Iš pateiktų duomenų matome, kad XVI amžiuje reikia kalbėti ne apie Biržuvėnų dvarą, o dvarus ar dvarelius Biržuvėnuose. Matyt, tik XVII ar net XVIII amžiuje Biržuvėnai, kaip vietovė, tapo vieno dvaro dalimi.
Kęstartai
Grįžkime prie 1566 metų akte minimo Sebastijono Mikolajevičiaus. Nors pavardė neįrašyta, tačiau iš kitų duomenų žinome, kad jis – Sebastijonas Kęstartas, Mikalojaus sūnus. Pagal Gžegožą Blaščyką, jis įrašytas 1528 metų kariuomenės sąraše Tendžiogalos valsčiuje, 1550-1571 buvo Biržuvėnų valsčiaus tijūnas. Buvo vedęs Oną Šimkovną Pošušvenską (Oną, Šimkaus (Simono) Pošušvenskio dukterį). Sebastijonas Mikolajevičius Kęstartas mirė 1577 metais, palaidotas Gėluvoje, netoli Ariogalos, kur turėjo dvarą. Tais pačiais metais minėti jo sūnūs pasidalijo tėvo valdomis, taip pat ir Biržuvėnuose.
Jis turėjo sūnus Sebastijoną, Petrą, Mikalojų bei dukteris Halšką (ištekėjo už Simono Vainos), Barborą (ištekėjo už Andrejaus Dovydavičiaus), Oną (ištekėjo už Stanislovo Radvilavičiaus).
Sebastijonas buvo vedęs Kristiną Mikolajevną Nonartovną (Kristiną Nonartaitę, Mikolajaus dukterį), gyveno Gėluvoje, Sebastijonas ir Kristina Kęstartai turėjo sūnų Joną, kuris jaunas mirė ir kurio valdos perėjo pusbroliams. Taip Sebastijono Sebastijonovičiaus Kęstarto linija išmirė.
Ona Mitkevičiūtė Pašušvenskytė anksčiau buvo ištekėjusi už Jurgio Bilevičiaus ir su juo susilaukė sūnaus Vaitiekaus.
Regis, Biržuvėnus paveldėjo Sebastijono Mikolajevičiaus Kęstarto sūnus Mikalojus. Jis buvo vedęs Barborą Stanislavovną Tautkovną (Barbora Tautkutė, Stanislovo duktė), kuri vyrui padovanojo dvarą (valdą) Padubysyje, Raseinių valsčiuje. 1600 metais jis pardavė du žemės sklypus Biržuvėnuose.
Mikalojus Kęstortas įrašytas 1621 metų kariuomenės sąraše nuo Biržuvėnų valsčiaus. Mikalojus palaidotas Šiluvos bažnyčioje. Jis turėjo sūnus Joną Sebastijoną (mirė 1670 metais) ir Samuelį. 1637 m. Jonas Sebastijonas pardavė dvarą Biržuvėnuose, kaip rašo G.Balščykas, nuo seno priklausiusį jų giminei, Pajūrio valsčiaus tijūnui Aleksandrui Vainai. Taip Kęstartų valdymas Biržuvėnuose baigėsi.
Mitkevičiai
Pagal G.Blaščyką, didelę dalį valdų buvo įgijusi Sebastijono Mikolajevičiaus Kęstorto žmona Ona Šimkovna Mitkevič (Ona Mitkevičiūtė, Šimkaus duktė), kurios pirmasis vyras buvo Žemaitijos seniūnas Jurgis Bilevičius. Tarp jos paveldėtų valdų minimi ir Biržuvėnai, Dubėnai, Žagarė.
Gali kilti neaiškumų dėl Sebastijono Mikalajevičiaus Kęstarto žmonos įvardijimo: vienur – Ona Šimkovną Pošušvenska, kitur – Ona Šimkovna Mitkevič. Pagal minėtame veikale Gžegožo Blaščyko aprašytą Mitkevičių genealogiją, 1514 metais minimi Šimkus ir Bogdanas Mitkevičiai paveldėjo dvarelį be pavaldinių prie Šušvės, Tendžiogalos valsčiuje, Šimkui Mitkevičiui pavyko suartėti su valdovu Žygimantu Senuoju ir išprašyti iš jo 10 tarnybų žmonių Veliuonos valsčiuje. Jis buvo Žemaitijos seniūno Kęsgailos tarnybinis bajoras, o tai irgi padėjo gaunant valdas. Jau Šimkaus Mitkevičiaus sūnus Mikalojus pasipildė pavardę, tapdamas Mikalojumi Šimkevičiumi Mitkevičiumi Pošušvenskiu. Antroji pavardės dalis sietina su Mitkevičių valdos Pašušvyje pavadinimu.
Šimkus Mitkevičius 1529 metais buvo Dirvėnų, 1528-1533 metais – Ariogalos, 1533-1548 metais – Rietavo valsčių tijūnu. Jis buvo vedęs Elžbietą Bilevičiūtę. Jie turėjo penkis vaikus: Mikalojų, Stanislovą, vedusį Katariną Viekvičiūtę, Dorotą, ištekėjusią už Stanislovo Šemetos, Oną, kurios pirmas vyras buvo Jurgis Bilevičius, o antras – Sebastijonas Mikolajevičius Kęstartas. Šimkaus Mitkevičiaus vaikai tuokėsi su iškilių Žemaitijos bajorų giminių atstovais, kas rodo Mitkevičių reikšmę. Jis jau buvo miręs iki 1567 metų, kadangi tų metų kariuomenės sąraše tarp „ponų tijūnų“ įrašyta Simonova Mitkevič – Simono žmona. Čia reikia pastebėti, kad įvardijimai Simonas ir Šimkus tapatūs – Šimkus yra slaviškos įtakos paveiktas vardo Simonas trumpinys. Jo brolis Bogdanas buvo valdovo dvarų raštininkas Žemaitijoje, Dirvėnų, Gandingos valsčių tijūnu. Šimkaus Mitkevičiaus sūnus Mikolajus Šimkevičius (Mitkevičius) Pošušvenskis buvo Rietavo ir Ariogalos valsčių tijūnu. Jis buvo vedęs Oną Macaitę, o jai mirus – Jadvygą Čižiūtę.
Bogdanas Mitkevičius, nors ir vedęs, vaikų neturėjo.
Gali būti, Kęstartams dvaras Biržuvėnuose atiteko pagal Sebastijono Mikolajevičiaus Kęstorto žmonos Onos Šimkovnos Mitkevičiūtės paveldėjimą iš tėvo Šimkaus Mitkevičiaus kaip kraitis. Kaip minėta, jos pirmasis vyras buvo Jurgis Bilevičius, tačiau nėra duomenų, kad Bilevičiai, Raseinių krašto bajorai, būtų turėję valdas Biržuvėnuose. O ir Kęstartų valdos XVI amžiaus pirmojoje pusėje saugiausia buvo Tendžiogalos ir Ariogalos valsčiuose. Šimkaus Mitkevičiaus tėvoninės valdos vėlgi koncentravosi Raseinių krašte.
Ona Šimkovna Mitkevičiūtė paveldėjo iš tėvo valdas Biržuvėnuose, Dubėnuose, Žagarėje. Vėliau šios valdos minimos kaip Kęstartų nuosavybė.
Onos Kęstartienės, Šimkaus Mitkevičiaus dukters, sesuo Zofija Pošušvenska Pašušvyje 1593 metais perleido dalį valdos (dvaro) sūnėnui Sebastijonui Sebastijonovičiui Kęstartui – Mikalojaus sūnui. 1595 m. kita jo teta Dorota Šimkovna Mitkevič Stanislavova Šemetova (Dorota Mitkevičiūtė, Šimkaus duktė, Stanislovo Šemetos žmona) padovanojo jam 1000 kapų grašių, aprūpintų Šaukėnų dvaru.
(Bus daugiau)
