Klaipėdiečiai muzikantai debiutavo sėkmingai

„Atvira Klaipėda“ toliau pasakoja, kokie prieš šimtą metų Klaipėdoje nutikę įvykiai yra užfiksuoti Lietuvos centriniame valstybės archyve dabar saugomuose dokumentuose ir kituose šaltiniuose.  

Šįkart – apie to meto geležinkelininkų bei muzikų pasiekimus ir rūpesčius.    

Geležinkeliams reikėjo vietinio juristo 

1925 m. gegužės pradžioje susisiekimo ministras Balys Sližys kreipėsi į Vyriausybę dėl Klaipėdos geležinkelių reikalų.  

„Klaipėdos krašte reikalinga duoti geležinkelių ir pašto srityse daug įvairių juridinių patarimų, reikalinga vesti bylas teismuose, ir tiem visiems reikalam yra reikalingas juristas, žinąs veikiančius Klaipėdos Krašte vokiečių įstatymus. Tokį žmogų galima rasti tik tarpe Klaipėdos advokatų“, – išdėstė B. Sližys ir prašė Ministrų kabineto leisti jo vadovaujamai ministerijai „pasamdyti vieną laisvai samdomą juriskonsultą su atlyginimu 1.000 litų mėn. iš Geležinkelių Valdybos kreditų“. 

Muzikos mokytojai uždirbo daugiau 

Papildomas išlaidas tuo metu planavo ir nuo 1923-iųjų rudens pradėjusi veikti Klaipėdos muzikos mokykla.  

„Muzikos ir dainavimo mokytojų vidurinėse ir aukštesniosiose mokyklose žinioms pagilinti Klaipėdos muzikos mokykla numato šią vasarą /nuo liepos 15 d. iki rugpjūčio 15 d./ organizuoti kursus. Juose bus dėstoma elementarinė muzikos teorija, solfedžio, harmonija, muzikos enciklopedija ir istorija, choras, tarena, balso higiena ir didaktika. Dėlei menko cenzo daugumos muzikos ir dainavimo mokytojų minėtose mokyklose, Švietimo ministerija konservatorijos sumanymą pilnai palaiko ir jos šių metų išlaidų sąmatoje /β 5 str. 3/ yra numačiusi tiems kursams išlaikyti kredito 5.000 litų“, – premjerui skirtame rašte 1925 m. gegužės 12 d. dėstė švietimo ministras Kazimieras Jokantas.

Kartu jis nurodė, kad šiems kursams negalėjo būti taikomas Mokytojų atlyginimo įstatymo straipsnis, numatęs apmokėjimą mokytojams, kviečiamiems „trumpam laikui epizodiniams kursams dėstyti“, nes „kursai eis vasaros atostogų metu ir juose dėstys muzikos mokyklos mokytojai kurių normalinis atlyginimas yra žymiai didesnis už atlyginimą kitų mokyklų mokytojų“.  

Tad ministras prašė, kad Vyriausybė leistų vedėjui už kursų vadybą sumokėti 200 litų, o lektoriams – po 22,5 Lt už kiekvieną paskaitą. Kartu jis nurodė, kad visos tokios išlaidos bus padengtos iš „turimojo jų laikymui kreditų“. 

Klaipėdos muzikos mokykla buvo įsteigta kompozitoriaus Stasio Šimkaus iniciatyva. Baigiantis 1923-iųjų vasarai „Lietuvos žinios“ rašė, kad į ją bus priimami visi norintys ir galintys „rimtai muzikos mokintis“.  

„Veiks šie skyriai: piano (taipogi vargonų), dainavimo, styginių, pučiamų instrumentų ir kompozicija. Mokytojais pakviesti žymūs muzikai ir pedagogai. Mokslas eis dienomis ir vakarais. Kiekvienas mokinys gaus dvi pamokas savaitėj savo pasirinktu instrumentu ir 4-6 pamokas bendrų muzikos išguldymų. Toliau gyvenantieji galės pamokas suderinti taip, kad užteks atvažiuoti Klaipėdon du kart savaitėj, prieš arba popiet. Rūpinamasi, kad atvažiuojantiems pamokoms iš toliau būtų papiginta kelionė gelžkeliais, kaip ir ir kitų mokyklų mokiniams čionai kad yra“, – informavo dienraštis. 

Orkestras sulaukė pasisekimo 

1924-ųjų balandžio pabaigoje „Lietuvos žinios“ buvo pranešusios, kad Klaipėdos muzikos mokykla, „atsižvelgdama į Lietuvos muzikos gyvenimo gyvus reikalavimus“ ir susitarusi su Direktorija bei Lietuvos centrine valdžia, steigia simfoninį orkestrą. 

„Šіаm reikalui Krašto Direktorija paskyrė Paupio dvarą, o Centralinė Lietuvos Valdžia duoda reikalingų lėšų“, – informavo laikraštis. 

Klaipėdos krašto gubernatorius Jonas Polovinskas-Budrys savo dienoraštyje rašė, kad 1925 m. gegužės 25-osios vakarą „pirmą kartą viešai koncertavo Konservatorijos sinfonijos orekstas iš 60 suvirš žmonių“ kartu su mokytojais čekais, diriguojant Stasiui Šimkui.  

„Gana didelė Šaulių salė vos talpino visus atsilankiusius. Buvo labai daug vokiečių. Pasisekimas didžiausias ir didelis lietuvių laimėjimas“, – dėstė gubernatorius.  

Dar prieš šį koncertą Stasys Šimkus raštu buvo kreipęsis į susisiekimo ministrą B. Šližį ir nurodė, kad šis orkestras, „sąstate 60 žmonių“, birželį rengiasi į pirmas gastroles ir ketina surengti koncertus Šiauliuose, Panevėžyje ir Kaune. Tad mokyklos vadovas prašė ministro suteikti tris keleivinius vagonus (vieną antros klasės „tuo pačiu tarifu“), kurie kelionės metu būtų atkabinami ir orkestras galėtų jais naudotis ir nakvynei. Konservatorija įsipareigojo pirkti orkestrantams bilietus.  

Reaguodamas į šį prašymą susisiekimo ministras Vyriausybei raštu pranešė, kad konservatorija naudojasi perpus mažesniu tarifu kelionėms traukiniais ir jai būtų galima skirti „du rusų tipo III klasės ir vieną II klasės keleivinių vagonų, su teisėmis jais naudotis laike ekskursijos nakvynei“. B. Sližys paprašė Ministrų kabineto palaiminti tokį jo siūlymą.  

Autorius: Martynas Vainorius

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama