Valdžios sprendimuose – ir neįmenamos mįslės
Klaipėda atvirai
Turinį įkėlė
„Atvira Klaipėda“, remdamasi Vykdomojo komiteto (VK) dokumentais, dabar saugomais Klaipėdos regioniniame valstybės archyve, toliau pasakoja, kaip 1952-aisiais Klaipėdos valdžia laimino ir įvairių to meto įmonių planus bei plėtrą, keitusią miesto veidą.
Viename iš tokių sprendimų buvo palikta ir neįmenama mįslė.
Mieste – ir akmens smulkinimo bazė
Tų metų vasario pabaigoje VK, reaguodamas į Klaipėdos apskrities žemės ūkio valdybos viršininko drg. Gikso prašymą, nusprendė paskirti šiai organizacijai 2,4 ha ploto sklypą, buvusį tarp geležinkelio ir superfosfato fabriko „Artojas“, kad ji ten galėtų įsirengti savo statybinę aikštelę. Sprendime nurodoma, kad perduodami ir visi sklype esantys pamatai bei sugriautų pastatų likučiai, įskaitant apie 2500 kv. m ploto buvusiam tekstilės fabrikui priklausiusio pastato griuvėsius. Valdybai buvo nurodyta padengti „Artojo“ fabrikui turėtas inventorizavimo ir techninės dokumentacijos paruošimo išlaidas.
Po savaitės VK taip pat pasirūpino Kelių ir tiltų trestu, kuris norėjo statyti akmens smulkinimo bazę, bet pritrūko jai žemės. Miesto valdžia sutiko jam papildomai skirti 1200 kv. m ploto sklypą, buvusį už M. Gorkio (dabar - Liepų) g. 39 namo.
Energetikai - neaiškiame „kulto pastate“
Kovo pradžioje miesto valdžia patenkino ir „Lietuvos energijos“ elektros tinklų Klaipėdos padalinio viršininko drg. Brilausko prašymą, kuriame jis dėstė, jog nori įrengti bendrą elektros tinklų valdymo ir gamybinių tarnybų punktą.
Kad energetikams pavyktų įgyvendinti savo planus VK jiems perdavė 500 kv. m ploto sklypą Naujojo Sodo g. 2-4 su jame buvusiu sugriautu „kulto pastatu“.
Drg. Brilauskas buvo įpareigotas pradėti statybas ne vėliau kaip 1952 m. trečiąjį ketvirtį.
Kodėl sprendime buvo minimas „kulto pastatas“ dabar jau sunku pasakyti.
Arčiausiai šios vietos yra seniausias Europoje iki šiol veikiantis baptistų bažnyčios pastatas, tačiau jo adresas - Vytauto g. 38.
Senosiose adresų knygose nurodoma, kad baptistai turėjo valdų ir netoli esančioje Neuer Park (Naujojo Sodo) gatvėje. 1-ąją numerį turėjusio namo savininku 1858-1866 m. buvo nurodoma Baptistų bendruomenė, o gyventojas – F. Niemetz, šios bendruomenės vadovas. Namas ½ 1898-1942 m. irgi priklausė Baptistų bendruomenei, jame gyveno jos pamokslininkai Wilhelm Herrmann, F. Hellwich, G. Beyer, Otto Ekelmann, Carl Dressler.
2-ąjį Naujojo Sodo g. numerį turėjęs namas 1858-1868 m. irgi priklausė Baptistų bendruomenei, 1858 m. jis buvo nurodytas kaip maldos namai, o 1866 m. – kaip koplyčia.
Pasak Klaipėdos universiteto istoriko dr. Vasilijaus Safronovo, Neuer Park iki 1937 m. vadinosi visa buvusi kapinių erdvė, o tais metais viena jos dalis – aikštė tarp Simono Dacho mokyklos ir Baptistų bažnyčios – gavo vardą Kurzinnaplatz (Kurcinos aikštė). Po to iš visos numeracijos liko tik Neuer Park Nr. 1 ir Nr. 2. Abu sklypai buvo būsimojo „Klaipėdos“ viešbučio ir Naujojo Sodo gatvės trasoje. Kurzinnaplatz savo ruožtu liko priskirti penki namai, iš jų Nr. 2/3 - Simono Dacho mokykla, Nr. 5 - Baptistų bažnyčia.
„Kokia numeracija naudota po karo, sunku pasakyti, nes jokio to meto plano su namų numeriais nežinau. Bet manau, kad ta pati, kaip iki 1944 metais, nes namų numeriai buvo daug kur likę ant pastatų. Numeracija buvo kažkuriuo metu buvo pakeista. Gatvių pervadinimas įvyko jau 1945 metais. Kurzinnaplatz gavo vardą Kuršių aikštė (žmogus pavarde Kurzinna tapo „kuršiu“), o gatvė Neuer Park vadinta Naujojo Sodo gatve. 1947 metais minima, kad pradinė mokykla (būsimoji Dacho) buvo adresu Kuršių aikštė, o Jūrų uosto poliklinika – Naujojo Sodo 1. Mokykla adresu Kuršių aikštė 2/3 minima dar ir 1971 metais, taigi 1937 metų numeracijos čia paisyta ilgai“, - paaiškino istorikas.
Pasak jo, jei 1952-aiaisias dar buvo naudota prieškarinė numeracija, Naujojo Sodo g. 2–4 turėjo būti visa pietinė dabartinės gatvės kraštinė tarp hospiso (buvusio Odos ir veneros ligų dispanserio) ir „Klaipėdos“ viešbučio.
„Kulto paskirties pastato šioje gatvės kraštinėje, žinoma, nebuvo“, - sako istorikas.
Kartu jis patvirtina, kad energetikai čia įsikūrė. 1956 m. telefonų knygoje adresu Naujojo Sodo g. 2 minimas elektros tinklų Klaipėdos skyriaus budėtojas ir Uosto ligoninė. Vėlesnėse knygose (1961, 1967 metų) adresu Naujoji sodų g. 3A nurodoma Elektros tinklų įmonė. 1971 m. Elektros tinklų įmonė jau minima M. Gorkio g. 64, bet Naujojo sodo 3A minima miesto dispečerinė tarnyba. Tad V. Safronovas spėja, kad čia kalba ėjo apie sklypą, kur apie 1984-uosius iškilo Statybos remonto valdybos pastatas (dabar čia yra įsikūręs Valstybės saugumo departamentas).
Istorikas teigė abejojantis, kad VK sprendime galėjo būti minima Baptistų bažnyčia, nes pirmieji jam žinomi aiškūs šio pastato funkcijos ir adreso paminėjimai yra 1964 ir 1967 m., kai adresu Vytauto g. 38 buvo nurodomas Uostiečių klubas arba Jūros prekybos uosto klubas.
Kas buvo iki tol, kol įsikūrė klubas, nėra neaišku. Socialinių mokslų daktaras Albertas Juška Mažosios Lietuvos enciklopedijoje buvo rašęs, kad po karo baptistų maldos namus užėmė sovietų kareiviai, bet nebuvo pateikęs jokios tai pagrindžiančios nuorodos.
Autorius: Martynas Vainorius
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
