MRF Turinio bankas MRF Turinio bankas
Prisijungti
Pagrindinis
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Žiūrėti visus Video Audio Tekstas
Privatumo politika DUK
Regioninės žiniasklaidos projektai • 2026.08.21 14:07

Žolinės ir miestelio gimtadienis Svėdasuose

Anykštos redakcija
Anykštos redakcija

Turinį įkėlė

Žolinės ir miestelio gimtadienis Svėdasuose
Your browser does not support the audio element.

Svėdasai pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėti 1503 metų rugpjūčio 15 dieną – Žolinėse. Nuo pirmojo iškilmingo miestelio gimtadienio, paminėto 2003-aisiais, kuomet švęstas 500 metų jubiliejus, gimtadienio šventė minėta kas penkmetį, o nūnai jau keletą metų kasmet.
Šiemet nors ne jubiliejinis, eilinis, bet vis vien išskirtinis 523-asis Svėdasų gimtadienis, švęstas net dvi dienas.

Po šventės socialiniame tinkle istorikė, knygų autorė Anželika Laužikienė su vyru profesoriumi Rimvydu Laužiku parašė: „Ačiū seniūnui S. Rasalui už gražią puokštę. O suklaupę esam abu, nes taip dalinau sriubą, tad ir puoštės įteikimas įvyko klūpant. Sriuba beveik suvalgyta.“

Žolinės nuo seno nebuvo išskirtinė svėdasiškių šventė, čia iškilmingiausiai švęsti šv. apaštalų Petro ir Povilo bei šv. Mykolo atlaidai.
Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventė nuo seno yra didžiausia kaimyninės Šimonių parapijos iškilmė. Su jais, kaip ir su turtinga programa, viliojusiais į Žolinių šventę užpalėnais vargiai pasivaržysi. Ši šventė kaip bažnyčios atlaidai nuo seno ypatingai švenčiama ir Surdegyje, Burbiškyje, Raguvoje.
Kuomet svėdasiškiai minėjo 500 metų sukaktį, pašventinta gražuolė miestelio vėliava, papuošta legendinio varpo Alaušo ežero bangose simboliu, skambėjo himnai, vyko koncertai.

Pietaujant Vytautas Landsbergis kažkaip pašnekino mane, mano istorinį pranešimą pavadino įdomiu ir pažymėjo, kad gerai, jog jo vadovaujamas Seimas ne veltui Žolinę paskelbė valstybine švente. Šiemet, nors artėja rinkimai, tokio ar kiek mažesnio mastelio politikų svečiuose nesulaukėme.
Žolinių rytą melstasi, pašventinti žolynai dar nuo Gyvojo Rožinio kongreso šventės tebeišpuoštoje Svėdasų bažnyčioje. Įdomu, kad į oficialų skelbimą šios dienos pamaldos nebuvo įtrauktos, tik sekmadieninės.

Kulinarinio paveldo tyrinėtojai ir populiarintojai Anželika ir Rimvydas Laužikai pasiūlė senoviškų batvinių.
Į Svėdasų miestelio gimtadienio šventę susirinkusius svėdasiškius sveikino ir dainavo Svėdasų seniūno pavaduotoja Alma Švelnienė kartu su svėdasiškiais kaimo kapelos muzikantais Audriumi ir Vytautu Juciais. Svėdasų seniūnijos nuotr.
Svėdasų miestelio gimtadienyje skambėjo bičiulių gitaristų Algimantų – Čaplinsko ir Barono – duetas. Svėdasų seniūnijos nuotr.
Svėdasų vokalinio ansamblio „Vienu vėju“ moterys. Autoriaus nuotr.

Vidurdienį kultūros namų vidiniame kiemelyje prasidėjo šventinė programa. Plazdant Svėdasų miestelio vėliavai nuskambėjo kadaise Onos Jackienės sukurta daina Svėdasams: „Svėdasai, Svėdasai, tyliai kužda bangelė greitoji, / Svėdasai, Svėdasai, tyliai kužda bangelė greitoji…“
Šventę atvėrė seniūno pavaduotoja Alma Švelnienė pažymėjusi, kad Svėdasai bus gyvi tol, kol gyvens nors vienas svėdasiškis.
Trumpai apie didžiuosius įvykius nuo gimtadienio iki gimtadienio, išskirdamas paminklą partizanams ir didžiuosius bažnyčios remontus, pakalbėjo seniūnas Saulius Rasalas. Seniūnas dėkojo Lietuvos kultūros tarybai ir Kėdainių muziejui, kuris buvo kulinarinio paveldo – Radvilų laikų batvinių virimo su soromis edukacijos – finansuotojai.

Taip pat šventės dalyvius sveikino ir Svėdasų bendruomenės pirmininkė Jūratė Krivickienė.
Tuomet kelių valandų koncertą pateikė vietiniai meno meistrai – nuotaikingai dainavo svėdasiškių ansamblis „Vienu vėju“, liaudiškomis melodijomis džiugino kaimiškos muzikos kapela, kiti Anykščių kultūros centro Svėdasų skyriaus vadovo Gintauto Sabalio vadovaujami vienetai, bičiulių gitaristų Algimantų – Čaplinsko ir Barono – duetas, klasikinis armonikierius Mindaugas Antanėlis.
Smarkiai kaitino saulė, žiūrovai ieškojo vėsesnių vietelių, kelios dešimtys išganingai glaudėsi nemenkos liepužės šešėlyje. Koks gėris yra medžiai. Susirinkusieji gaivinosi čia pat pardavinėjamu gyvu alučiu bei gira, mėgavosi riestainiais bei pyragaičiais. Dramos mylėtojus pamalonino nuotaikingas Kavarsko miestelio teatro spektaklis – Daivos Čepauskaitės vieno veiksmo komedija „Musė“.

Pagaliau šiemet pavyko išeiti į gyvosios istorijos pasakojimų antrąjį pasivaikščiojimą Svėdasų miestelio gatvėmis. Šį kartą nuo paminklo kan. Juozui Tumui-Vaižgantui leidomės į Alaušo ežero pakrantę, prie senosios klebonijos, prisiminėme čia 1910 metų vasarą bene savaitę gyvenusį dr. Joną Basanavičių, Svėdasų parapijos klebonus, istorinę maudymvietę ir net Žolinių dieną.
Apžvelgę miestelio aikštės istoriją, prisiminę čia kadaise stovėjusius mūrinius pastatus, pasukome Liepų gatve, kadais vadinta Laurelių ulyčia, kurioje prisiminėme čia gimusį šventumo aureolės vertą kun. Aleksandrą Papučką, vertėją Steponą Češūną, jo žmonos literatūrinius bandymus, mokytojus Balaišius, linksmąją siuvėją Vitoldą Neniškienę.
Prisiminėme ir kalvį Edvardą Korsaką, pasigėrėjome daugiabučių kvartalu, tarpukariu moderniausiais Rokiškio apskrityje „Pragiedrulių“ mokyklos rūmais. Stebėjomės per porą savaičių išraustu didžiuliu kanjonu poliklinikos „Hiperika“ rūmų pamatams.

Profesorė dr. Jolanta Zabarskaitė turinti namuką Svėdasuose apie miestelio gimtadienį taip parašė: „Apdainuosiu. Vakar švenčiau Žolinę Svėdasų bažnyčioje, šiandien profesorius Laužikas su žmona mokė virti Radvilų barščius miestelio gimtadienio proga. Jei kas dar nežinojote – Svėdasai iki XVIII amžiaus pabaigos priklausė Radviloms, o dabar miestelis ir aplinkiniai kaimai dalyvauja festivalyje Radviliada kartu su Kėdainiais, Biržais, Raudondvariu ir Vyžuonomis. Smagu, ar ne?
Bet dar smagiau, tai nėra, kaip čia pasakius, privaloma, „nuleista“ šventė. Mane be galo žavi, kad jau ne pirmus metus po mišių vyksta bendruomenės koncertas, kuriame dalyvauja visi (!). Groja ir dainuoja jaunimas, kultūros namų kolektyvai, tiesiog svėdasiškiai, Lietuvoje žinomas verslininkas, Svėdasų mecenatas, mokytojai. Scena pritaikyta visiems, pavyzdžiui, mano pažįstamas Mindaugas lengvai atvažiuoja neįgaliojo vežimėliu. Ir kaip groja! Vien dėl jo verta klausytis koncerto.
O šiandien, po barščių (labai skanūs), buvo suneštiniai bendruomenės pusryčiai. Natūraliai. Bus tradicija.
Gera matyti gyvą bendruomenę. Man atrodo, seniūnijos – Sauliaus, Almos, – kitų, čia svarbus vaidmuo. Neformalūs, intelektualūs, kūrybingi.“ Jolantos Zabarskaitės nuotr.
Svbėdasų kaimo kapelos centre – meno vadovas Gintautas Sabalys. Autoriaus nuotr.

Aplenkę Žvejų gatvę pasukome ko gero tiesiausia ir plačiausia Stepono Zobarsko gatve. Stabtelėjome prie „Amerikos suolelio“ ir prisiminėme šio svėdasiškio rašytojo, mirusio Niujorke, istoriją. Pro katilinę, bendrabutį, senosios pieninės mūrus, buvusiame malūne įsikūrusias paminklų dirbtuves, prisiminę kadaise čia veikusius turgus, sugrįžome į miestelio centrą. Dideli ir įdomūs mūsų Svėdasai.
Programą užbaigė grupė „Intervalas“ iš Utenos, klasikinis roko grupės gitarų, „joniko“ bei būgnų skambėjimas, vokalistų gausa, žavioji Agnė, solidžioji Audronė, seno rokerio stiliaus grupės vadovas Rimantas bei dainuojantis būgnininkas Vytautas. Veikiai ėmė suktis šokėjų poros, kaip įprasta, solo šoko Aušrelė, pamažu mezgėsi diskoteka bei masinės ir asmeninės linksmybės.

Sekmadienį, po pamaldų bažnyčioje, kultūros namų kiemelyje, didelis būrys svėdasiškių bei svečių susirinko į bendruomenės priešpiečius, kuriuose apie Radvilų laikų mitybą kalbėjo garsūs kulinarinio paveldo tyrinėtojai istorikė, gidė, knygų autorė Anželika ir Vilniaus universiteto profesorius dr. Rimvydas Laužikai.
Tai buvo festivalio Radviliada, kurio didžioji šventė rugsėjyje vyks Kėdainiuose, renginys.
Kalba sukosi apie auginamų žemės ūkio kultūrų įtaką mitybai, kad juoda duona paplito, nes geriausiai užaugdavo rugiai, atsiradus grikiams, iš jų gaminami patiekalai, daug naudota ropių, runkelių, burokėlių. Ne tik kalbėjo, bet ir vaišino čia pat katile ant ugnies išvirtais pašarinių runkelių lapų batviniais su jautiena, baravykais, sorų kruopomis ir kitais priedais – primirštu, bet daugeliui žinomu patiekalu.
Gardaus viralo paragavo daugiau negu šimtas dvidešimt žmonių, o po to dar pasimėgavo savo suneštais pyragais, sūriu ir kitais gardėsiais.

Autorius: Raimondas GUOBIS

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama

Panašūs įrašai

2026-08-21

Iš saulėtos Portugalijos – į Padovinio kaimą

Iš saulėtos Portugalijos – į Padovinio kaimą
2026-08-21

Jurgis Pabrėža menininkų akimis: žolynai, tarnystė ir Kretinga

Jurgis Pabrėža menininkų akimis:  žolynai, tarnystė ir Kretinga
2026-08-21

Amsterdamas – patogi vieta gyventi

Amsterdamas – patogi vieta  gyventi
2026-08-21

Metų metus Žlibinuose ir Stalgėnuose – nenutrūkstanti tradicijų tąsa

Metų metus Žlibinuose ir Stalgėnuose – nenutrūkstanti tradicijų tąsa
2026-08-21

Trečiąkart paminėta  jaunimo diena

Trečiąkart paminėta  jaunimo diena
Dalintis straipsniu
Žolinės ir miestelio gimtadienis Svėdasuose