Energetikai - svarbiau už tiltą

„Atvira Klaipėda“, remdamasi Vykdomojo komiteto dokumentais, dabar saugomais Klaipėdos regioniniame valstybės archyve, toliau pasakoja, kaip 1952-aisiais Klaipėdos valdžia laimino įvairių to meto įmonių bei organizacijų planus. 

Kai kurie jų tada atrodė svarbesni ir už paties miesto plėtrą.    

Kuras nustelbė tiltui reikalingą gatvę 

1952-ųjų liepą Vykdomasis komitetas nusprendė pakeisti prieš metus priimtą savo sprendimą, kuriuo organizacijai „Klaipėdos miesto šildymas“ penkerius metus leido naudotis 1,5 ha ploto sklype, Laivogatvyje, prie Dangės, tarp fabriko „Artojas“ ir elektros stoties (dabar – „Klaipėdos energijos“ teritorija), laikyti geležinkeliu atgabenamą kurą.  

Taip pat šilumininkams tada buvo leista laikinai naudotis dar vienu tokio pat ploto sklypu prie pat Dangės, ateityje numatytam Upių uostui, kad jie čia galėtų laikyti atplukdoma kurą.  

Naujajame sprendime Vykdomasis komitetas jau nurodė, kad pirmajame sklype gali būti statomos kuro talpyklos bei nebeminėjo jokio jo naudojimo termino. Taip pat buvo nurodoma, kad šis sklypas išimamas iš teritorijos, anksčiau numatytos būsimam keliui, vesiančiam į naują tiltą per Dangę.   

Kitame, prie Dangės, už geležinkelio buvusiame sklype, irgi leista laikyti kuro. Šioje sprendimo dalyje nebeliko žodžio „laikinai“, naudoto prieš metus. 

Naują tiltą minėtoje vietoje planavo statyti dar tarpukario miesto valdžia. Apie tai buvo rašoma 1936-ųjų spaudoje. Tada burmistras Gustavas Šulcas pareiškė, kad miestui „reikalingas trečias tiltas”. 

„Tam numatytas ratas, kuris sups visą miestą. Jam pravesti reikia daug lėšų. Svarbiausia, tai būtinai reikalingas trečiasis tiltas per Akmenės upę. Jis turėtų eiti ties Janiškės priemiesčiu. Bet čia reikalingi milijonai. Tos išlaidos netelpa eilinėse miesto metinėse sąmatose. Norima kreiptis į vyriausybę gauti ilgalaikių lengvomis sąlygomis paskolų“, – burmistrą citavo „Lietuvos aidas“. 

Tilto idėja buvo prisiminta ir 1938-aisiais, po to, kai pėstiesiems buvo uždrausta eiti per geležinkelio tiltą.   

„Kilo būtinas reikalas ties ta vieta pastatyti bent lieptą, kad darbininkai galėtų patogiau pasiekti darbo vietą. Tačiau dabar dėl liepto pastatyto kilę įvairių sunkumų, nes toje vietoje žemė priklausanti išimtinai privatiems savininkams, kurie nenori leisti naudotis savo žeme viešam susisiekimui. Todėl dabar esąs kilęs visai rimtas sumanymas – pastatyti per Dangės upę dar vienų tiltą visokiam susisiekimui“, – rašė laikraštis „Vakarai“.  

Anot jo, naujasis tiltas turėjo būti statomas ties „Livermos“ tekstilės fabriku (1945 metais virtusiu Klaipėdos medvilnės ir vilnos audinių įmone „Gulbė“).  

Visgi, ketvirtojo tilto statybos planai buvo pradėti įgyvendinti tik po pusės amžiaus. Istorikas dr. Vasilijus Safronovas knygoje „Klaipėdos urbanistinė raida 1945-1990“ rašo, kad viadukas per Bangų ir Joniškės gatves bei 800 m ilgio tiltas su nusileidimu į Liepų gatvę buvo pastatytas 1985-1989 metais. Galutinai viadukas buvo užbaigtas jau tik po nepriklausomybės. 

Prie upės - ir statybininkai 

Prie Dangės 1952-aisiais traukė ir statybininkus. Sulaukęs Valstybinio statybos tresto Nr. 5 valdytojo draugo Kapustino prašymo dėl vietos gamybinės-transporto bazės statybai, Vykdomasis komitetas nusprendė, jog tokiam reikalui geriausiai tiks apie 12 ha ploto teritorija dešiniajame Dangės krante, „Faneros fabriko rajone, už geležinkelio“.  

Draugui Kapustinui buvo nurodyta bazės statybas pradėti ne vėliau kaip pirmą 1953-ųjų ketvirtį ir visą projektą įgyvendinti per penkerius metus bei po to Vykdomajam komitetui perduoti tuo metu naudotą sklypą Laivų skersgatvyje.  

Kariškiai - prie parko 

Tą rudenį miesto valdžia buvo sulaukusi ir karinio dalinio Nr. 2114 prašymo dėl naujos autotransporto bazės statybos.  

Miesto valdžia nusprendė šiam tikslui 10 metų laikotarpiui kariškiams perleisti apie hektaro ploto sklypą Pušyno gatvėje, „tarp kapinių ir geležinkelio“. Dalinys į šią vietą turėjo perkelti savo bazę, buvusią ties Montės (dabar – Herkaus Manto) gatvės ir Lenino (dabar - Lietuvininkų) aikštės kampu.  

Kariškiams buvo nurodyta į naują vietą persikelti iki antrojo 1953-iųjų ketvirčio.  

Autorius: Martynas Vainorius

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama