Lietuviai studentai užsienyje

Lietuviai studentai užsienyje...23 Pagal ano meto viešoje spaudoje paskelbtus duomenis, I pasaulinis karas buvo padaręs Lietuvai nuostolių už maždaug 3 milijardus 700 milijonų litų. Tai sudarė 12 Lietuvos metinių biudžetų, kuriuos Lietuva turėjo iki 1929 m. – Mūsų kalendorius, 1930, p. 53. 24 Razma J. Visuomenės dvasios krizė. – Vairas, 1937, nr. 12, p. 376. 25 Naujoji Romuva, 1933, nr. 114, p. 218. 26 Čepinskis, J. Šveicarijos parama Lietuvos mokslui. – Mokslas ir gyvenimas, 1992, nr. 1, p. 18–19; Ivinskis, Z. Apie studijas užsienyje. – Aidai, 1968, nr. 7, p. 213–226; Gaižutis, A. Arkivyskupas Mečislovas Reinys – neotomistinės filosofijos pradininkas Lietuvoje. – Soter, 2014, 51 (79), p. 7–14 [inter. šaltinis], Kriaučiūnienė, Ž. Lietuvos studentai tarpukario Europoje. – Tiesa, 1993 04 14; tos pačios, Lietuvos studentai Europos Aukštosiose mokyklose 1919–1940 metais. – Lietuvos istorijos metraštis, V., 1994, p. 91–108; Gerutis, A. Lietuviai Šveicarijoje. – in: Pasaulio lietuvių žingsniai (1958). 27 Skrupskelis, K. Ignas Skrupskelis: asmenybė ir laikmetis. Versus Aureus, 2014, p. 117–153. 28 Kučas, A. Kunigas Antanas Staniukynas, Roma, 1965. 29 Juozas Keliuotis ir literatūros dinamikos problemos. – Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, V., 2004. 30 Eretas, J. Kazys Pakštas. Tautinio šauklio odisėja (1893–1960). Vilnius, 2002. 31 Sliesoriūnas, F. Marija Andziulytė-Ruginienė – pirmoji lietuvė istorijos mokslų daktarė. – https://www.vdu.lt/cris/bitstream/20.500.12259/105309/1/ISSN2029-7181_1999_V_40.PG_30-37.pdf. 32 Vaišvila, A. H. Wolfflin lietuvių menotyroje. – Krantai, 1990, nr. 6, p. 36–40; Marcišauskytė-Jurašienė, J. Įžymi, bet nepažinta. – Krantai, 2010, nr. 2, p. 46–51. 33 Gaižutis, A. Arkivyskupas Mečislovas Reinys – neotomistinės filosofijos pradininkas Lietuvoje. – Soter, 2014, t. 51, p. 7–14. 34 Dautartas, J. (sudarytojas), Vytautas Soblys: pirmajam Respublikos pedagoginio instituto direktoriui atminti. Mokslo straipsniai ir kūrybinis palikimas. Vilnius, 2015, LEU leidinys, 244 p. 35 Katilius, A. Jonas Totoraitis: biografija ir veikla, Vilnius: LII, 2022, 280 p. 36 Katilius, A. Lietuvių studentų katalikų organizacijos Vakarų Europos universitetuose XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, 2012 01 06.- http://www.ausra.pl/0401/katilius.html; to paties, Kauniečių „Motinėlės“ draugija Kaune. – Kauno istorijos metraštis, t. 7, 2006, p. 85–102, to paties, Lietuvių studentų katalikų draugija Leveno universitete XX a. pradžioje. – LKMA metraštis, Vilnius, 2011, t. 34, p. 141–167, to paties, Mečislovo Reinio studijos. – LKMA metraštis, Vilnius, 2004, t. 24, p. 485–490; to paties, Fribūro universiteto draugijos „Lituania“ šalpos fondas. – LKMA metraštis, t. 36, Vilnius, 2012, p. 91–117; to paties, Fribūro universiteto lietuvių studentų „Rūtos“ draugijos kronika. – LKMA metraštis, 2016, t. 39, p. 225-327; to paties, Fribūro universiteto lietuvių studentų draugija „Lituania“ 1915-1934 m. – LKMA metraštis, 2020, t. 43, p. 45-65. 37 Skrupskelis, K. Ateities draugai, Vilnius, 2010. 38 Jankevičiūtė, G. Lietuvos respublikos stipendininkai užsienio šalių dailės mokyklose 1918–1940 m. – in: Lietuvos kultūros tyrinėjimai. Straipsnių rinkinys, 2 t., Vilnius: Margi raštai, 1996, p. 284–322. 39 Martinaitienė, G. M. Juozas Mikėnas. Gyvenimo ir kūrybos pradžia. – Lietuvos kultūros tyrinėjimai. Straipsnių rinkinys, 2 t., 1996, p. 227–283. 40 Štikonaitė, I. Lietuvos kultūriniai ir akademiniai ryšiai su Šveicarija XVI-XX amžiuje. – Archivum Lithuanicum, Wiesbaden, 2004, t. 6, p. 213–216. 41 Kriaučiūnienė, Ž. Lietuvos studentai tarpukario Europoje. – Tiesa, 1993, 04 14; tos pačios, Lietuvos studentai Europos Aukštosiose mokyklose 1919–1940 metais. – in: Lietuvos istorijos metraštis, 1992 metai. Vilnius, 1994, p. 91–108. 42 G. Jankevičiūtė. Min. str. 43 Kupscytė, S. Lietuvos valstybės stipendininkų Prancūzijoje patirtys XX a. 3–4 dešimtmečiuose. – Kauno miesto metraštis, 2015, t. 15, p. 187–207. 44 Žigaras, F. Lietuvos kariuomenės karininkų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo sistema 1919–1940 m., II, Vilnius, 2018. 45 Vienas iš prieškario Nepriklausomos Lietuvos laivyno kūrėjų Bronius Krikštopaitis tuo klausimu rašė: “Šių dienų Lietuvos (sovietų okupuotos – A. V.), kaip vergės, spauda, vykdydama pikto ruso valią, negali nieko gero apie nepriklausomos Lietuvos laikotarpio padarytą pažangą parašyti. Kas tuomet buvo gražaus pasiekta, ji priversta nutylėti, o atsidūrusi nenuginčijamų faktų akivaizdoj, turi pasiektus laimėjimus iškraipyti, sumenkinti ar suniekinti… kartu skiepija mažavertiškumo ir nepasitikėjimo savimi kompleksą – esą lietuviai be rusų nesugebą savarankiškai gyventi, ekonomiškai tvarkytis ir kultūriškai klestėti“ (Krikštopaitis, B. Jūrų keliais. Jūrų kapitono atsiminimai. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų redakcija, 2015, p. 231). 46 Vaišvila, A. Logikos mokslas Lietuvoje 1900–1940 m. Vilnius: Mintis, 1980, 205 p. 47 Vaišvila, A. Lietuvos akademinio jaunimo užsienyje įgyti filosofijos daktaratai (XX a. pradžia). – kn; Istorija ir būtis. Straipsnių rinkinys, V., 1988, p. 290–313; to paties. H. Wölfflin lietuvių menotyroje. – Krantai, 1990, nr. 6, p. 36–40; to paties, Žygis į Vakarus. Lietuvių studijos Vakarų Europos universitetuose 1900-1940 m. – Švyturys, 1990, nr. 22, p. 10–11; to paties, G. Försterio talka lietuvių dorinei savikūrai. – Filosofija, sociologija, 1993, nr. 1, p. 78–85; to paties, Lietuva ir asmenybė kryžkelėje, Vilnius, 1992, p. 26–33. to paties, Vėliava–Tėvynės simbolis. Lietuvių studijos Friburgo universitete 1922 m. – Apžvalga, 1993, nr. 16. Studijų grįžtamasis poveikis Lietuvos kultūrai laikytas esmine ir kartu bene pačia sudėtingiausia šios temos problema ne vien dėl savo techninės pusės (šaltinių ir temų įvairovė), bet ir būtinybės vienaip ar kitaip aiškintis koncepcijas tų užsienio profesorių, pas kuriuos buvo studijuota ir kartu atsekti, kokiu mastu ir pavidalu tos koncepcijos atsispindėjo lietuvių jaunimo, grįžusio į Lietuvą, rašiniuose, administraciniuose sprendimuose ir kituose darbuose. Čia aptariamos pažiūras tų užsienio profesorių, kurie turėjo žymesnio poveikio pas juos studijavusių lietuvių studentų idėjinei orientacijai. Šia prasme lietuvių studijų užsienyje tyrimas gali būti traktuojamas kaip tam tikras Lietuvos kultūrologinių tyrimų įvadas ir to laikotarpio Lietuvos kultūros įtakų struktūrizuotas ir kartu integralus suvokimas. Šaltiniai lietuvių studijoms užsienyje pažinti. Tarp daugelio įvairių šaltinių, kuriais remiantis autorius analizavo Lietuvos akademinio jaunimo studijas Vakarų Europos universitetuose 1900–1940 m., minėtini šie:

Autorius: Alfonsas Vaišvila

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama