Kalvystės šventė užgeso, bet kalviai rankų nenuleidžia

Kalvystės šventė užgeso, bet kalviai rankų nenuleidžia. Prie Daubarių piliakalnio 2005 metais virė viduramžių karių kovos kalavijais ir kirviais. Prieš du dešimtmečius, birželio 17 dieną, į Mažeikius rinkosi kalviai – čia vyko pirmoji tarptautinė kalvių šventė.Apie įdomų šios dabar jau užgesusios šventės „gimimą“ mintimis pasidalijo vienas jos iniciatorių, kalvis Martynas Stankus. Idėja išsirutuliojo savaime Pirmoji kalvystės šventė 2005 metais subūrė kalvius iš Estijos, Latvijos, Suomijos, atvyko Dailės akademijos studentų. Kaip tąkart sakė šventės iniciatorius kalvis Algirdas Stankus, daugelis atvykusių į šią šventę buvo jo mokiniai: „Kai jie atvažiuoja po vieną – tikra gaišatis. Todėl ir gimė mintis visus sukviesti iš karto.“ „Iš tikrųjų šventės idėja išsirutuliojo savaime: po daugelio mėtymų ir vėtymų mes pagaliau įsigijome savo kalvę prie „Senukų“ prekybos centro. Mums tai buvo tikra šventė, juk per metus mes Mažeikiuose buvome pakeitę net penkias vietas, o jūs įsivaizduojate, kas tai yra kraustytis iš vienos vietos į kitą su visa kalve ir žaizdrais. Todėl tai, kad įgijome nuolatinę vietą kalvei, norėjome pažymėti surengdami išskirtinę šventę“, – sakė M. Stankus. Prakaitas karštomis tos vasaros dienomis žliaugė ir kalviui Martynui Stankui (prie žaizdro). Kaip prisiminė pašnekovas, kalvės kieme buvo pastatyta scena – „fūros“ priekaba, sukviesti „rokeriai“ ir „metalistai“, kurie sukūrė šaunų vakarėlį. Šis renginys nuskambėjo net ir televizijoje – dabar jau miręs aktorius Arūnas Storpirštis parodijavo A. Stankų, o kitas žinomas aktorius – jo mokinį estą. Deja, gauti šios laidos įrašo Stankams nepavyko. Atidavė duoklę miestui Antrą dieną kalvystės šventė persikėlė prie Daubarių piliakalnio, kur griežtos darbotvarkės nebuvo, viskas vyko ekspromtu: kalviai demonstravo savo gaminius, vyko ieties metimo, šaudymo lankais varžybos, viduramžių kovų atkartojimas kalavijais, kirviais ir kitos pramogos, kurios pritraukė minias žiūrovų. Pasak M. Stankaus, Daubarių piliakalnis labai tinka tokio pobūdžio renginiams: užlipi ant jo, žiūri per rūkus ir atrodo, kad istorija alsuoja į tave, tą šarmą ir kamerinę aplinką, matyt, turi kiekvienas piliakalnis.Iš viso kas trejus metus įvyko 6 kalvystės šventės. Jų metu buvo renkamas „Kalvių kalvis“. Šventinius suvenyrus tomis dienomis kalė ir vėlesniais metais kalvių kalviu pripažintas Česlovas Pečetauskas. Šios šventės liko ne tik jose dalyvavusių kalvių, lankytojų, žiūrovų atmintyje. Kalviai Mažeikiams padovanojo 3 metalo skulptūras – „Kiekvienas yra savo laimės kalvis“, „Sodas“ ir „Skraidyklė“. Anot M. Stankaus, tai yra natūralus dalykas: Mažeikiuose gyvena ir dirba kalviai, todėl jie ir privalo atiduoti duoklę miestui. Pakeitė kita šventė Jau penkerius metus pirmąjį rugsėjo penktadienį ir šeštadienį vyksta šventė „Geležinė Daubarių istorija“, kurioje laukiami Mažeikių rajono gyventojai ir svečiai, kurie domisi istorija, archeologija bei senaisiais amatais. Kalvio M. Stankaus nuomone, nors gyvosios archeologijos dienos vienas svarbiausių elementų yra kalvystė, geležies išgavimo eksperimentas, vis tiek jos negalima tapatinti su anksčiau vykdavusia kalvystės švente.„Norėjosi surengti tokią senovinės archeologijos šventę, kokia vyksta ant Kernavės piliakalnio. O ypač paskatino tai, kad Daubariuose buvo rasti dviejų lydymo krosnių pėdsakai. Metalo plastikos darbai traukė šventės žiūrovų dėmesį. Tikrosios kalvystės šventės ateities perspektyva priklauso nuo noro, nuo to, kaip mes tarpusavyje sutarsime dėl jos idėjos. Gal kažkada tai įvyks, juk norisi profesionalaus renginio“, – pokalbį reziumavo kalvis.Nuotr. iš redakcijos archyvo

Autorius: Santarvės laikraštis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama