Tendencijos šviesios: grįžtantieji jau sudarytų didelį miestą

Galite klausytis ir straipsnio garso įrašo

Apie teigiamus reemigracijos procesus mūsų šalyje pasakoja Lina Žukauskaitė, Užsienio reikalų ministerijos Globalios Lietuvos departamento direktorė:

– Naujausiais Registrų centro duomenimis, išvykimą į užsienį yra deklaravę 488810 Lietuvos Respublikos piliečių. Daugiausia jų

– Jungtinėje Karalystėje (196750), taip pat Airijoje (42123), Vokietijoje (39907), Jungtinėse Amerikos Valstijose (31341), Norvegijoje (29729).

Kas dvejus metus mes organizuojame diasporos apklausas, tokia apklausa buvo vykdyta 2024 metais. Buvo apklausta apie du tūkstančiai respondentų, gyvenančių 70 pasaulio šalių. Apklausos duomenimis, 79 proc. užsienyje gyvenančių lietuvių neatmeta galimybės grįžti į Lietuvą. Tai mums yra ypatingai svarbus skaičius, planuojant, koks yra grįžimo potencialas. Iš to skaičiaus apie 22 proc. jau yra suplanavę grįžimą per artimiausius dvejus-trejus metus. 89 proc. emigrantų su Lietuva palaiko ryšį, domisi gimtąja vieta.

Per koronaviruso pandemiją neretai nuskambėdavo emigrantų pamąstymai, kad visi laukia, kol ji baigsis, bet jeigu jau reikės mirti, tai noriu mirti Lietuvoj. Ir tikrai po pandemijos sugrįžusiųjų kreivė ėmė kilti aukštyn, grįžimas didėjo, ir jau dvejus pastaruosius metus sugrįžusiųjų skaičius beveik du kartus viršija išvykstančiųjų. O tai reiškia, kad mes per pastaruosius šešerius metus iš namo grįžusių lietuvių atėmus tuos, kurie išvyko, išauginame Alytaus dydžio miestą, turintį apie 45 tūkstančius gyventojų, ir tai išties džiugina.

Stebime ir augantį šalies savivaldybių įsitraukimą – daugiau kaip trečdalyje jų vyksta emigrantų vaikų vasaros stovyklos, Marijampolėje organizuojama labai populiari stovykla „Linksmoji vasara“, čia rengiami ir grįžusiųjų iš užsienio asmenų susitikimai.

Apskritai į Lietuvą jau šešerius metus iš eilės grįžta daugiau asmenų nei išvyksta. Daugiausia grįžusiųjų pagal gyventojų skaičių registruota Pagėgių savivaldybėje, antroje vietoje – Palanga. Pernai daugiausia emigrantų grįžo gyventi į Vilniaus miesto savivaldybę – 3158, į Kauno miesto savivaldybę – 1801.

Grįžusiųjų skaičius į Marijampolės apskritį taip pat auga. Valstybės duomenų agentūros duomenys rodo, kad 2020 m. grįžo 1225, o išvyko 920, 2021 m. – atitinkamai 1389 ir 1045, 2022 m. – 1192 ir 725, 2023 m. – 994 ir 563, 2024 m. 1040 ir 506.
Pernai daugiausia emigrantų į tėvynę grįžo iš Jungtinės Karalystės, Norvegijos ir Vokietijos. 58 proc. apklaustųjų nurodė, jog grįžimo priežastis yra ta, kad Lietuvoje gyvena šeima, draugai, 32 proc. – nes nori sulaukti pensinio amžiaus Lietuvoje, 26 proc. teigė, kad niekur nėra taip gerai kaip Lietuvoje. Atsiranda ir naujų motyvų, kurių nebūdavo anksčiau – per mažas atlyginimas svetimoje šalyje, darbo ar karjeros galimybių nedaug, Lietuvoje pakankamai aukšta gyvenimo kokybė, tėvynėje vyksta teigiami pokyčiai, gerėja galimybės rasti išsilavinimą atitinkantį darbą ir panašiai.

Neretai teigiama, kad emigracijoje gyvena vos ne trečdalis Lietuvos tautos. Jei nukeliauji į kitas šalis, tai būtinai sutiksi ten gyvenančių lietuvių, daug kur nusipirksi lietuviško maisto. Įvairiausiose šalyse veikia lietuvių bendruomenės, gali dalyvauti lietuviškose mišiose, daug kur puoselėjama saviveikla, veikia dainų, šokių kolektyvai, chorai. Turbūt galiu pasakyti, kad aš Lietuvoje nesu tiek dainavusi lietuviškų dainų ir šokusi lietuviškų šokių, kiek užsienio šalyse. Iš tikrųjų kur tik begyventų tas lietuvis – ar Los Andžele, ar Sidnėjuje, Reikjavike, ar Pietų Afrikoje, ten yra ir Lietuva.

Autorius: Algis Vaškevičius

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama