Tauragiškė Inga Eičaitė: „Esu menininkė iš UK“

Tauragiškė Inga Eičaitė: „Esu menininkė iš UK“...Kai pakalbinau buvusią tauragiškę elektroniniu laišku, ji man atsakė taip: „Labas vakaras, mano vardas Inga Eičaitė, esu Bronislavos Gaižauskienės krikšto dukra, menininkė iš UK“. Kad Inga Eičiatė – mano buvusios kolegės Bronislavos, puikios lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos, krikšto dukra, naujiena man nebuvo, nes kažkada su kolege apie ją buvome kalbėję ir man pasidarė smalsu su menininke susipažinti ir supažindinti „Tauragės kurjerio“ skaitytojus. Visada jaučiau potraukį žmonėms, susijusiems su menu, įvairiausių sričių menininkams. O jei dar tas menininkas ar menininkė iš Tauragės, tai jau visai įdomu tampa. Dar įdomiau, kad Inga – ne visai tradicinė menininkė, kokius galime įsivaizduoti Tauragėje. Ši išsilavinusi, be lietuvių kalbos, gerai mokanti rusų, anglų, japonų kalbas, patirties įgijusi Japonijos menų „rezidencijose“, kuria Londone, bet neužmiršta ir gimtosios Tauragės. Jos darbai yra pelnę apdovanojimų Japonijoje, Anglijoje, apie ją ne kartą rašė Londono spauda, dailininkė yra surengusi kelias dešimtis parodų Vilniuje, Londone ir dar keliuose Anglijos miestuose, Tokijuje, Amsterdame, Brukline (JAV). Kai pagalvoji, kiek daug mūsų kraštiečių, tauragiškių, išsibarstę po platųjį pasaulį, nors tas žodis „platųjį“ tapo labai reliatyvus, nebeatrodo tas pasaulis toks platus, kai gali bet kada ir bet kokiu oru susisiekti su kraštiečiu, draugu, giminaičiu, kur tik jis bebūtų – Amerikoje, Japonijoje, Kinijoje, Antarktidoje, Afrikoje... Kelio pradžia Tauragėje Inga, kurios artimieji ir dabar gyvena Tauragėje, čia gimė 1987 metais, baigė tuometinę 6-ąją vidurinę mokyklą (dabar „Aušros“ progimnazija). – Užaugau apsupta gamtos, žmonių, kurie mokė, kaip ją pažinti, gerbti ir gilinti tą ryšį, – sako Inga. Iš Tauragės Inga išvyko į Vilnių, kur studijavo ir baigė bakalauro studijas Technologijų ir dizaino kolegijoje. Jos pasirinkta sritis – grafikos dizainas, labiausiai gilinantis į spaudos grafiką. Gyvenimas ir darbas Londone Kaip pasakoja menininkė, ji išvažiavo studijuoti meno į grafikos ir vizualaus meno kursą, nes buvo įstojusi į London School of Art BA. Bet mokslų ten nepradėjo, pasiliko Anglijoje dirbti su menininkais ir architektais, jų projektais, taip pat norėjosi verstis savo praktika. Šiuo metu Inga asistuoja menininkui Hormazd Narielwalla ir kuria savo grafikos darbus. Ji yra East London Printmakers grafikos studijos ir People of Print sąjungos narė. – Mano grafikos praktika ganėtinai mišri – miksas tarp klasikinės graviūros, mokuhangos – japonų tradicinės medžio raižinio spaudos – daiktų meno, knygrišybos. Didelis fokusas į popierių ir jo naudojimo galimybes. Mano kūrybai stiprią įtaką padarė Bauhauzo ir konstruktyvizmo judėjimai, tyrinėjantys mokslo ir mitologijos sambūvį. Dekonstruoju dangaus kūnus, jų linijines struktūras, kurias vėl jungiu į naujas sistemas. Stebiu, kaip tai galėtų paveikti įsivaizduojamą aplinką ir galimas anomalijas, gamtoje keičiantis natūraliems gyvenimo ciklams. Dirbu daugiausia su juoda ir balta, tyrinėju negatyvios erdvės svarbą per japoniškos medžio raižybos ir oforto derinį, – apie savo kūrybą pasakoja Inga. – Mano kūrybos procesas užtrunka – tai sąmonės srautas, kuris tave užvaldo, ypač jei naudoji minimalų ir abstraktų stilių. Svarbus vaidmuo tenka simbolizmo ir mitologijos sampynai. Pateikimas gali būti visiškai minimalistinis ir kartu kupinas sudėtingybių ir nežinomųjų. 2022 ir 2024 metais Inga darbavosi MI-LAB rezidencijose Japonijoje. MI-LAB – tai Mokuhanga Innovation Lab, Mokuhangos inovacinė laboratorija, programa, sukurta skleisti žinias apie mokuhangą ir jos techniką tarptautiniams menininkams, grafikams ir dėstytojams. Finansiškai dailininkę iš Tauragės rėmė Lietuvos kultūros taryba. – Buvau apdovanota Lietuvos kultūros tarybos edukacine stipendija kultūros ir meno kūrėjui abejais metais, – pasakoja Inga. Kas gi ta mokuhanga? Mokuhanga – tradicinė vandens pagrindu pagaminta spaudos technika, kilusi iš Kinijos ir ištobulinta Japonijoje. Spaudinys sukuriamas naudojant dizainą, išpjaunant blokus kiekvienai spalvai, tada spausdinant kiekvieną spalvą iš eilės, kol bus baigtas spausdinti leidimas. Mokuhanga – japoniškas žodis, reiškiantis medžio blokelių spaudą. Japonijoje jo reikšmė yra pati spauda, tačiau apskritai šiuolaikiniame pasaulyje tai reiškia ir spaudinį, ir techniką. Mokuhanga populiarėja visame pasaulyje, nes mokymasis tampa labiau prieinamas žmonėms už Japonijos ribų. Kaip matome, tuo puikiai pasinaudojo ir mūsų kraštietė Inga. Mokuhanga technika, dabar galime toje vietoje vartoti madingą žodį, – tvari, be chemikalų, netoksiška, nekenksminga aplinkai, naudoja paprastus rankinius įrankius ir įrangą, o gražiam darbui atlikti reikia mažai vietos. Natūralus medžiagų grožis – mediena, pigmentas ir rankų darbo popierius išlaikomas ir vienas kitą sustiprina. Dar apie tobulinimąsi Japonijoje 2022 metais dailininkė I.Eičaitė tobulinosi Fujikawaguchiko (Fudžikavagučikas) mieste, garsiojo Fuji kalno pašonėje. Gilinosi į mokuhangos techniką, knygrišybą, ori-hon – „akordeono“ knygas ir e-makimono – japonų tradicinio pergamento ritinių gamybą. 2024-aisiais studijavo Echizen miete, Fukui prefektūroje. Pasak Ingos, rezidencija neseniai persikėlė į Echizen miestelį, kuris garsėja savo įspūdingu tradicinio popieriaus gamybos paveldu. Japonijoje dailininkė gavo labai daug vertingos informacijos apie tradicinio japoniško popieriaus washi gamybą, skirtingas jo rūšis, prezervaciją ir didžiules pritaikymo galimybes grafikoje bei spaudoje. Šios japonų programos siūlo ar rekomenduoja kreipti ne tik gilesnį žvilgsnį į mokuhangos techniką ir jos pritaikymo galimybes, bet ir į knygų įrišimo atributus. Gilinant žinias Japonijoje, nepraleista svarbi mechaninė dalis – mokuhangai skirtų įrankių (peilių, šepečių) gamyba, priežiūra ir taisymas. Pakviesti specialistai ir menininkai dalijosi savo žiniomis apie medieną, jos tipus ir raižymo technikas. – Mano darbai, sukurti praėjusiais metais rezidencijos metu, – mokuhangos koliažai – labai tradicinė Japonijos vaizdinių kombinacija. Keistas dalykas, kad gamtos įkvėpimas atėjo iš Lietuvos, iš pajūrio. Lietuviškos pušys labai panašios į japoniškąsias. Manau, man Japonija tokia artima, kadangi labai primena namus. Jaučiami šintoizmo (senovės japonų religija, garbinanti gamtą, – red.) ir pagonybės panašumai, artimas žmogaus ir gamtos ryšys, – sukaupta patirtimi dalijasi menininkė. Artimiausi planai Kalbėdama apie ateities planus, Inga tikina, kad jau įgijusi tiek patirties, jog žada plėstis į tradicinius lietuvių etnokultūros laukus: tai galės būti šiaudų stogų interpretacijos, natūralaus vaško naudojimas. – Stengsiuosi daugiau sulieti skirtingus kultūrinius niuansus, kurie aiškiau atspindėtų mano idėjas, – sako originalių idėjų nepritrūkstanti menininkė iš Tauragės I.Eičaitė. – Noriu dalintis savo sukauptomis žiniomis. Bus rengiama mokuhangos prezentacija ir tradicinių japoniškų ritinių dirbtuvės šį balandį Vilniuje, Azijos menų centre. Taip pat planuojami renginiai Japonų kultūros centre Vilniuje. Norėčiau ir Tauragėje surengti, jei būtų kam įdomu.

Autorius: Tauragės kurjeris

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama