„Suvalkijos žali sodai“ – kai tradicija perduodama iš rankų į rankas

Rugpjūčio 4–8 dienomis Skriaudžiuose vyko etnomuzikavimo stovykla vaikams ir jaunimui „Suvalkijos žali sodai“. Penkias dienas jaunosios kartos atstovai ne tik mokėsi kankliuoti, plėtė etninės kultūros žinias, bet ir iš arti susipažino su Skriaudžių krašto muzikiniu bei etninės kultūros paveldu.
Skriaudžiai – vieta, kurioje kankliavimo tradicija gyvuoja jau daugiau nei šimtmetį. „Šiemet, minint Skriaudžių ansamblio „Kanklės“ 120-metį, o Skriaudžiams nešant Mažosios Lietuvos kultūros sostinės vardą, ypač svarbu kalbėti ne tik apie turtingą šios tradicijos istoriją, bet ir apie jos ateitį. O ateitis prasideda nuo vaikų ir jaunimo, kurie šiandien ima kankles į rankas, klausosi vyresniųjų pasakojimų ir patys tampa gyvosios tradicijos dalimi. Tikimės, kad stovykla tiesiogiai prisidės prie kankliavimo tradicijos tęstinumo ir jaunimo įtraukimo į etninės kultūros veiklas“ – sakė stovyklą organizavusios Skriaudžių kaimo bendruomenės pirmininkė Raminta Grėbliauskienė.
Stovyklos vadovė, ansamblio „Kanklės“ vadovė Dalia Venckienė, sudarydama stovyklos programą pasistengė, kad tradicija būtų pažįstama ne iš vadovėlių, o per žmogų, garsą, instrumentą, amatą ir asmeninę patirtį. Su jaunaisiais stovyklautojais savo žiniomis ir patirtimi dalijosi kankliavimo tradicijos puoselėtojai bei specialistai: etnologė, folkloro puoselėtoja dr. Laura Lukenskienė, VU kultūros istorijos ir antropologijos studentas, buvęs ansamblio „Kanklės“ narys Tolmintas Matonis, LMTA Klaipėdos fakulteto Muzikos katedros docentas Vytautas Alenskas, 2026 m. „Aukso vainiku“ apdovanotas šalyje plačiai žinomas kanklių meistras Alfredas Lučinskas, ansamblio „Kankliukai“ vadovė Agnė Vaitonė. Vaikai ir jaunimas dalyvavo etnomuzikavimo mokymuose, klausėsi pasakojimų apie kanklininko kelią, susipažino su kanklių meistryste ir dalyvavo kanklių dirbtuvėse. Stovyklos „Suvalkijos žali sodai“ programą papildė tradicinių amatų ir kūrybinės edukacijos: „Molinukas – mano žaisliukas“, „Žolynų linkėjimai“, „Oda ir aš šiandien“. Taip jaunieji dalyviai turėjo galimybę pajusti, kad etninė kultūra nėra vien praeities palikimas – ji gali būti gyva, įdomi, kūrybiška ir artima šiandienos žmogui.
„Skriaudžiai tikrai turi kažkokią magišką kanklių dvasią. Tokių susiklausiusių, motyvuotų vaikų nesu mačiusi: visi labai noriai mokosi, nori išmokti kankliuoti, dainuoti senąsias šio krašto dainas. Jiems pasakai, kad padarome pertrauką, o jie vis tiek pasitraukę kur į šalį su kanklytėm sėdi,“ – džiaugėsi dr. L. Lukenskienė, pabrėždama itin aukštą šio krašto vaikų muzikalumo lygį.
Paskutinę stovyklos dieną dalyviams buvo organizuota išvyka į Šilavotą bei popietė Adelės Kazlauskienės sodyboje, kur smagiu kanklių koncertu su gausiu būriu giminaičių buvo paminėtas vienos ryškiausių Suvalkijos krašto liaudies dainininkių, dainų pateikėjų A. Kazlauskienės 124-asis gimtadienis. Tai buvo dar viena galimybė pažinti krašto kultūrą ten, kur ji gimė ir buvo perduodama iš kartos į kartą.
„Šios penkios dienos – tai investicija ne tik į vaikų užimtumą ar muzikinius gebėjimus. Tai – investicija į Skriaudžių kultūrinės tapatybės tęstinumą. Tikimasi, kad stovykloje užsimezgęs ryšys su kanklėmis ir etnine kultūra daliai jaunųjų dalyvių taps paskata ir toliau muzikuoti, įsilieti į vietos kolektyvus bei tęsti tai, ką ankstesnės kartos Skriaudžiuose išsaugojo daugiau nei šimtmetį. Dalyvius planuojama kviesti į tolesnius ansamblių užsiėmimus ir tęsti edukacinių stovyklų tradiciją,“ – ateities planais dalijosi Veiverių kultūros ir laisvalaikio centro direktorė Elena Simonavičienė.
Projektą „Etnomuzikavimo stovykla vaikams ir jaunimui „Suvalkijos žali sodai“ įgyvendina Skriaudžių kaimo bendruomenė kartu su Veiverių kultūros ir laisvalaikio centru. Projektą finansuoja Prienų rajono savivaldybė.
Veiverių KLC informacija ir nuotraukos

Autorius: Veiverių KLC

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama