Lietuviai studentai užsienyje
Merkio kraštas
Turinį įkėlė
Lietuviai studentai užsienyje...Užsienyje studijavusių Lietuvos studentų asmens bylos, stipendijų prašymų ir skyrimo, pačių studentų rašytos studijų ataskaitos Lietuvos ministerijoms, užsienio profesorių atsiliepimai apie pas juos studijuojančius lietuvius ir kiti archyviniai dokumentai, saugomi Lietuvos centriniame valstybės archyve (f. 391). Lietuvių studentų draugijų įvairiuose užsienio universitetuose steigimo, veiklos ataskaitos, posėdžių protokolai, skaityti referatai, Lietuvos spaudai rengti straipsniai ir kitokios veiklos dokumentai, susirašinėjimai su savo buvusiais profesoriais. Lietuvių katalikų studentų ateitininkų sąjungos Berlyne kuopos dokumentai, 1920–1924 (LCVA, f. 564, ap. 3, b. 269, 272, 362–362a), taip pat „Lietuvių jaunuomenės tautiškai moksliškos draugijos „Lietuva“ Belgijos Louainne (Lovene) dokumentai (LCVA, f. 564, ap. 3, b. 268); „Fribūro lietuvių studentų draugijos „Rūta“ dokumentai (f. 564, ap. 3, b. 268). Lietuvių studentų užsienyje šalpos dokumentai: „Lietuvos studentams šelpti Vokietijoje draugija“ (Verein zur Unterstüzung Litauischer Studierender in Deutschland) 1921-1923 m. (LMAVB, F184-220-221, 223, 226–227); Akademinės Fribūro lietuvių studentų draugijos „Lituanios“ susišelpimo fondas (f. 936, ap. 1, b. 3). Įvairiuose užsienio universitetuose lietuvių studentų klausytų paskaitų užrašai (konspektai): Grigaliaus universiteto prof. P. Hoeneno Kosmologijos paskaitų kursas 1932-1936 m (užrašytas K. Olšausko), Leveno universiteto Psichofiziologijos ir estetikos kursai (užrašyti E Stukelio), Antano Viskanto 1909–1915 Leveno ir Grigaliaus universitetuose klausytų paskaitų prancūzų kalba užrašai: Politikos ir parlamentarizmo klausimai Belgijoje 1909–1910 („Questions politiques et parlementaires l etat et les cultes a l Etranger et en Belgique 1909–1910, 56 lapai), Bažnytinė civilinė teisė, I–III, Teisės enciklopedija“, Tarptautinė privatinė teisė, Tarptautinis arbitražas XIX a ir kiti (LMAVB F239-11, 21). P. Brazio užrašytų Romos Angelicumo universiteto prof. J. M. Bocheńskio „Mokslų filosofijos“ (Matematinės logikos) paskaitų kursas, Valkenburgo kolegijoje psichologijos prof. J. Fröbes paskaitų konspektas (klausytojas nenurodytas), M. Pečkauskaitė užrašytų Züricho univ. prof. Försterio ir Saitschiko paskaitų, konspektai, Müncheno univ. prof. Baeumkerio „Logikos“ (1923), prof. Hildebrando „Pažinimo teorijos“ (1923/24) ir kitų paskaitų konspektai, užrašyti Balio Sruogos, teisininkės Gražinos Gustaitytės 1929–1930 m. įvairių teisės disciplinų (tarptautinės teisės, teisės kodifikavimo ir kitų) paskaitų užrašai Prancūzijos Grenoblio universitete (F12-4778-4782), C. Griniutės-Ivinskienės Berlyno universitete 1933 m. klausytų ekspresionizmo ir impresionizmo literatūroje ir mene paskaitų konspektai (LMAVB F29-1294-1295) ir kiti. Jie svarbūs tuo, kad iš jų galima spręsti ne tik kokiuose universitetuose, kokių profesorių, bet ir kokių idėjų klausyta, kaip jos buvo suvoktos, užrašytos. Užsienio universitetų informaciniai statistiniai leidiniai: Université Catholicque de Louvain. Annuaire, 1936; Verzeichnis der Behörden, Anstalten und Studierenden der Hochschule (Universität) Zürich, 1891–1940; Université de Fribourg: Autorités, professeurs et étudiants, 1899–1940 ir kiti. Įvairių užsienio universitetų daugelio metų matrikulos (Personalverzeichnis, Vorlesungsverzeichnis, Liste des étudiants…, Jahresverzeichnis an der deutschen Universitäten erschienen Schriften…). Tai šaltiniai Lietuvos studentų užsienyje skaičiui, dinamikai, geografijai, taip pat lietuvių studentų įvairiuose užsienio universitetuose parengtų disertacijų ir kitokių kvalifikacinių darbų bibliografijai sudaryti. Nemažiau svarbus šios temos šaltinis yra užsienyje studijavusių įvairių asmenų atsiminimai, autoriaus užraišyti 1978–1989 m.: pedagogų – Klemenso Ruginio, Onos Narušytės-Januševičienės, Uršulės Urniežiutės-Starkienės, Marijos Spetylienės, Emilijos Urniežiutės-Trukanienės, Ievos Andrulytės-Aleksienės, psichologų: Alfonso Gučo ir Jono Pankausko, kalbininko Jono Dumčiaus, artistės Gabrielės Avietinaitės-Gustainienės, filosofo Kazio Dausos, žurnalisto Juozo Keliuočio, matematiko Petro Katiliaus, ekonomisto Domo Cesevičiaus, menotyrininkės Halinos Kairiūkštytės-Jacinienės, muziko Konrado Kavecko, teologo Jono Danylos ir kitų (iš viso 24 asmenų). Šie memorialiniai šaltiniai gerokai praplečia, sukonkretina kitokių šaltinių informaciją, padeda užpildyti jų spragas, susivokti, kokiomis betarpiškomis aplinkybėmis vyko vieno ar kito asmens studijos, su kuriais užsienio profesoriais artimiau bendrauta, kurių įtakos daugiau patirta, kokias emocijas kėlė pačios studijos užsienyje ir kokiems pasiryžimams jos skatino…. Atskiri lietuviai yra patys paskelbę įvairaus išsamumo atsiminimus apie savo studijas užsienyje: Kazys Pabėdinskas48, Bronius Krikštopaitis49, Juozas Jakštas50, Pranciškus Būčys51, Valentinas Gustainis52, Antanas Poška53 ir kiti. Atskiras studijų šaltinis yra ir ikonografinis – užsienyje studijavusių Lietuvos studentų ir jų profesorių nuotraukų kolekcija, autoriaus surinkta. Remtasi ir gausia lietuvių spauda bei kitokiais šaltiniais, kurie bus nurodomi tekste. Vykdant šaltinių paiešką, paaiškėjo, jog daug tokių šaltinių negrąžinamai prarasta, sunaikinta sovietinės okupacijos metais, kai 1940 m. ir ypač po karo okupacinio režimo represijos pirmiausiai užgriuvo politiškai aktyvią Lietuvos inteligentiją ir ypač išsilavinimą gavusią užsienyje54. Jau pats studijavimo užsienyje faktas neretai tapdavo represijų pretekstu. Bijota labiau išsilavinusių, demokratiškesnio gyvenimo patyrimą turinčių, daugiau pasaulio mačiusių žmonių. Kratų metu rasti Vakarų Europos universiteto diplomai ir kitokia su studijomis užsienyje susijusi medžiaga dažnai būdavo konfiskuojama kaip inkriminuojanti ir represijas pasunkinanti. Todėl kai kurie užsienyje studijavę asmenys slėpė šį savo biografijos faktą arba sąmoningai naikino savo asmeninius archyvus. Nemaža užsienyje mokslus baigusių asmenų 1944 m. emigravo į Vakarus, nemaža jų žuvo Sibiro lageriuose ir tremtyje, kartu su jais žuvo ir žymi dalis gyvosios šių studijų atminties55. Nors šaltinių išsamumas visada lieka atvira problema, manau, kad autoriui pavyko pasiremti bent ta pagrindine pačių įvairiausių šaltinių mase, kuri leido suvokti bent pagrindines lietuvių studijų užsienyje XX a. pradžioje tendencijas, nustatyti jų santykinį mastą, grįžtamąjį poveikį lietuvių kultūrai, t. y. visa tai, kas reprezentavo šias studijas kaip savotišką Lietuvos kultūros reiškinį, dariusį apibrėžtą grįžtamąjį poveikį įvairių Lietuvos kultūros sričių pažangai ir specifikai. Studijos užsienyje žymiu mastu lėmė, kad Lietuva per santykinai trumpą laisvo gyvenimo tarpsnį buvo pasiekusi įspūdingos pažangos, aplenkusios istorinį laiką. 48 Pabėdinskas, K. Nuo Plungės iki Maroko (Apie elektrotechnikos studijas Grenoblio elektrotechnikos institute). Chicago, 1988. 49 Krikštopaitis, B. Jūrų keliais, Jūrų kapitono atsiminimai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2015. 50 Jakštas, J. Mano istorijos mokslo kelias, Vilnius: Valstybinė enciklopedijų leidykla, 1992. 51 Būčys, P. Atsiminimai, I, Chicago, 1966. 52 Gustainis, V. Nuo Griškabūdžio iki Paryžiaus, Kaunas: Spindulys, 1991. 53 Poška, A. Mano gyvenimo pasaka, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2003. 54 1941 m. birželio 14 d. sovietinių trėmimų į Sibirą metu, draugai buvo įspėję prof. Vincą Vilkaitį, 1920 m. baigusį Berlyno universitete botanikos studijas ir ten pat 1925 m. gavusį dr. laipsnį, pasislėpti. Kai enkavedistai atėjo suimti jį ir jo žmoną Stasę Orvidaitę-Vilkaitienę, irgi baigusią mokslus užsienyje, profesorius pareiškė : „Netrukdykite, man reikia eiti į seminarą. Manęs laukia studentai“…. 55 Ieškant šaltinių būta ir kuriozų. Aplankius vieną iš užsienyje studijavusių palikuonį ir pasiteiravus nuotraukų iš jo tėvų studijų užsienyje, buvo atsakyta: „Ką tik sudraskiau ir įmečiau į šiukšlių kibirą, bet į konteinerį dar neišnešiau…“. Skiautes suklijavus, buvo atkurta Münsterio lietuvių studentų viešnagės pas lietuvius, dirbusius Münsterio priemiestyje, nuotrauka. Ji publikuojama šioje knygoje.
Autorius: Alfonsas Vaišvila
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
